Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 93-916 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. G. 2007 m. sausio 26 d. Alikantės apygardos teismo Nr. 7 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Ispanijos Karalystės 1995 m. baudžiamojo kodekso 138 straipsnį (nužudymas), 390.1 straipsnį, 392 straipsnį (dokumentų klastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų 6 mėnesiams.Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi S. G. 2007 m. sausio 26 d. Alikantės apygardos teismo Nr. 7 nuosprendžiu paskirtą bausmę suderino pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 26-597 redakcija), 207 straipsnį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. 17-397 redakcija), paliekant tą pačią – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1-180 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi suderinta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta - laisvės atėmimas 16 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžia – 2004 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 27 d.. Komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 93-916 nutarta nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 93-916 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis S. G. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 93-916 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarime pateikti argumentai yra pagrįsti jo asmens byloje esančiais duomenimis, todėl, jo nuomone, toks apylinkės teismo sprendimas menkina Komisijos darbą bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, ir skundžiamą nutartį grindė tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, nors tai neturi nieko bendra su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus pažeidimas, kadangi aplinkybės, susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu, jo pobūdžiu ar pavojingumu negali būti pripažįstamos pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi jos nekintą visą bausmės laikotarpį bei neišnyksta atlikus bausmę.Nuteistasis nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį bei kitas svarbias aplinkybesNuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai dėmesio skyrė jį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo S. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. G. priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų asmenų nužudymą. Nors nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima vertinti padaryto nusikaltimo sunkumo ir tai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis padarytus nusikaltimus teisina tuo, jog nemokėjo spręsti konfliktų ir kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, vis dar išlieka galimybė, kad nuteistasis pavartojęs alkoholio gali nesugebėti pasirinkti tinkamų konfliktų sprendimų būdų ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, jog išlieka du nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai (lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys) bei artimi kriminogeniniams veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu; gyvenimo stilius ir draugai), į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad nustatyta vidutinė nuteistojo S. G. pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika, kas taip pat kelia teismui pagrįstų abejonių, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 12 kartų skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo S. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. G. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.