Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-253-343/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-11
Bylos Nr.
2A-253-343/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva“
Atsakovas
AB „Kauno tiltai“
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-253-343/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,dalyvaujant ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ atstovei Marinai Stecenko,atsakovės AB „Kauno tiltai“ atstovei Sigridai Šalūgaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-13698-774/2006 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovei AB “Kauno tiltai“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (b.l. 2-5) prašė teismo priteisti iš atsakovės 7786,31 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005-07-31 tamsiu paros metu, neapšviestame kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruože, kuriame buvo vykdomi kelio darbai ir eismas vyko viena kryptimi, automobiliui HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. K., prasilenkiant su vilkiku, oro gūsis sujudino eismo juostas skiriantį kelio ženklą, kuris krito po automobiliu ir jį apgadino. Kadangi automobilis buvo draustas automobilių laisvanoriškuoju draudimu, ieškovė išmokėjo automobilio HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini) savininkui “Dizaino ir vaizdo projektai “ draudimo išmoką, pagal automobilio remontą atlikusios UAB “Nuostolių valdymas“ pateiktą remonto sąskaitą faktūrą, išskaičiavęs 300,00 Lt dydžio besąlyginę franšizę, sumoje 7786, 31 Lt. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę į subrogaciją, t.y. reikalauti iš įvykio kaltininko atlyginti kelių eismo įvykio metu padarytą žalą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006-08-18 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė AB „Kauno tiltai“ 2006-08-30 pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog ieškovė neturi teisės į nepagrįstai išmokėtos išmokos subrogaciją, laiko, kad žala, atsirado dėl vairuotojo didelio neatsargumo, ar pravažiuojančio vilkiko su puspriekabe sukelto vėjo gūsio, taip pat nurodė, jog atsakomybė negalima, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priėmė galutinį sprendimą ir ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ naudai iš atsakovės AB „Kauno tiltai“ 7786,31 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 116,79 Lt žyminio mokesčio, 68,54 Lt kelionės išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovė 2005-07-31 autoįvykio kelio ruože vykdė kelio remonto darbus ir tuo metu buvo kelio valdytojas pagal rangos sutartį. Teismas nustatė, kad atsakinga už padarytą žalą yra atsakovė, kuri, būdama kelio valdytoju ir vykdžiusi nurodytame kelio ruože kelio statybos darbus, neužtikrino saugių eismo sąlygų, netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą. Teismas atmetė atsakovės motyvą, kad eismo įvykis įvyko ir žala atsirado dėl vairuotojos neatsargumo, ar trečiųjų asmenų, kaltės, kadangi nenustatė, jog automobilio HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie, tai, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos ar, kad jai gali būti netaikoma civilinė atsakomybė, ar kad ji gali būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Teismas atmetė atsakovės motyvą, kad ji byloje netinkama šalis, atsakovei nenurodžius, koks konkrečiai asmuo turėtų atsakyti už autoįvykio metu padarytą žalą.

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Kauno tiltai“ prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, ieškovė neturi teisės į nepagrįstai išmokėtos išmokos subrogaciją. Ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, nes žala atsirado dėl pačio vairuotojo didelio neatsargumo, ar, kaip ieškovė teigia - pravažiuojančio vilkiko su puspriekabe sukelto vėjo gūsio. Atsakovė ieškovės teiginį, kad automobilis užvažiavo ant kelio ženklo laikiklio, laiko nepagrįstu. 2005-11-11 pažymoje „Dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 28/0520200" Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas R. P. nustatė, kad autoįvykį sukėlė dėl vėjo gūsio sujudintas kelio ženklas. 2005-08-01 pranešime apie įvykį L. M. nurodė, kad vairuotojas pats kliudė apsauginį stulpelį. Atsakovės atstovai nedalyvavo autoįvykio metu sudarant eismo įvykio vietos schemą. Ieškovė nepateikė jokių įvykio vietos nuotraukų, kitų įrodymų, kuo remiantis galima būtų vertinti minėtas viena kitai prieštaraujančias faktines aplinkybes. Todėl atsakovė mano, kad automobilis dėl didelio vairuotojo neatsargumo atsitrenkė į tvarkingą, stovintį kelio ženklą. Jeigu teismo metu vis tik būtų konstatuotas faktas, kad automobilis atsitrenkė į pravažiuojančio vilkiko vėjo gūsio sujudintą kelio ženklą, reiktų nustatyti žalą sukėlusį asmenį - vilkiko vairuotoją. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vertino ir civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Atsakovė nepažeidė nei įstatymu, nei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vykdė įstatymais ir sutartimi nustatytas pareigas ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, todėl pripažinti kalta dėl atsiradusios žalos atsakovę, kaip nevykdžiusią savo pareigų, yra neteisinga. 2004 m. vasario mėn. 11 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 115 „Dėl kelių priežiūros tvarkos patvirtinimo" (toliau - tvarka) 28 punkte nurodyta, kad asmenys, atsakingi už kelių ir statinių priežiūrą turi juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Tvarkos II skirsnyje nurodyti asmenys, kuriems ta tvarka taikoma. Atsakovė, kaip kelių statybomis ir remontu užsiimantis asmuo, toje tvarkoje nenurodyta. Atsakovė yra kelių statytojas ir kelius prižiūri tik kaip statytojas pagal rangos sutartį. Tvarkos 35 punkte nustatyta pareiga statytojui (užsakovui) gauti leidimus, darbus vykdyti laikantis saugaus eismo reikalavimų. Atsakovė nėra kelio savininkas ir yra rangovas (ne užsakovas), tačiau šiuo atveju turėjo kelio savininko ir statybos leidimus ir vykdė leidime nurodytas sąlygas, saugaus eismo reikalavimus. Saugaus eismo užtikrinimas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau –SSAKĮ) 2 str. 26 p. yra veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams ir sušvelninti pasekmes. SSAKĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad saugaus eismo priežiūrą vykdo policija (ne atsakovė). O kelyje dirbantiems asmenims (atsakovei) SSAKĮ 11 straipsnis nustato pareigą pasirūpinti kelio ženklais, aptveriamaisiais, nukreipiamaisiais įtaisais, signalinėmis šviesomis ir pan. Atsakovė šią pareigą vykdė. Atsakovės sudėti ant kelio ženklai atitiko saugių eismui kelio ženklų reikalavimus. Tvarkos 46 punktas nustato atsakomybės už tvarkoje nustatytų pareigų tvarkoje įvardintiems asmenims nevykdymą ir nenustato jokių pareigų ne tik minėtiems asmenims, bet ir atsakovei. Teismas neatsakė į kiekvieno paminėto punkto klausimus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė taip pat tinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtą sutartinę pareigą prižiūrėti kelio ženklus ir nei normatyvų reikalavimų, nei pareigos prižiūrėti kelio ženklus nepažeidė. Vadovaujantis autoįvykio metu galiojusio Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio mėn. 29 d. įsakymu Nr. 485 „Dėl kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai" PN-01 ir III dalies „Automobilių kelių priežiūros ir remonto ekonominiai normatyvai" EN-01 patvirtinimo" patvirtintu Automobilių kelių priežiūros normatyvo PN-01 (toliau- normatyvas) 1.29 lentelės 6.4.3. punktą sulaužyti arba pavogti ženklai turi būti pakeičiami per vieną parą nepriklausomai nuo I, II ar III priežiūros lygio. Atsakovė, kaip atidus rangovas, pagal rangos sutartį statybos objektuose pavogtus ar nuverstus ženklus atstatinėja visą parą per protingus terminus ir ne vėliau kaip nurodyta normatyvuose. Atsakovė teigia, jog nėra jos kaltų veiksmų, lėmusių žalą. Atsakovės pareiga yra įrodinėti, jog atsakovės veiksmai nebuvo autoįvykio priežastimi. Tačiau teismas neįvardino, kokie būtent atsakovės veiksmai sukėlė žalą ir neaiškiai suformulavo autoįvykio priežastį. Prieš remontuojamą kelio ruožą buvo sudėti įspėjamieji ženklai, kuriais eismo dalyviai apie kelio darbus įspėjami iš anksto. Kelio ženklai yra gaminami pagal nustatytus standartus, t.y. jie gaminami atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis ženklai bus naudojami. Standartų neatitinkančių kelio ženklų ant kelių statyti kelių remonto metu atsakovei negalima. Atsakovė šiuos reikalavimus vykdė ir statė tokius ženklus nustatyta tvarka. Atitinkantys standartus ženklai pagaminti taip, kad nebūtų galima jų pastumti dėl vėjo gūsio ar panašių priežasčių nuo jų pastatymo vietos be trečiųjų asmenų pagalbos taip, kad pastumti jie kliudytų eismui. Vėjo gūsį sukėlusio vilkiko greitis šioje byloje nenustatytas, o yra svarbus, nes saugaus eismo reikalavimus atitinkantys kelio ženklai (pagaminti taip, kad pastatyti ant kelio nekeltų grėsmės ir nejudėtų iš vietos tinkamu greičiu pravažiuojančių transporto priemonių sukeltų vėjo gūsių) gali būti pajudinami tik neleistinu (per dideliu) greičiu važiuojančių transporto priemonių sukelto vėjo gūsio. Todėl atsakovė mano, kad jeigu autoįvykis įvyko dėl vėjo gūsio pajudinto kelio ženklo, tai vilkiko vairuotojas važiavo objekte draudžiamu (didesniu nei nurodyta objekte stovinčių greitį ribojančių ženklų) greičiu. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakovės kaltės. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė kalta pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltu už KET pažeidimus atsakovė niekur nėra įvardinta. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Tai, kad policija nepripažino nukentėjusio asmens (vairuotojo) kaltu dėl autoįvykio, nereiškia, kad ne vairuotojo veiksmai sukėlė žalą. Atsakovė mano, jog vadovaujantis teismų praktika, nustatant žalą padariusius asmenis, KET bylų medžiaga prejudicinės galios neturi. Teismas, priimdamas sprendimą, tokios medžiagos netikrino ir ja vadovavosi. Atsakovė ginčija žalos dydį, laiko, jog neįrodyta, kad sėdynės atlošas sugadintas autoįvykio metu. Atsakovė prašo teismo pakeisti ją tinkamais atsakovais - HYUNDAI COUPE vairuotoju ir vilkiko vairuotoju. Kadangi atsakovė AB „Kauno tiltai“ autoįvykio metu irgi yra patyrusi žalą (sugadinti kelio ženklai) ir taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi, atsakovė prašo teismo AB „Kauno tiltai" byloje įtraukti kaip trečiąjį asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UADB „Seesam Lietuva“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Apeliantė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog už 2005-07-31 kelių eismo įvykio sukeltas pasekmes turėtų atsakyti apeliantės nurodomi asmenys. Pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje aiškiai nurodyta, jog automobilio HYUNDAI COUPE vairuotoja jokių KET taisyklių nepažeidė, 2005-07-31 kelių eismo įvykis atsitiko dėl nuo susidariusio vėjo gūsio kritusio po automobilio HYUNDAI COUPE ratais kelio ženklo. Pažymoje nėra pažymėta, kad vilkiko vairuotojas pažeidė nurodytame kelio ruože nustatytą greičio režimą ar kitaip nusižengė KET reikalavimams. Tiek 2005-08-01 pranešime apie įvykį, tiek Policijos pažymoje yra nurodyta, jog automobilis HYUNDAI susidūrė su kelio ženklu. Šie rašytiniai įrodymai vienodai traktuoja 2005-07-31 įvykio aplinkybes. Tačiau akivaizdu, jog automobilio HYUNDAI draudėjo atstovas negali ir neturi teisės daryti išvados dėl to, kas yra 2005-07-31 kelių eismo įvykio priežastis. Tačiau šią išvadą teisėtai ir pagrįstai padarė teisėsaugos institucijos pareigūnai, konstatuodami, jog 2005-07-31 kelių eismo įvykį sukėlė nukritęs kelio ženklas. Ieškovė pagrindė šias aplinkybes Policijos pažyma, kurios nurodytos aplinkybės turi didesnę įrodomąją galią ir laikytinos visiškai įrodytomis. Dėl civilinės atsakomybės sąlygos kaltės, ieškovė nurodė, jog savo reikalavimą ieškovė grindė CK 6.266 straipsniu, numatančiu statinio valdytojo atsakomybę už netinkamą statinio priežiūrą. Ši nuostata numato, jog statinio valdytojui atsakomybė už netinkamą statinio priežiūrą kyla visais atvejais, jeigu jis neįrodo, jog įvykio kilimą sąlygojo nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žala, padaryta dėl netinkamos statinio priežiūros, kvalifikuotina kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl apeliantė privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą nesant jos kaltei. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog neįrodyta, kad sėdynės atlošas sugadintas autoįvykio metu. Eismo įvykio metu iššovė dešinės pusės priekinėje sėdynėje įmontuota oro pagalvė, kuriai skleidžiantis buvo apgadinta dešinės pusės priekinės sėdynės apdaila. Tai patvirtina prie ieškinio pridėtos nuotraukos, 2005-07-31 pažyma, išduota vairuotojai S. K. . Atsakovo pakeitimo tinkamu klausimas buvo išspręstas iš esmės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl spręsti minėtą klausimą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Nėra pagrindo keisti ir AB „Kauno tiltai“ procesinę padėtį, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie jai įvykio metu padarytą žalą.

Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris panaikntinas iš esmės apeliacinio skundo motyvais, nes teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329str. 1d.). Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326str. 1d. 4p.; 327str. 1d. 2p.). Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė ir materialinės teisės normas, o tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 330str.). Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7786,31 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad 2005-07-31 tamsiu paros metu, neapšviestame kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruože, kuriame buvo vykdomi kelio darbai ir eismas vyko viena kryptimi, automobiliui HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. K. , prasilenkiant su vilkiku, oro gūsis sujudino eismo juostas skiriantį kelio ženklą, kuris krito po automobiliu ir jį apgadino. Kadangi automobilis buvo draustas automobilių laisvanoriškuoju draudimu, ieškovė išmokėjo automobilio HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini) savininkei UAB “Dizaino ir vaizdo projektai “ draudimo išmoką, pagal automobilio remontą atlikusios UAB “Nuostolių valdymas“ pateiktą remonto sąskaitą faktūrą, išskaičiavusi 300,00 Lt dydžio besąlyginę franšizę, sumoje 7786, 31 Lt. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę į subrogaciją, t.y. reikalauti iš įvykio kaltininko atlyginti kelių eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškinio juridiniu pagrindu ieškovė nurodė CK 6.101 str. 4d. 4p., 6.11 str., 6.1015 str. 1d., t.y. kad ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, įgijo teisę į subrogaciją: reikalauti įvykio kaltininko atlyginti kelių eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė taip pat nurodė, kad vadovaujantis CK 6.263 str., 6.266 str. 1 d., 6.987 str., 6.1015 str. 1 d., LR Vyriausybės Nutarimu Nr. 115 atsakovė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelių ir gatvių priežiūros bei saugių eismo sąlygų neužtikrinimo. Juridiniu pagrindu nurodomas ir CK 6.37 str.. Todėl teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą privalėjo nustatyti, pirma, kas yra autoįvykio kaltininkas; antra, nustatyti kas privalėjo tinkamai prižiūrėti kelią, kuriame įvyko autoįvykis, išsiaiškinti, kas yra tinkama kelio priežiūra, kokie pažeidimai buvo padaryti; trečia, teismas privalėjo nustatyti, kas turėjo kelyje, kuriame įvyko įvykis, užtikrinti saugias eismo sąlygas, išsiaiškinti, kas yra saugios eismo sąlygos ir kokie buvo padaryti pažeidimai dėl saugių eismo sąlygų neužtikrinimo. Tai padaryta nebuvo.

Teismas, tenkindamas ieškinį, sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina, nes autoįvykio kelio ruože kelio remonto darbus vykdė ir tuo metu pagal rangos sutartį su kelio savininku kelio valdytoju buvo atsakovė. Vienok, byloje nėra sprendime minimos rangos sutarties, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip buvo susitarta su kelio savininku dėl teisių ir pareigų, nėra duomenų iš Viešojo registro, kas buvo ginčo kelio valdytojas įvykio metu. Teismas sprendime nurodo, kad vadovaujasi CK 6.26 str. 1 d.; vėliau – CK 6.266 str., todėl vėlgi visiškai neaišku, kokia materialinės teisės norma buvo taikyta. CK 6.26 str. 1 d. nustato, kas ir kada yra alternatyvioji prievolė. Tokio pobūdžio ginčo šioje byloje nėra, todėl ši teisės norma taikyta nepagrįstai. Sprendime taip pat nuorodmas ir CK 6.266 str. Šio straipsnio pirma dalis numato, kad žalą, padarytą dėl statinių ir kt. įskaitant ir kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tačiau kaip paminėta aukščiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kas įvykio metu buvo kelio valdytojas. Svarbi ta aplinkybė, kad CK 6.266 str. 2 d. yra nurodoma, kad tokiu atveju statinių, kelių savininkas (valdytojas) yra asmuo, kuris nurodytas Viešame registre. Duomenų iš Viešo registro dėl ginčo kelio savininko (valdytojo) nėra. Sprendime taip pat nėra nurodyta ir kuo pasireiškė kelio sugriuvimas ar trūkumai.

Teismas sprendime taip pat nurodo, kad atsakovė ginčo kelio ruože neužtikrino saugių eismo sąlygų, netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą. Tačiau ir vėlgi teismas sprendime nenurodo, kokių būtent veiksmų atsakovė neatliko ar kokius veiksmus atliko netinkamai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų netinkamai sustačiusi kelio ženklus remontuojamame kelio ruože, nėra duomenų apie tai, kad tie ženklai buvo netinkamai pastatyti ar neatitiko standarto reikalavimų. Taip pat sprendime nenurodoma kokiu būtent teisės aktu vadovaujantis atsakovė turi užtikrinti saugias eismo sąlygas, nes 2004 m. vasario mėn. 11 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 115 „Dėl kelių priežiūros tvarkos patvirtinimo" 28 punkte nurodyta, kad asmenys, atsakingi už kelių ir statinių priežiūrą turi juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Šios Tvarkos II skirsnyje nurodyti asmenys, kuriems ta tvarka taikoma. Atsakovė, kaip kelių statybomis ir remontu užsiimantis asmuo, toje tvarkoje nenurodyta. Saugaus eismo užtikrinimas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 26 p. yra veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams ir sušvelninti pasekmes, o 6 straipsnyje nustatyta, kad saugaus eismo priežiūrą vykdo policija.

Sprendime yra nurodoma, kad atmetami atsakovės argumentai dėl to, jog eismo įvykis įvyko dėl pačios vairuotojos didelio neatsargumo ar trečiųjų asmenų kaltės kaip nepagrįstas, nes vairuotoja nepažeidė KET reikalavimų ir vadovaujamasi b.l. 9 ir 10. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad duomenys šiuose dviejuose įrodymuose yra prieštaringi, nes b.l. 9 yra Elektrėnų Policijos komisariato pažyma, kurioje yra nurodoma, kad prasilenkiant su balniniu vilkiku dėl susidariusio oro gūsio krito kelio juostas skiriantis ženklas, kuris ir apgadino lengvąjį automobilį, o b.l. 10 yra pranešimas apie įvykį, kuriame nurodoma, kad lengvasis automobilis kliudė apsauginį stulpelį ir įvyko autoįvykis. Apylinkės teismas šių prieštaravimų nepašalino, neišsiaiškino tikrosios autoįvykio priežasties: į bylos nagrinėjimą neiškvietė nei S. K. , kuri įvykio metu vairavo automobilį, nei L. M. , kuris parašė pranešimą ieškovei apie įvykį, nereikalavo iš policijos turimos medžiagos ir nesiaiškino, kuo vadovaujantis policijos pareigūnai padarė išvadas, nurodytas pažymoje b.l. 9. Tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurias ištirti ir privalo teismas. Teismas sprendime nurodo, kad Policijos pažyma yra didesnę įrodomąją reikšmę turintis įrodymas. Tačiau ir jis vertintinas su kitais įrodymais, juolab, kad pažymoje nėra nurodytas nei vilkiko valstybinis numeris, nei markė. Teismo nurodoma CPK 194str.2d. reglamentuoja nepilnamečio liudytojo apklausą, o ne rašytinių įrodymų vertinimą. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pagal CPK 185str. yra vertinama visų įrodymų visuma.

Teismas sprendime nurodo, kad atmeta atsakovės prašymą pakeisti jos procesinę padėtį, nes ji yra netinkamas atsakovas dėl to, kad su tuo nesutiko ieškovė. Kolegija pažymi, kad teismas, atmesdamas tokį atsakovės prašymą, turėjo išsamiai nurodyti, kodėl sprendžia, kad atsakovė yra tinkama šioje byloje, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė CPK 45str. reikalavimus, kadangi atsakovė, prašydama pakeisti jos procesinę padėtį nurodė motyvus, o teismas tų motyvų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

Kolegija atmeta ieškovo atstovės prašymą vadovautis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 11 06 nutartimi, kadangi šioje byloje faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos nuo anos bylos faktinių aplinkybių.

Iš nurodyto kolegija daro išvadą, kad sprendimas panaikintinas, nes neatskleista bylos esmė, t.y. teismas nustatė autoįvykio priežasties ir kaltininko ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas panaikintinas. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant šią bylą, nustatytinos sekančios reikšmingos bylai aplinkybės: ar įvykis įvyko vairuotojai S. K. pačiai kliudžiaus apsauginį stulpelį, kas nurodyta 2005-08-01 pranešime (b.l. 10); ar įvykis įvyko jai užvažiavus ant jau nuversto apsauginio stulpelio, kas sąlygojo stulpelio nugriuvimą, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir kaip tai susiję su įvykiu, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes ir tik po to padarytina atitinkama išvada. Be to teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą turėtų pagal pareikštą juridinį pagrindą nustatyti ir tai kas privalėjo tinkamai prižiūrėti kelią, kuriame įvyko autoįvykis, išsiaiškinti, kas yra tinkama kelio priežiūra, kokie pažeidimai buvo padaryti; kas turėjo kelyje, kuriame įvyko įvykis, užtikrinti saugias eismo sąlygas, išsiaiškinti, kas yra saugios eismo sąlygos ir kokie buvo padaryti pažeidimai dėl saugių eismo sąlygų neužtikrinimo, jeigu būtų nustatyta, kad buvo neužtikrintos saugios eismo sąlygos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas