- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-352-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- M. P., M. P. S. P., M. P. I. P.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Saulius Alysas
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-332/2009
Teisėja: Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.1.15.3.3., 1.1.7., 2.3.2.2.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir nukentėjusiosios S. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-19 nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką bendrauti su I. P. ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš nuteistojo M. P. S. P. priteista 1000 Lt neturtinės žalos altyginimo.
Iš nuteistojo M. P. I. P. priteista 4000 Lt neturtinės žalos altyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nusmaukdamas miegančios bei prabudusios mažametės I. P., gim. (duomenys neskelbtini), apatines kelnaites ir liežuviu laižydamas jos lytinius organus bei sėdmenis, atliko mažametės I. P. tvirkinimo veiksmus. Ši M. P. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-19 nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nukentėjusiųjų S. P. ir I. P. ieškinį palikti nenagrinėtu. Mano, kad teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai vertino įrodymus ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp., taip pat Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. Nurodo, kad savo kaltės nepripažino nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymi, kad buvusi sutuoktinė S. P. su dukromis I. ir A. 2005-06-01 išėjo gyventi atskirai, tų pačių metų rudenį jie išsituokė. Nurodo, kad po skyrybų jis siekė išlaikyti artimus santykius su dukromis I. ir A., tačiau, laikui bėgant, pastebėjo, kad S. P. ima trukdyti jam matytis su vaikais – S. P. reikalaudavo iš jo vis daugiau pinigų, o jų negavus, nebeleisdavo pamatyti vaikų. Pažymi, kad konfliktinė situacija su buvusia sutuoktine vis labiau aštrėjo – 2007 m. S. P. kreipėsi į teismą dėl didesnio išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, 2008-05-13 ji kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kaltindama jį mažamečių dukrų I. ir A. seksualiniu prievartavimu. Pažymi, kad tai, jog S. P. nuteikinėja dukras prieš jį, rodo ir prie baudžiamosios bylos prijungta jos filmuota medžiaga (2008-05-23 apžiūros protokolas), kurioje ji užduoda menamus klausimus savo mažametei dukrai. Nurodo, kad jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino specialisto išvados dėl I. P. bei A. P. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (jokių sužalojimų nerasta), liudytojai A. J., Š. Ž., S. M., V. M.. Be to, pažymi, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuotraukose su I. P. nėra pornografinio pobūdžio informacijos požymių.
Nurodo, kad nuosprendyje nustatyta, jog jis nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str., jis padarė 2005 m. pavasarį, tiksli data ir laikas nenustatyti. Toks įvykio laiko datos nustatymas prieštarauja bylos medžiaga, kas yra labai svarbu, nes susiję su baudžiamosios atsakomybės senaties taikymu. Pažymi, kad nukentėjusioji S. P. pirminiame procesiniame dokumente – 2008-05-13 pareiškime – nurodė, jog „pasikalbėjus su vyresniąja dukra I., ši papasakojo, kad maždaug 2004 m. pavasarį, jai miegant, M. P., atklojęs antklodę, laižė jos lytinius organus". 2008-05-22 apklausos metu S. P. nurodė: „taip pat yra buvę, kad mums gyvenant kartu, kaip šeima, tikslios datos nepamenu, A. dar nebuvo, galėjo būti 2004 m., dukra I. atbėgo pas mane į virtuvę ir pradėjo sakyti, kad tėtis rodė fokusą"; „2007 m. spalio mėnesį man I. papasakojo, kad 2004 m. pavasarį ji miegojo savo viengulėje lovoje ir pabudo nuo to, kad pajautė, jog jai kažkas atklojo antklodę"; „D. I. man nurodė, kad aš tuo metu miegojau kitoje lovoje, tačiau aš pati tokio fakto neatsimenu". 2008-06-04 apklausos metu S. P. (liudytojo papildomos apklausos protokolas) nurodė, kad „kai 2004 m. man I. papasakojo apie pirmą M. P. fokusą, panašiu laiku aš sužinojau ir apie jo nuogos I. fotografavimą".
Nurodo, jog I. P. 2008-06-06 apklausos protokole užfiksuota, kad paprašius jos nurodyti, kada apytiksliai tai buvo (M. P. jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus) arba kiek jai metukų tuomet buvo, I. P. atsakė, kad nepamena. Paklausus jos, ar prisimena, ar buvo žiema, vasara, saulutė švietė, ar pavasaris, I. P. atsakė, kad neprisimena. Paklausta, kad ar buvo kas nors dar kambaryje, ar tik ji dviese su tėvu, I. P. atsakė, kad mama miegojo, tada jis (M. P.) ją atvertė ant nugaros, nusmaukė triusikėlius ir pradėjo laižyti. Į klausimą, ar tuo metu ji gražiai sutarė su tėčiu, ar buvo geri santykiai tarp jų, ar bendravo normaliai, I. P. atsakė, kad geri. Paklausta, ar tai buvo tik vieną kartą, ar buvo ir daugiau kartų tokių, I. P. atsakė, kad vieną kartą. Į klausimą, ar prisimena, kiek jai metukų buvo tuo metu, kai jis (M. P.) jai laižė lytinius organus, I. P. atsakė, kad nuo 6 iki 7.
Nurodo, kad kaip matyti iš paminėtos medžiagos, S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tariami neteisėti jo veiksmai padaryti 2004 m. pavasarį, nes taip jai nurodė vyresnioji dukra I., be to, 2004 metais dukra papasakojo jai apie jo (M. P.) rodytą fokusą. Tuo tarpu, kaip pažymi apeliantas, I. P. apklausos metu tikslios įvykio datos nenurodė. Be to, pažymi, kad I. P. paaiškino, kad įvykio metu kambaryje buvo ji, tėtis (M. P.) bei mama. Apie A. P. I. P. nieko nenurodė, todėl, anot apelianto, tikėtina, kad įvykis buvo dar iki dukros A. P. gimimo (2004-10-29). Taip pat pažymi, kad sugretinus I. P. paaiškinimą, jog įvykio metu jos ir jo santykiai buvo geri, su S. P. paaiškinimais, kad prieš pusmetį iki išėjimo gyventi atskirai 2005-06-01 pastebėjo I. ir jo nesutarimus, matyti, kad įvykis galėjo būti tik 2004 metais. Tik pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, S. P. nurodė kitą įvykio datą, t.y. kad I. jai papasakojo, jog tėtis netinkamai elgėsi 2005 m. pavasarį. Nurodo, kad, esant tokiems neatitikimams, S. P. ir I. P. parodymai vertintini kritiškai. Taip pat nurodo, kad nustačius, jog įvykio data – 2004 m. pavasaris, byla nutrauktina dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, nes pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2009- 08-19, t.y. praėjus daugiau nei 5 metams. Duomenų, kad jis būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos organų, nėra.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-09 nuosprendį - M. P. pripažinti kaltu dėl atliktų tęstinių nusikalstamų veiksmų, nuteistajam M. P. paskirti arešto arba laisvės atėmimo bausmę bei nustatyti neturtinės žalos dydį – 10 000 Lt S. P. ir 40 000 Lt I. P.. Mano, kad paskirta bausmė yra per švelni, todėl ja nebus pasiekta Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bei nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko M. P. nebuvo inkriminuoti visi jo atlikti nusikalstami veiksmai. Pažymi, kad teismas M. P. nuteisė tik dėl 2005 m. pavasarį vieną kartą I. P. atžvilgiu atliktų veiksmų, tačiau pati nukentėjusioji pasakojo ir apie kitus M. P. netinkamo pobūdžio veiksmus, kurie buvo atliekami ne kartą. Pažymi, kad apie tokių veiksmų tęstinumą ir nevienkartinį pobūdį taip pat patvirtina byloje pridėtos jos kompiuteryje rastos M. P. darytos nuotraukos, byloje apklausti liudytojai, nukentėjusioji I. P.
Nurodo, kad teismas, paskirdamas nuteistajam M. P. švelniausią iš Lietuvos Respublikos BK 153 str. sankcijoje numatytų bausmių rūšių, neištyrė ir neįvertino to, kad ši bausmė bus visiškai neveiksminga. Nuteistasis įpareigotas metus laiko nebendrauti su nukentėjusiąja I. P., tačiau jis su mergaite ir taip, dar iki išaiškėjant jo veiksmams, ilgą laiką nebendrauja. Todėl, anot apeliantės, nuteistasis dėl jam paskirtos bausmės nepajus jokio diskomforto, nes yra įpareigotas nedaryti to, ko ir iki nuosprendžio paskelbimo ir taip nedarydavo. Mano, kad teismo vertinimas, skiriant bausmę, kad M. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nesukeliant mažamečiui sunkių padarinių, yra neteisingas, nes, kaip ir pats teismas nuosprendyje konstatavo, Lietuvos Respublikos BK 153 str. numatyta nusikaltimo sudėtis nereikalauja, jog būtų nustatyta padaryta žala. Pažymi, kad vien tai, jog buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl skiriant bausmę, aiškinti apie žalą yra neteisinga. Nurodo, kad teismas nepilnai atsižvelgė į tai, kad M. P. yra baustas už administracinius pažeidimus, kas rodo jog jis yra linkęs daryti pažeidimus bei nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių normų ir taisyklių. Dar viena M. P. asmenybę neigiamai apibūdinanti aplinkybė yra tai, kad nors nuteistasis yra jaunas ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Nuteistasis savo abejingumą parodė ir tuo, kad viso proceso metu išsisukinėjo, melavo bei siekė apšmeižti ją.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, jos ieškiniu prašytą priteisti sumą žymiai sumažino. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog nukentėjusiajai I. P. nebuvo padaryta žala, tokiai išvadai prieštarauja kiti nuosprendžio motyvai: skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad mergaitei patirtų išgyvenimų įtaka ir liekamieji reiškiniai ateityje yra riboti, tačiau taip pat teismas sprendime konstatavo, jog nukentėjusioji dėl mažametystės nesuprato su ja atliktų veiksmų esmės ir teismui nurodė juos vertinusi kaip leistinus tėčiui dukters atžvilgiu. Mano, kad šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog minėti M. P. veiksmai sutrikdė mergaitės raidą bei jos supratimą apie normalius tėvų ir vaikų santykius. Pažymi, kad tiek tyrimo metu, tiek teismo proceso metu nukentėjusioji buvo priversta dažnai prisiminti buvusias aplinkybes, todėl suprantama, kad tam tikru metu ji supras, jog jos atžvilgiu buvo atlikti nusikalstami veiksmai. Todėl, anot apeliantės, darytina išvada, kad šiuo nusikaltimu vaikui buvo padaryta žymi neturtinė žala ir teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas savo dydžiu neatitinka padarytos žalos.
Teismo posėdyje nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios S. P. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji S. P. prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti, jos apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. M. P. ir nukentėjusiosios S. P. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo M. P. nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas M. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų I. P., S. P., taip pat liudytojos N. R. parodymais, teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvadomis, S. P. pateikta filmuota medžiaga, nuotraukomis, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. P. tvirkino mažametę I. P.. Nukentėjusiosios I. P. parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, nors kai kurių detalių nukentėjusioji dėl savo jauno amžiaus ir neprisimena, tačiau jos parodymus papildo ir kartu tvirtina nukentėjusioji S. P. bei liudytoja N. R., todėl netikėti jais nėra pagrindo. Be to, kaip matyti teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akto (t. 1, l. 59-62), I. P. pilnai sugeba įsiminti, išlaikyti atmintyje reikšmingą informaciją, jos įtaigumas ir polinkis fantazuoti nėra padidėjęs, sugeba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o jos parodymai tikėtinai atspindi realiai patirtus veiksmus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus pripažino patikimais, atitinkančiais tiesą byloje ir pagrįstai atmetė įtaigos iš artimųjų pusės jai galimybę. Įvertinus išdėstytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl M. P. kaltės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. numatytą penkerių metų, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, tvirtindamas, kad nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, padarymo laikas turi būti skaičiuojamas nuo 2004 metų pavasario. Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. P. parodymų, duotų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, I. P. M. P. įsivaikino 2004-11-30, iki I. P. įvaikinimo jokių netinkamų M. P. veiksmų dukters atžvilgiu S. P. nepastebėjo. Po I. P. įvaikinimo ir jų dukters A. P. gimimo (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nukentėjusioji S. P., su M. P. prasidėjo nesutarimai, dukra I. P. papasakojo apie M. P. jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus 2005 m. pavasarį. Kaip matyti iš byloje esančio 2009-08-01 teisiamojo posėdžio protokolo, pati nukentėjusioji I. P. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad tėtis M. P. tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu atliko pavasarį. Įvertinus nukentėjusiųjų parodymų ir bylos duomenų visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta M. P. įvykdytos nusikalstamos data, t.y. 2005 m. pavasaris, yra teisinga, todėl taikyti baudžiamosios atsakomybės senatį, kaip to prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu bei palaikydama jį apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. P. prašo pripažinti M. P. kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos ne tik jos dukters I., bet ir jos dukters A. bei šiuo metu su M. P. gyvenančios jo dukters Š. atžvilgiu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. prašo M. P. nusikalstamą veiką pripažinti tęstine, motyvuodama tuo, kad M. P. tvirkino ne tik I., bet ir jų dukrą A. bei M. P. dukterį Š.. Pažymėtina, kad byla teismui buvo pateikta, kaltinant M. P. dėl tvirkinamųjų veiksmų atlikimo tik I. P. atžvilgiu. Būtent, vadovaujantis minėtu kaltinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir, neišeidamas už kaltinimo ribų, M. P. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti minėtą nukentėjusiosios S. P. prašymą nėra pagrindo.
Paskirdamas nuteistajam M. P. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 153 str., 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes – mažametei sunkių padarinių nesukelta, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė mažametės įdukros, kuri buvo priklausoma nuo jo, atžvilgiu, nuteistojo asmenybę – neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, išsituokęs, šiuo metu nedirbantis, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką bendrauti su I. P. ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Naujų aplinkybių, kuriomis remiantis, nuteistajam M. P. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti pagriežtinta, nukentėjusioji S. P. apeliaciniame skunde nenurodė, todėl kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir griežtinti M. P. paskirtą bausmę nėra.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. ginčija apylinkės teismo jai ir dukteriai I. P. priteistą per mažą neturtinės žalos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., t.y. atsižvelgė į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl M. P. nusikalstamų veikų nukentėjusiosios I. P. ir jos įstatyminė atstovė S. P. turėjo nepatogumų, išgyvenimų ir dvasinės pusiausvyros sukrėtimų, jautė nerimą ir neigiamas emocijas dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, I. P. išreiškė baimę ir nemalonumus dėl galimų išgyvenimų ateityje, reikalavimo dėl turtinės žalos byloje nebuvo. Be to, kaip matyti iš specialistų išvadų ir ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, nei tiesiogiai nuo įvykio nukentėjusiai I. P., nei jos įstatyminei atstovei S. P. dėl M. P. nusikalstamų veiksmų nebuvo nustatyti liekamieji reiškiniai sveikatai, I. P. nepatyrė pasekmių dėl jos atžvilgiu padarytos veikos, nes tuo metu ji nepatyrė psichologinės traumos, kadangi dėl mažametystės nesuprato su ja atliktų veiksmų esmės, dvasinius sukrėtimus nukentėjusiosios patyrė, tik praėjus netrumpam laiko tarpui po įvykio, patirtų išgyvenimų įtaka ir liekamieji reiškiniai ateityje riboti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. numatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat įvertinęs nuteistojo M. P. kaltės turinį, jo veiksmus ir jų intensyvumą, M. P. turtinę padėtį, nukentėjusiosios I. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 4000 Lt suma, o nukentėjusiosios S. P. patirtą neturtinę žalą – 1000 Lt suma. Kolegija laiko, kad šios sumos atitinka nukentėjusiųjų I. P. ir S. P. patirtą neturtinę žalą, jų didinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. M. P. ir nukentėjusiosios S. P. apeliacinius skundus atmesti.