Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1999-05-10 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 1 d. (galiojusio iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2003-11-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d, 178 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų, bausmės vykdymo atidėjimo laikas paliktas nepakeistas;2001-05-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 104 str. (galiojusio iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 8 metams; paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; 2006-12-06 paleistas iš pataisos namų lygtinai;2011-08-02 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. - laisvės atėmimu 6 mėn.;2013-05-22 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams;2013-12-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 - laisvės atėmimu 10 mėnesių; paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; 2015-02-05 paleistas atlikęs bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.00 val. Akmenės rajone, Dabikinės kaime, autobusų stotelėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sėdinčiam ant suoliuko P. K. sudavė ne mažiau kaip 4 kartus rankomis smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas P. K. fizinį skausmą, t.y. tokiais veiksmais viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015-08-23 d. apie 19.00 val. dviračiu važiavo iš Dabikinės kaimo į Akmenę parsivežti maisto. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, todėl jautėsi apgirtęs. Dabikinės kaimo autobusų stotelėje pamatė P. K., K. T. ir V., kurios pavardės nežino, kurie yra Dabikinės kaimo gyventojai. Su K. T. jis sutarė gan neblogai. Tą pačią dieną apie 17.00 val. Dabikinės kaime jį sumušė P. K. su savo sugyventine Vida. Jie užpuolė jį be priežasties, kaip vėliau suprato kad jį mušė dėl to, kad prieš keletą metų jis buvo sumušęs P. K. geriausią draugą. Tą dieną P. K. pataikė jam į akį, dėl ko vėliau ji pamėlo, skaudėjo dešinę ranką. Jis suprato, kad P. K. norėjo atkeršyti. Važiuodamas dviračiu po to įvykio apie 19.00 val. buvo dar piktas. Pamatęs P. K. ir K. T. stovinčius stotelėje, privažiavo, nieko nesakęs priėjo prie sėdinčio P. K. ir kumščiu jam sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 4 kartus. P. K. jis pataikė į veidą, kaktą, tiksliai įvardinti negali. P. K. pradėjo verkti ir prašyti nebemušti. Jis nustojo mušęs. Nei vienas iš sėdinčių draugų nepuolė P. K. gelbėti. Po to jis nuvažiavo dviračiu į Akmenę. Taip pasielgė, nes buvo supykęs ant P. K. dėl suduotų smūgių jam apie 17.00 val. Dėl jam P. K. suduotų smūgių jis kreipėsi į apylinkės inspektorių ir jie su P. K. susitaikė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Daugiau paaiškinti nieko negali (b.l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2015-08-23 d. apie 19.00 val. su draugu K. T. ėjo Dabikinės kaime, Akmenės rajone, ir sustojo prie autobusų stotelės pailsėti. Abu buvo išgėrę nemažai alkoholio ir jautėsi esantys apsvaigę, todėl visų tikslių aplinkybių neatsimena. Stovint stotelėje, jam nematant, iš nugaros priėjo K. M. ir pradėjo jį mušti. K. M. sudavė jam į nugarą, jis atsisuko ir pamatė, kad tai K. M.. Po to K. M. sudavė jam kumščiu į akį. Dėl girtumo jis negali pasakyti, kiek smūgių K. M. jam sudavė, gal galėtų pasakyti jo draugas. Jis su K. M. konfliktuoja apie du metus, po to, kai šis sumušė jo geriausią draugą. Įvykio dieną K. M. jį pradėjo mušti be priežasties, nieko nesakęs. Jis mano, kad K. M. pamatė jį girtą ir todėl puolė. K. T. juos išskyrė ir K. M. kažkur nuėjo. Jis įvykio metu stotelėje buvo su K. T. dviese. Tik po konflikto į stotelę atėjo V., ji nematė, kaip K. M. jam sudavė smūgius. Po to jis grįžo namo. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją med. pagalbą. Jam buvo patinusi tik akis. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 19-20, 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. T. parodė, kad 2015-08-23 d. apie 16.00 val. su kaimynu P. K. buvo savo namo kieme (duomenys neskelbtini). Su P. K. gėrė alų. Pro šalį ėjo K. M.. K. M. pradėjo užgaulioti P. K., tarp jų kilo konfliktas, susistumdymas. Kaip jis suprato, jiedu pykstasi jau senokai, nesutaria ir negali vienas kito matyti. Jis nežino kodėl ir dėl kokių priežasčių jiedu nesutaria. Jis juos išskyrė ir K. M. nuėjo. Apie 19.00 val. jis su kaimynu P. K. norėjo važiuoti į Akmenę nusipirkti dar alaus, todėl nuėjo į Dabikinės kaime esančią autobusų sustojimo aikštelę, laukė autobuso. Sėdėdamas stotelėje ant suoliuko jis matė, kaip K. M. su dviračiu važiavo pro šalį. P. K. tuo metu buvo pasviręs į priekį, todėl gal ir nepastebėjo K. M.. K. M. privažiavęs greitai nusviedė dviratį ir, nieko nesakęs, puolė mušti P. K.. K. M. kumščiu trenkė P. K. ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį. Kadangi P. K. sėdėjo prie plytinės sienos, todėl nuo smūgio ne kartą su galva trenkėsi į sieną. P. K. nespėjo pakelti nei rankos ir K. M. atgal nesudavė nei vieno smūgio. Tuomet įsikišo jis ir liepė K. M. baigti. K. M. jo paklausė, pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Jam pasirodė, kad K. M. girtas nebuvo, gal alaus truputį ir buvo gėręs, tačiau vizualiai girtas neatrodė. P. K. buvo kruvinas veidas, patino akis. Dėl sumušimų nusprendė niekur nevažiuoti, nuėjo atgal į namus. Vėliau sėdėjo namo kieme. Negali pasakyti apie kelintą valandą atvažiavo policijos pareigūnai. Jie policijos nekvietė. Pareigūnai iškvietė GMP. P. K. medikų buvo apžiūrėtas, tačiau vykti į ligoninę atsisakė (b.l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. parodė, kad 2015-08-23 d. apie 16-17 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis P. K. su kaimynu K. T. sėdėjo namo kieme, gėrė alų. Vėliau ir ji išėjo į lauką. Jiems sėdint ant suoliuko priėjo K. M., kuris nei iš šio, nei iš to pradėjo šaukti ant P. K., sakydamas ko jis vadovauja, tarp jų įvyko konfliktas. P. K. su K. M. nesutaria jau keletą metų. Ji nežino, dėl ko jie nesutaria ir pykstasi. P. K. su K. M. gan stipriai susistumdė. Kadangi jos labai blogas regėjimas, K. M. ji atpažino iš balso. K. M. ji bijo (b.l. 31-32).

2015-08-23 d. 21.50 val. alkoholio kiekio matuokliu P. K. nustatytas 4.23 promilių girtumas (b.l. 25).

2015-08-23 d. 22.00 val. alkoholio kiekio matuokliu K. T. nustatytas 3.68 promilių girtumas (b.l. 29).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad K. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik jo prisipažinimai bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Prokuroras siūlo pripažinti K. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto bausmę; remiantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis skirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

K. M. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus (b.l. 93-94, 95-97).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę K. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, į K. M. asmenybę – teistas penkis kartus; administracine tvarka baustas; nedirbantis; VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre gydytas 2011 m. psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas Organinis asmenybės sutrikimas, Priklausomybės alkoholiui sindromas; priklausomybės ligų registre įrašytas; 2015-10-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-342/2015 nurodyta, kad K. M. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 82); teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismas įvertino visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant K. M. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę.

K. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmę vykdyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sulaikius K. M..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.