- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- A5.-432-540/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00156-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą –Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ direktorė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) logistikos centre rasta dirbanti A. Č., kuri dirbo UAB „T.“ dezinfekatorės pareigose, su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą. Tuo UAB „T.“ direktorė A. G., būdama darbdaviu, neužtikrino, kad jos samdomi asmenys dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. kaltę pilnai pripažino, gailisi ir paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl šalyje esančio karantino, kadangi tiek ji, tiek buhalterė dirbo nuotoliniu būdu ir buhalterė laiku Sodrai nepateikė duomenų apie A. Č. įdarbinimą. Darbo sutartį su darbuotoja ji būtų sudariusi vėliau, A. Č. pradėjus dirbti ir joms gyvai susitikus. Kadangi toje įmonėje dirba 14 metų ir anksčiau tokio pobūdžio pažeidimų nėra padariusi, todėl prašo skirti mažesnę negu minimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); VDI 2020 m. gruodžio 2 d. tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 3); A. Č. paaiškinimas, kuriame ji nurodė kad UAB „T.“ dirba dezinfekatorės pareigose nuo 2020 m. lapkričio 16 d., darbo laikas nuo 8 val. iki 13.30 val. darbo dienomis. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktore. Sutartas darbo užmokestis – MMA. Darbo sutarties bei kitų dokumentų dar nepasirašė, žadėjo artimiausiu metu įdarbinti. darbo rūbus ir darbo priemones suteikė įmonė (b. l. 5); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 6-8); 2020 m. gruodžio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 9-10); VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad A. G. yra UAB „T.“ direktorė (b. l. 11-15); A. G. paaiškinimas iš kurio matyti, kad ji savo kaltę pripažįsta, gailisi (b. l. 16); A. G. prašymas, kuriame nurodyta, kad nustatytas pažeidimas buvo pašalintas nedelsiant, anksčiau dėl analogiškų nusižengimų bausta nebuvo, todėl prašo teismo skirti mažesnę nei minimali baudą (b. l. 21); UAB „T.“ darbuotojų sąrašai (b. l. 22-24); UAB „T.“ mokėjimai (b. l. 25-27).
Byloje surinkta A. G. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad A. G. bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17-20).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Minėto Įstatymo 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikoma ir tai, jei darbdavio naudai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „T.“ direktorė A. G., būdama darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jai, UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini) leido nelegaliai dirbti A. Č. dezinfekatorės pareigose, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties bei nustatyta teisės aktų tvarka nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jos kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (dirbanti, bausta administracine tvarka). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skiriant A. G. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog ji anksčiau buvo bausta už analogiškus pažeidimus, į jos nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir A. G. ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nedarys. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti jai skiriant minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą. Skiriant administracinę nuobaudą, nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas A. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21127739387.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.