- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2-343-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- A. J., Trečiajam
- Trečiasis asmuo
- D. J., Parengiamajame teismo
- Advokatai
- Vytautas Garla
Parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiam paramos reikalingam vaikui priteisimo pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui D. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išklausius šalis ir tretyjį asmenį teismo posėdžio metu, įvertinus jų poziciją, buvo nustatyta, kad byloje yra galimybių sudaryti taikos sutartį, nes šalys iš esmės dėl to neprieštarauja, todėl buvo paskelbta pertrauka taikos sutarties sąlygų derinimui.
Po pertraukos teismui pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293-291 str., CK 6.985 str. jiems yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas. Taikos sutartis tvirtintina.
Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Pagal CPK 140 str. 3 d. šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje.
Kaip matyti šioje byloje šalys ginčą išsprendė taikiai. Taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, todėl tvirtintina. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, byla nutrauktina. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos.
Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad pastoviai teikia išlaikymą dukrai G. po 120 EUR kas mėnesį ir tai žada daryti ateityje. Ieškovė ir tretysis asmuo patvirtino, kad atsakovas teikia jo nurodyto dydžio išlaikymą. Ieškovė negalėjo paaiškinti kodėl pareiškė ieškinį, tretysis asmuo paaiškino, kad atsakovas teikė ir teikia išlaikymą, tačiau ji nežino kaip bus ateityje.
Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 str. 2 d. reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 str. įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir tretysis asmuo pripažino, jog išlaikymas ieškovei iš atsakovo buvo teikiamas, taigi konstatuotina, kad ieškovės teisės į materialinę paramą nebuvo pažeistos, todėl būtinybės reikšti ieškinį dėl išlaikymo, kai jis teikiamas geranoriškai, nebuvo jokio pagrindo. Ieškovė tai turėjo suprasti ir suprato. Joks sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo, suvokdamas nurodytas aplinkybes ir tą faktą, kad jo teisės nėra pažeidžiamos ir nėra pagrindo jas ginti (kreiptis į teismą) šių veiksmų nesiimtų. Tuo labiau, kad tokio nepagrįsto ieškinio pareiškimu, buvo pasinaudota valstybės garantuojama teisine pagalba, valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymo klausimą privalo išspręsti teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau kadangi teismas padarė išvadą, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai, laikytina, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o jos galėtų būti priteistos iš ieškovės ( CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista ( CPK 83 str. 1 d. 14 p.), jos nepriteistinos. Tačiau ieškovės atžvilgiu už nesąžiningą ieškinio pareiškimą taikytina CPK 95 str. numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. Skirtina 100 EUR bauda, 50 proc. jos paskiriant atsakovui A. J..
Duomenų apie valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negauta( CPK 88 str., 92 -94 str., 95-96 str., 98-99 str.).
Teismas vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str., 293str. 1 d. 5 p.,294 str., 295 str.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą tenkinti. Civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiam paramos reikalingam vaikui priteisimo pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui D. J. nutraukti. Patvirtinti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2016 metų vasario 9 d. taikos sutartį:Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti 100 EUR (vieno šimto eurų baudą), 50 proc. šios sumos – 50 EUR (penkiasdešimt eurų) skiriant A. J., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.