- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-1102-308/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankui, V. K., A. K., S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Turto bankui, V. K., A. K., S. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokoje gyveno nuo 1960 metų iki jos motinos M. K. mirties. Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė keturių vaikų – pareiškėjos J. Č. (iki santuokos K.), V. K., A. K. ir S. K.. Jų tėvai gyvendami santuokoje įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). Čia iki motinos mirties jie (pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir S. K. tėvai) gyveno kartu, o pastarajai mirus toje pačioje gyvenamojoje vietoje liko gyventi tėvas, kur gyveno iki savo mirties. Be šio turto pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir S. K. tėvai buvo susigrąžinę iki nacionalizacijos savo tėvų (jų senelių) valdytus žemės sklypus.
Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties per įstatyme numatytą terminą ji ir du jos broliai priėmė tėvo palikimą. Priimant palikimą paaiškėjo, kad tėvui priklauso ne visa sodyba (duomenys neskelbtini)bei kitas tėvų santuokos metu įgytas turtas – ½ dalis viso tėvų bendrąja jungtine sutuoktinių teise valdyto turto priklauso mirusiai motinai M. K.. Mirus motinai jos palikimą priėmė ir iki mirties valdė pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir S. K. tėvas J. K., miręs (duomenys neskelbtini). Palikimą tėvas priėmė iš karto po motinos mirties, pradėdamas naudotis jai priklausančiomis sodybos dalimis, žemės sklypais, kitu jai priklausiusiu turtu, piniginėmis lėšomis. Tėvas J. K. liko gyventi jų sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno iki savo mirties. Tėvas J. K. buvo santuokoje ir vedė bendrą ūkį su palikėja (motina M. K.), todėl visas motinos užgyventas turtas liko tėvui. Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys V. K., A. K. ir S. K. tam neprieštaravo, nereiškė noro su tėvu priimti motinos palikimo.
Pareiškėja nurodo, kad namą bei kitus sodyboje esančius statinius iki mirties prižiūrėjo ir juos išlaikė tėvas, o po jo mirties prižiūri ir išlaiko jo vaikai. Tėvas po motinos mirties naudojosi ir jai priklausiusiais žemės bei miško sklypais. Miške buvo kertami sausuoliai, vėjovartos, reikalui esant buvo gaminama pradinė mediena, reikalinga sodybos remontui. Žemės sklypus po motinos mirties tėvas leisdavo dirbti kaimynui, o už tai pastarasis jam atsilygindavo žemės ūkio produkcija.
2017-02-08 mirus pareiškėjos tėvui J. K., ji ir du jos broliai priėmė palikimą vienu iš priėmimo būdų – kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji kreipiasi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. K. priėmė savo sutuoktinės M. K., pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir S. K. motinos, palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Ji yra priėmusi savo tėvo J. K. palikimą, todėl juridinio fakto nustatymas sukeltų jai teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys V. K., A. K. ir S. K. pateiktais atsiliepimais neprieštaravo pareiškėjos pareiškimui, prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad J. K. po savo sutuoktinės, M. K. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Pareiškėjos motina M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimo ir mirties įrašo kopijomis. Santuokos metu J. K. ir M. K. susilaukė keturių vaikų – pareiškėjos J. Č. (iki santuokos K.), V. K., A. K. ir S. K.. Pareiškėjos J. Č. (iki santuokos K.) bei suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir S. K. giminystę su tėvais J. K. bei M. K., patvirtina gimimo liudijimų kopijos.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinama, kad M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)M. K. mirė.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinama, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2017-02-08 J. K. mirė.
Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės M. 2017-08-22 raštu Nr. 451-S patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. K. paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.
Pareiškėja J. Č. bei suinteresuoti asmenys V. K. ir A. K. yra mirusio tėvo J. K., likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, jie priėmė, kreipdamasi į notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo.
M. K. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė patvirtino, kad po M. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.
Bylos dokumentais patvirtinama, kad J. K. po savo žmonos M. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog J. K. po sutuoktinės M. K. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiem priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), iki mirties rūpinosi minėta sodyba, žemės sklypais, kitu sutuoktiniams priklausiusiu turtu, piniginėmis lėšomis. Pareiškėja patvirtino, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priėmė jos tėvas J. K.. Ji bei suinteresuoti asmenys V. K., A. K. ir S. K. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei nereiškė noro kartu su tėvu priimti motinos palikimą.
CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjos tėvas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.