Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Evelinai Andriukaitei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, gynėjoms advokatėms Audronei Matiukienei, Daivai Rocevičienei, įstatyminei atstovei, N. Š., nukentėjusiajam D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 4 klasių išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, registruotas (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2008 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, paskirtas įpareigojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti turtinę žalą;

2. 2008 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – areštu 35 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2008 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui. 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas prieš aštuonių mėnesių ir vienos dienos terminą;

3. 2009 m. gruodžio 11 d. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio l dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

4. 2010 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį -- laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

2. 2010 m. gegužės. 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (dvylika epizodų), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoneriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 83, 86 ir 87 straipsniais, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas, elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti, iki V. Š. sueis aštuoniolika metų.

3. 2010 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, į kurią įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-09 iki 2010-05-28, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

D. L. ir V. Š., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2009 m. spalio 2 d., apie 23.55 val., veikdami bendrai, prie spaudos kiosko, esančio N. Sodo g. l, Klaipėdoje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė D. M., t.y. V. Š., priėjęs prie D. M. iš nugaros, sudavė smūgį nuo kurio pastarasis nugriuvo ant žemės ir dėl ko jam padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio bei apatinės lūpos srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, D. L. laikant D. M. už kojų, V. Š. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: piniginę 10 litų vertės, kurioje buvo 275 litai, parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, degalinės „Apoil“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, degalinės „Lukoil“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, degalinės „Neste“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės ir degalinės „Ventus“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės ir vaistinės „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelė 5 litų vertės, bei D. M. vardu išduotus dokumentus: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, Sodros pažymėjimą, du darbo pažymėjimus, automobilio „Mitsubishi Speis Wagon“, valstybinis numeris CEF 991, registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, bei draudimo polisą, bankų „SEB Vilniaus bankas“, „DNB Nord“, ir dvi „Nordea“ mokėjimo korteles, kurių nukentėjusysis materialiai nevertina, o D. L. nuplėšė prie kelnių diržo pritvirtintą. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 470 litų vertės su abonentine „Omnitel“ kortele 20 litų vertės, telefono įdėklą 25 litų vertės. Tokiu būdu D. L. ir V. Š., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė D. M. priklausančio turto už 830 litų.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. spalio 2 d., po 23.00 val., prie viešbučio „Klaipėda“ pamatė apsvaigusį vyrą, kurį V. Š. parvertė ant žemės, priėjęs prie jo iš už nugaros. Jis, D. L., nesitarė su V. Š. kaip užpuls nukentėjusįjį, pastarąjį užpulti nebuvo sunku, nes jis buvo apsvaigęs. Nukentėjusysis bandė priešintis, bet jie laikė pastarąjį už kojų. Jis, D. L., ištraukė iš nukentėjusiojo telefoną, kuris buvo dėkle prie diržo, o V. Š. paėmė nukentėjusiojo piniginę, po ko jie abu nubėgo į kiemus. Minėtoje piniginėje buvo dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte, pinigai, kiek tikslai buvo pinigų, nepamena, galbūt 275 litai. Mano, jog nukentėjusiajam padarė neturtinės žalos, kurią vertina dviem tūkstančiais litų.

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. spalio 2 d., būnant su draugais prie viešbučio „Klaipėda“, pamatė prie kiosko stovintį vyrą, kurį nusprendė apiplėšti. Jis iš anksto nesitarė su D. L. kaip apiplėš nukentėjusįjį. Jis priėjo prie nukentėjusiojo iš už nugaros, apėmė jo kaklą ir pargriovė pastarąjį ant žemės. Iš nukentėjusiojo paėmę telefoną bei piniginę, jie nubėgo į kiemus. Piniginėje buvusius 60 litų pasidalino po lygiai, telefonas atiteko jam, V. Š., kadangi nusprendė, kad jis pagrobtą telefoną nuneš į lombardą ir tada jie pasidalins gautus pinigus. Sutinka, kad nukentėjusiajam padarė neturtinės žalos, tačiau nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, mano, kad neturtinė žala turėtų būti sumažinta iki dviejų tūkstančių litų.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2009 m. spalio 2 d. koncertavo viešbutyje „Klaipėda“. Po koncerto į automobilį nešė instrumentą, tuo metu nebuvo išgėręs. Rakindamas automobilio dureles, pajuto smūgį, po kurio nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, pajuto, kaip kažkas iš kišenės yra traukiama, jis bandė priešintis. Pagrobę telefoną bei piniginę, užpuolikai nubėgo jam nežinoma kryptimi. Dėl turtinės žalos pretenzijų kaltinamiesiems neturi, nes draudimas atlygino padarytą turtinę žalą 90 procentų. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 10000 litų sumoje, kadangi įvykio pasekmes jaučia iki šiol – negali ramiai vaikščioti vakare bei naktį, jaučia galvos skausmus.

Liudytojas A. L. (A. L.) parodė, kad 2009 m. rudenį, kartu su draugais Denisu, V. S., V. Š., Valerijumi, Artūru bei D. L. buvo prie naktinės gėrimų parduotuvės, tunelyje gėrė alų. V. Š. bei D. L. kažkur nuėjo, su pastaraisiais susitiko už pusvalandžio prie vaikų ligoninės. Pastarieji turėjo mobilųjį telefoną ir piniginę, kuriuos minėjo paėmę iš kažkokio vyro, kiek piniginėje buvo pinigų, nežino.

Kaltinamojo V. Š. įstatyminė atstovė N. Š. parodė, kad apie 2009 m. spalio 2 d. įvykį sužinojusi tik iš policijos. Tuo metu V. Š. negyveno kartu su ja, nes gyveno globos namuose. Nurodė, jog motinystės teisės jai nėra apribotos. Sutinka su tuo, kad V. Š. padarė nukentėjusiajam žalos, tačiau ji neturi lėšų žalai atlyginti.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, jog 2009 m. spalio 3 d. į Klaipėdos miesto 1-ąjį PK dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi nukentėjusysis D. M. (T. I, b.l. 1).

Specialisto išvada Nr. G 1795-09 (03) nustatyta, kad D. M. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio bei apatinės lūpos srityse, kurie padaryti 2009-10-02 paros antroje pusėje. Dėl šių sužalojimų D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. I, b.l. 44-45).

2010-09-20 įtariamojo parodymų patikslinimo vietoje protokolu nustatyta, kad D. L. parodė vietą, kur įvykdė nusikaltimą (T. I, b.l. 122-127).

2010-09-24 akistatos protokolu tarp kaltinamojo D. L. ir liudytojo A. L. nustatyta, kad šie asmenys patvirtino duotus parodymus apie tai, kad D. L. kartu su V. Š. apiplėšė nukentėjusįjį 2009 m. spalio 2 d., prie spaudos kiosko, esančio N. Sodo g. 1, Klaipėdoje (T. I, b.l. 130-131).

2010-09-22 akistatos protokolu tarp kaltinamojo D. L. ir kaltinamojo V. Š. nustatyta, kad kaltinamieji iš esmės patvirtino 2009 m. spalio 2 d. įvykdyto plėšimo aplinkybes (T. II, b.l. 15-16).

2009-10-07 apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti daiktai – juodos spalvos piniginė, D. M. vardu išduoti dokumentai – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, dvi banko „Nordea“ „Master Card“ kortelės, banko „SEB Vilniaus bankas“ kortelė, automobilio „Mitshubishi Space Wagon“ registracijos liudijimas, kurie pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam D. M. (T. I, b.l. 28-34, 35).

2009-11-03 apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti daiktai – D. M. vardu išduota banko „DNB Nord“ mokėjimo kortelė, kuri pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam D. M. (T. I, b.l. 36-39, 40).

Remiantis visais šiais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. L. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, D. M. priklausantį, turtą. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų yra aišku, kad nukentėjusiojo turtą kaltinamieji pagrobė panaudodami fizinį smurtą, t.y. pargriaunant nukentėjusįjį ant žemės, laikant jį už kojų. D. L. ir V. Š. fizinį smurtą prieš D. M. naudojo siekdami pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. D. L. ir V. Š. suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Jų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamųjų D. L. ir V. Š. veiksmų jis patyręs moralinę žalą, kurią įvertinąs 10000 litų. Nukentėjusysis moralinę žalą motyvuoja išgyvenimais, patirtais dėl įvykio, padarant akivaizdžiai matomus sužalojimus veide, sukeliant fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Minėtu įvykiu jis buvo pažemintas kaip asmuo, turėjo didelių nepatogumų, nes turėjo lankytis gydymo įstaigoje. Veido sužalojimas kėlė nepatogumų bendraujant su bendradarbiais, pasirodant viešose vietose, negalėjo kurį laiką dalyvauti koncertinėse programose. Po įvykio persekioja bloga nuojauta, jog gali būti vėl užpultas, atsirado baimė vaikščioti tamsiu paros metu, o tai kelia papildomą psichologinę įtampą. Dėl apiplėšimo šeimos nariai taip pat patyrę neigiamų išgyvenimų.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padarusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamųjų D. L. ir V. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas – galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio bei apatinės lūpos srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyręs fizinį skausmą. Patirti kūno sužalojimai vienareikšmiai lėmę ir dvasinius išgyvenimus dėl ko nukentėjusysis negalėjo normaliai bendrautu su aplinkiniais, kuriam laikui atsisakyti koncertinės veiklos, be to, nukentėjusysis vis dar jaučia nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą, kurių, kaip nukentėjusysis paaiškino, anksčiau nebuvę. Akivaizdu, jog nukentėjusysis patyręs tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmes, į kurias atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Vertinant kaltinamųjų D. L. ir V. Š. turtinę padėtį, nustatyta, jog abu kaltinamieji atlieka bausmes laisvės atėmimo įstaigose, taigi, jokių pastovių pajamų neturi. Konstatuotina, jog kaltinamųjų turtinė padėtis žalos atlyginimo aspektu yra itin nepalanki.

Kaltinamųjų D. L. ir V. Š. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios veikos atveju, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Tačiau būtent nesunkaus kūno sužalojimo pobūdis bei kaltinamųjų nepalanki turtinė padėtis suponuoja prielaidą mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Vertinant tai, kas išdėstytą, siekiant išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš kaltinamųjų D. L. ir V. Š. nukentėjusiojo naudai neturtinės žalos atlyginimui priteisiant 4000 litų

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90, 91 straipsniuose numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Teismas taip pat atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį – į tai, kad kaltinamieji įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiama į pagrobto turto vertę ir padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamųjų asmenybes – D. L. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jis yra teisiamas penktą kartą, pažymėtina, už nusikaltimus, nukreiptus prieš nuosavybę. Šiuo metu D. L. atlieka bausmę. V. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jis yra teisiamas ketvirtą kartą, pažymėtina, už nusikaltimus, nukreiptus prieš nuosavybę. Šiuo metu V. Š. atlieka bausmę. Kaltinamasis D. L. mokyklos, kurioje mokėsi, charakterizuojami teigiamai, o V. Š. - neigiamai. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino ir gailisi padarę šią veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai D. L. ir V. Š. kaip asmenims, linkusiems daryti neteisėtas ir nusikalstamas veikas, bus pasiekti, skiriant už šį nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D.L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

V.Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš D. L. ir V. Š. solidariai keturis tūkstančius litų (4000 Lt) nukentėjusiojo D. M. naudai, o V. Š. lėšų neturint – iš jo motinos ir atstovės pagal įstatymą N. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.