Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI), Valstybinė Įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. T. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. T. mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Nurodė, kad yra vienintelis P. T., mirusio (duomenys neskelbtini)., sūnus. P. T. įgijo nekilnojamą turtą, butą adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Mirus tėvui, pareiškėjas liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai reiškia, priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydamas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., teisiškai registruotas P. T., vardu. Pareiškėjas K. T. yra P. T. sūnus. Mirties liudijimo duomenimis, pareiškėjo tėvas P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties K. T. liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, priėmė mirusio tėvo palikimą faktiškai jį valdydamas.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė - jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Teismas, atsižvelgdamas į prieš, tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjas K. T. po tėvo P. T. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

10.Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad K. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo K. T. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo P. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.