- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- N1-134-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30892-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- Gediminui Stakučiui
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimas 6 mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2019 m. liepos 21 d. apie 18.15 val. Varėnoje, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1,42 promilės girtumas), Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui Gediminui Stakučiui siekiant nutraukti muštynes, sulaikant nevykdantį teisėtų policijos pareigūno reikalavimų - apsiraminti D. K., K. K. pasipriešino valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu tyrėjui Gediminui Stakučiui į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos srityje ir jam sukeldamas fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė bei nukentėjusysis, gynėja, nepilnamečio kaltinamojo įstatyminė atstovė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis K. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019-07-21 einant su draugais (duomenys neskelbtini) gatve Varėnos mieste prie jų "prisikabino" kažkokie vaikinai, kurių buvo keturi, vienas jų tai A. K.. Jie trise su tais vaikinais susimušė. Tada atvažiavo policija. Atvažiavo vienas policijos automobilis.Girdėjo, kaip policijos pareigūnas liepė visiems ramintis, likti savo vietose, bet D. K. neapsiramino. Tada policijos pareigūnas, kuris liepė apsiraminti ir likti savo vietose, užlaužė ranką D. K., todėl jis pribėgo prie to policininko. Pripažįsta, kad sudavė smūgį policijos pareigūnui. Taip padarė todėl, kad norėjo, jog policijos pareigūnas paleistų jo draugą D. K.. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena dėl girtumo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Gediminas Stakutis parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje tyrėju. 2019-07-21 jis dirbo kartu su vyr. patruliu Justinu Baliukoniu, kai 18.05 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 21 vyksta muštynės. Į įvykio vietą vyko tarnybiniu policijos automobiliu, kurį vairavo vyr. patrulis J. B.. (duomenys neskelbtini) gatvėje jie pastebėjo jaunuolių grupę. Jų buvo penki žmonės. Toje vietoje buvo ir kitų žmonių, kurie stovėjo, žiūrėjo, kas vyksta. Mušėsi tarpusavyje tik tie jaunuoliai. Tarp jaunuolių jis atpažino D. K., K. K., A. K., A. Ž.. Pareikalavus, kad jaunuoliai baigtų muštis, nurimtų, pasiliktų savo vietose, visi aprimo, tik D. K. vis tiek skėsčiojo rankomis, rėkavo. Jis pareikalavo D. K. nusiraminti ir vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, bet šis atsisakė tai daryti. Tada jis paėmė D. K. už rankos, norėdamas sulaikyti. Kaip tik tuo momentu prie jo staiga pribėgo K. K. ir kumščiu sudavė vieną smūgį jam į galvą, pataikė į galvos kairę pusę. Nuo K. K. suduoto smūgio jam skaudėjo. Po šito smūgio jis atsitraukė, išsiėmė elektros impulsinį prietaisą "Taser" ir nukreipęs į K. K., pasakė, kad šis pasipriešino policijos pareigūnui, todėl bus sulaikytas. Elektros impulsinio prietaiso jis nepanaudojo, nes K. K. pakėlė rankas, atsigulė ant žemės. K. K. vykdė jo reikalavimus, nesipriešino. Kai K. K. jam sudavė smūgį, netoli stovėjo D. Ž. Jis su J. Baliukoniu K. K. sulaikė ir pristatė į Varėnos rajono policijos komisariatą. K. K. buvo nustatytas 1,42 promilės girtumas. Tą pačią dieną 18.35 val. kreipėsi į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas jam nustatė galvos sumušimą. ( b. l.13-15 )
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2019-07-21 jis dirbo su tyrėju Gediminu Stakučiu. Apie 18.05 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Varėnos m.,(duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 21 vyksta muštynės. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie pamatė grupę jaunuolių, buvo penki žmonės. Jis atpažino D. K., K. K., A. K., A. Ž., L. S.. Jaunuoliai tarpusavyje stumdėsi. Ten pat gatvėje buvo ir kitų žmonių, kurie tik stovėjo, žiūrėjo, kas vyksta. Jiems atvykus, jaunuoliai baigė muštis, skirstėsi. Jie pareikalavo jaunuolius nurimti, pasilikti savo vietose. Į tarnybinį policijos automobilį pirmiausiai pasodino A. K.. Tada jis kalbėjo su A. Ž., tyrėjas G.Stakutis tuo metu priėjo prie D. K. ir paėmė D. K. už rankos, norėdamas sulaikyti. D. K. mosikavo rankomis, nenorėjo būti sulaikomas. Tuo metu prie tyrėjo G.Stakučio pribėgo K. K. ir kumščiu sudavė vieną smūgį šiam į galvos kairę pusę. Po šio K. K. smūgio tyrėjas G.Stakutis atsitraukė, išsiėmė elektros impulsinį prietaisą "Taser" ir pasakė K. K., kad, jeigu šis nevykdys teisėtų pareigūno reikalavimų, bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas, liepė gultis ant žemės. Elektros impulsinio prietaiso G. Stakutis nepanaudojo, nes K. K. pakėlė rankas, atsiklaupė, paskui ir atsigulė ant žemės. Tyrėjas G. Stakutis paprašė jo pagalbos, sulaikant D. K.. Jis priėjo ir nusivedė D. K. prie tarnybinio policijos automobilio. Tuo momentu į įvykio vietą atvažiavo vyriausiasis patrulis Ž.Šereika, kuris padėjo tyrėjui G.Stakučiui sulaikyti K. K.. Kai K. K. sudavė tyrėjui G.Stakučiui smūgį, netoliese buvo M. Ž.. Buvo ir daugiau žmonių, bet jis negali tiksliai nurodyti pavardžių, neprisimena. K. K. jie sulaikė ir pristatė į Varėnos rajono policijos komisariatą. K. K. buvo nustatytas 1,42 promilės girtumas. Į policijos komisariatą buvo pristatyti ir D. K., A. K. bei A. Ž.. ( b. l. 36-38)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, kad ji buvo Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje 2019-07-21 vakare, apie 18.00-18.30 val., kai ten mušėsi tarpusavyje jaunuoliai. Tarp jaunuolių ji atpažino A. K., L. S., A. Ž., D. K.. Buvo dar vienas jaunuolis, kaip paskui ji sužinojo, pavarde K., kuris gyvena vaikų globos namuose. Kadangi matėsi, kad jaunuoliai labai agresyviai nusiteikę, mušėsi, tai ji išsigando, kad gali vienas kitą ir užmušti, todėl pasakė, kad iškvies policiją. Savo mobiliuoju telefonu ji filmavo tai, kas vyksta, paskambino pagalbos numeriu 112. Ji buvo ten pat, kai atvyko vienas policijos ekipažas. Policijos pareigūnams ji parodė ir pasakė, kurie jaunuoliai tarpusavyje mušėsi. Jaunuoliai norėjo pabėgti nuo pareigūnų, kai kurie ir išsibėgiojo. Ji matė, kaip vienas policijos pareigūnas sulaikinėjo D. K., vijosi šį, po to buvo suėmęs už rankos. Policijos pareigūnų ji pavardžių nežino. Kaip tik tuo momentu ji nefilmavo. Ji nematė, kaip buvo suduota policijos pareigūnui. Tai matė jos sesuo M. Ž., nes ši jai pasakė, kad jaunuolis iš vaiknamio, t.y. K., sudavė policininkui. Ji tuo momentu, matyt, buvo nusisukusi. Kai M. Ž. pasakė, kad sudavė policininkui, tada ji matė, kad vieno policininko kakta kairėje pusėje paraudusi. Ji matė, kaip šitas policininkas išsitraukė "tazerį", bet jo nepanaudojo, tik liepė K. gultis ant žemės. Jaunuolis jam pakluso, nesipriešino, policijos pareigūnas jį sulaikė. Ji nematė momento, kaip buvo sužalotas policijos pareigūnas, šito ir nenufilmavo, bet po to matė ant policininko kaktos paraudimą. Ji nežino, ar dar kas nors matė, kaip buvo sužalotas policijos pareigūnas. Dar nori pasakyti, kad visi tie jaunuoliai labai keikėsi ant policijos pareigūnų, vadino visokiais keiksmažodžiais, matėsi, kad jaunuoliai neblaivūs. ( b. l. 46-48, 73-75)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Ž. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-07-21 vakare, buvo gal apie 18.00 val., kai ji išgirdo gatvėje triukšmą, išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Ji pamatė, kad mušasi tarpusavyje jaunuoliai. Iš jaunuolių išvaizdos ji suprato, kad tai nepilnamečiai. Ji dar jaunuoliams sušuko, kad šie baigtų muštis ir eitų iš čia. Tarp jaunuolių ji atpažino D., žino jo motiną R.. Ji labai trumpai jaunuolius matė, nes grįžo į namus. Dar po kiek laiko ji vėl išėjo į kiemą, matė, kad ten jau yra policijos pareigūnai, kad policininkai bando sulaikyti jaunuolius. Ji matė ten ir savo seserį D. Ž., kuri mobiliuoju telefonu kažką filmavo. Ten buvo ir daugiau žmonių, bet ji neprisimena, kas tokie buvo. Ji matė, kad policininkai sulaikė kelis jaunuolius. Ji nematė, ar kuris nors iš jaunuolių sudavė kuriam policininkui, nes nebuvo prie pat jų. ( b. l. 41-43)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-07-21 apie 15-16 val. pas ją atėjo sesuo D. Ž. su buvusiu sugyventiniu T. M.. Apie 17.30-17-40 val. jie išgirdo gatvėje triukšmą, išėjus pro vartelius į gatvę pamatė, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje mušasi 5 jaunuoliai. Iš penkių šių vaikinų ji pažino savo sesers B. Ž. sūnų L. S., A. Ž. ir D. K., kitų dviejų vaikinų ji nepažinojo. Pirmoji link vaikinų nubėgo jos sesuo D. ir pradėjo savo telefonu juos filmuoti. Ji atėjo D. iš paskos, matė, kai visi vaikinai tarpusavyje mušasi, suduodami vieni kitiems smūgius rankomis ir kojomis. Po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams sulaikant tuos vaikinus, jie įžeidinėjo pareigūnus, priešinosi, bandė bėgti. ( b. l. 79-82)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) turi namą, kuriame lankosi dažniausiai savaitgaliais. 2019-07-21 apie 17.40 val. ji buvo kieme prie namo, kai išgirdo triukšmą, kuris sklido nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji išėjo iš savo kiemo į gatvę ir pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) pastatų, tik kitoje gatvės pusėje prie betoninės tvoros mušasi ne mažiau kaip 5 vaikinai. Jie vienas kitam sudavinėjo rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Netoliese ji matė kaimynę A. Ž. ir šios seserį D. Ž., kuri telefonu besimušančius vaikinus filmavo, abi šaukė: "Kvieskit policiją, greitąją". Ji suprato, kad reikia skubiai kviesti pagalbą, paskambinusi Nr. 112, pranešė apie muštynes. Ji matė, kad atvykę policijos pareigūnai sulaikė vaikinus, girdėjo, kai vaikinai policijos pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, priešinosi. Vaikinų, kurie dalyvavo muštynėse, ji nepažįsta. ( b. l. 85-88)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad 2019 metų liepos 21 d. po pietų, apie 17 val. jis buvo nuėjęs pas savo buvusios sugyventinės D. Ž. seserį A. Ž., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ten buvo ir D. Ž.. Jis A. namo kieme šienavo žolę., o D. su seserimi gėrė kavą. Šienaudamas vienu momentu jis išgirdo (duomenys neskelbtini) gatvėje didelį triukšmą, atsisukęs pamatė, kad gatvėje ant kelio, ant žemės guli vienas vaikinas apie 14-16 metų amžiaus, prie kurio buvo pasilenkę apie 3-4 vaikinai, kurie rankomis ir kojomis tam gulinčiam vaikinui sudavė smūgius, ar kur pataikė, jis nežino. Visa tai jis matė apie 15-20 m atstumu. Visa tai pamačiusi D. įvykį pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu, ji ir paskambino policijai, nes išsigando, kad vaikinai taip besielgdami vienas kito neužmuštų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Atvykus dviems policijos pareigūnams, vienas iš ten buvusių vaikinų šiems priešinosi: skėsčiojo rankomis, stumdėsi, keikėsi. ( b. l. 91-93)
Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad 2019 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, galbūt tai galėjo būti liepos 21 d. jam grįžus iš (duomenys neskelbtini) apie pietus, tikslios valandos neprisimena, susitiko su draugais A. Ž., šio mergina G., kurios daugiau duomenų nežino, bei A. K.. Jis nupirko degtinės, alaus ir savo grįžimo proga iš užsienio draugams pasiūlė išgerti. A. Ž. mergina G. tą dieną buvo su automobiliu ir jį, A. bei A. nuvežė prie jo tetos M. Ž. namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, Varėnos m., prie netoliese esančio (duomenys neskelbtini) pastato. Tetos kieme jis, A. ir A. gėrė degtinę, alų. Begeriant tarp A. Ž. ir A. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių šie sukonfliktavo, jis neprisimena. A. atsistojo ir išėjo su grasinimais, kad dar ateis. Jis toliau su A. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. jie pamatė (duomenys neskelbtini) gatve link jų einantį A. K. su dar 2 jam nepažįstamais vaikinais. Tuo metu, jeigu gerai prisimena, prie jo ir A. Ž. buvo jau atėjęs ir K. K. su D. K.. Tarp A. ir A. Ž. vėl prasidėjo konfliktas, abu susikibo rankomis, pradėjo stumdytis, vienas kitam sudavė rankomis smūgius, buvo nukritę ir ant žemės. A. mušti puolė ir K. K. kartu su D. K.. Jis nuėjo skirti A., bandė apglėbti rankomis, sulaikyti, kad šis neitų muštis. Jis matė, kad į kiemą buvo išėjusi ir kita jo teta D. Ž., kuri viską pradėjo filmuoti telefonu. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti policiją. Kartu su A. ėję vaikinai, prasidėjus konfliktui, pabėgo, jie niekam smūgių nesudavė. Kiek jis prisimena, buvo atvykę policijos pareigūnai, tada nurimo visas konfliktas. Policijos pareigūnai A., D., A. ir K. įsodino į savo tarnybinį automobilį. K. dar vengė eiti kartu su pareigūnais. Policijos pareigūnai paties jo nesulaikė, kadangi jis pasakė, kad su niekuo nesimušė, o tik kitus bandė skirti, kad nesimuštų. Jie visi, tai yra A., D., K., A. yra draugai, vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Jis mano, kad konfliktas įvyko dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio ir tiek. Niekas nieko sužaloti nenorėjo ir niekas nenorėjo jokio konflikto, kuris atkreiptų pašalinių asmenų dėmesį. ( b. l. 106-108)
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2019 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, jis susitiko su L. S., A. Ž., A. K., buvo prie netoliese esančio (duomenys neskelbtini) pastato Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten vieno namo kieme gėrė degtinę, alų. Niekas jo alkoholio gerti nevertė, alkoholinius gėrimus jis gėrė savo noru. Begeriant, kiek jis prisimina, tarp A. ir A. Ž. kilo žodinis konfliktas, nes A. skolingas A. 10 eurų, tada A. išėjo. Vakarop prie jų atėjo ir K. K., kuris kartu alkoholio negėrė. Atėjus K., atėjo ir A. K. su savo draugais. Kas tą dieną įvyko tarp A. ir A. Ž. , jis neprisimena, nes buvo neblaivus. Kiek jam žinoma, A. susimušė su A.. Ar jis pats tą dieną taip pat mušėsi, neprisimena. Jis prisimena dar tiek, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir juos visus nuvežė į policijos komisariatą, nustatė girtumus ir išleido. Kad K. būtų pasipriešinęs policijos pareigūnams, jis neprisimena. ( b. l. 114-116)
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Gedimino Stakučio 2019-07-21 tarnybiniu pranešimu dėl Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje 2019-07-21 vykusių muštynių. ( b. l. 67-68)
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kai 2019-07-21 buvo apžiūrėta vieta Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namų Nr. (duomenys neskelbtini), kur vyko muštynės ir buvo sulaikomi jose dalyvavę jaunuoliai. ( b. l. 69-72)
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Gedimino Stakučio 2019-07-21 tarnybiniu pranešimu dėl K. K. pasipriešinimo policijos pareigūnui. ( b. l. 8)
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 670/2019(06) nurodyta, kad Gediminui Stakučiui poodinė kraujosruva kaktos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 28).
Gedimino Stakučio policijos pareigūno pažymėjimu ( b.l. 29).
Alytaus AVPK Varėnos rajono PK patrulių reagavimo skyriaus pajėgų išdėstymo planu 2019-07-21, Gediminas Stakutis patruliavo Varėnos mieste ir rajone ( b.l. 30-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis K. K. panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją – policijos pareigūną, atliekantį viešosios tvarkos saugojimo funkcijas. Šios teisės normos taikymo kontekste Kasacinis teismas yra nurodęs, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014). Kaltinamasis K. K. tyčia sudavė policijos tyrėjui Gediminui Stakučiui rankos kumščiu į galvos sritį tuo tikslu, kad policijos pareigūnas nesulaikytų kaltinamojo draugo dėl kilusių muštynių viešoje vietoje.Nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas.
Minėtos teismų praktikos kontekste bei byloje esant nustatytai aplinkybei, jog kaltinamasis K. K. sudavė smūgį ranka policijos pareigūnui Gediminui Stakučiui, vykdžiusiam viešojo administravimo įgaliojimus, akivaizdu, jog minėto smūgio sudavimas didina nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, ir tokius veiksmus atlikusiam asmeniui įstatymas numato griežčiausios rūšies – baudžiamąją – teisinę atsakomybę.
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia – asmuo suvokia, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. K. suprasdamas, jog policijos pareigūnas siekia nutraukti asmenų tarpusavio muštynes viešoje vietoje bei sulaikyti konflikto dalyvius, t.y. policijos pareigūnas vykdo viešojo administravimo funkciją, sudavė smūgį rankos kumščiu policijos pareigūnui į galvos sritį, siekdamas išlaisvinti sulaikytą kaltinamojo draugą D. K.. Kaltinamasis turėjo tyčią pasipriešinti policijos pareigūnui. Nusikalstama veika baigta.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. K. teismui atsisakė pasakyti net su kuo vartojo alkoholinius gėrimus, jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – aiškino juos kaip pareigą ginti savo draugą, o jo deklaruotas gailėjimasis yra tik formalus. Taigi nenustačius kaltinamojo vidinio, nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo pripažinti ir lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis duodamas paaiškinimus nurodo, kad neatsimena visų aplinkybių dėl girtumo, o būtent dėl apsvaigimo alkoholiu jis tinkamai negalėjo įvertinti susidariusios situacijos, elgėsi priešingai, negu to reikalauja įstatymų nuostatos.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Kaltinamasis K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, kurio sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamasis K. K. 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimą 6 mėnesiams.
Kaltinamasis baustas už administracinius nusižengimus: 2019-09-09 pagal ANK 485 str. 1 d., 2019-10-07 pagal LR ANK 484 str. 1 d., 508 str. 1 d. ( b. l. 126-128), neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas ( b. l. 125).
Kaltinamajam K. K. viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio linkęs daryti tyčinius administracinius nusižengimus, ir nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio. Bauda, kaip bausmė, būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, neturi savarankiško pajamų šaltinio, neturi turto, o gaunamos pajamos (25 Eur dienpinigių per mėnesį) per mažos, kad jis galėtų sumokėti paskirtą baudą už nesunkų nusikaltimą.BK 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatyta sankcija terminuotas laisvės atėmimas būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi jis anksčiau nėra teistas, ir atsižvelgiant į kaltinamojo amžių yra galimybė jį perauklėti.BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokios aplinkybės nenustatytos.
BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis K. K. nurodytu pagrindu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo jį antrą kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje . Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų - bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo - išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.
Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
Kaltinamasis K. K. padarė baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikalstami veiksmai padaryti spontaniškai, nebuvo suplanuoti, jiems įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Jokių sunkių liekamųjų padarinių patirtas sužalojimas nukentėjusiajam nesukėlė.
Kaltinamajam K. K., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį , parinktina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas pagal BK 61 straipsnio nuostatas.Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimą su asmenimis, darančius jam neigiamą įtaką ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį. Kaltinamojo K. K. elgesys koreguotinas taikant įstatymo numatytas priemones, kadangi globėjas – Varėnos rajono savivaldybės bendruomeniniai vaikų globos namai jo nepaveikė taip, kad jis nedarytų baudžiamajam įstatyme uždraustų veikų.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos. Kaltinamasis K. K. 2019-07-21 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka ( b. l. 139), o paleistas 2019-07-22 ( b. l. 153-154). Kaltinamajam paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį jam skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, per visą bausmės vykdymo terminą paskirti draudimus ir įpareigojimą : uždrausti bendrauti su D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; būti namuose nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu.
Taikant Baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. nustatyti bausmę - laisvės apribojimą dešimčiai (10) mėnesių, per visą bausmės vykdymo terminą paskyrus draudimus ir įpareigojimą : uždrausti bendrauti su D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; būti namuose nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, K. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinąjam sulaikyme nuo 2019-07-21 18.20 val. iki 2019-07-22 13.55 val. (viena diena), prilyginant dviems (2) laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.