Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-13241-1051/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2-13241-1051/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06409-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13241-1051/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06409-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1592,20 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – 2019 m. spalio 26 d. šeimos nariui (mamai), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, patikslintas ieškinys tenkintinas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ ir R. Š. 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) . Atsakovas A. Š. 2016 m. gegužės 22 d. tyčiniais veiksmais apgadino gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtinos paketą. Iš ieškovo 2016 m. liepos 20 d. pažymos matyti, jog ieškovas nuostolius įvertino ir išmokėjo 1672,00 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas tik iš dalies atlygino žalą, t. y. sumokėjo 80,00 Eur ir liko ieškovui neatlyginęs viso 1592,20 Eur žalos. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2018 m. kovo 20 d. rašytinėmis pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti žalą, tačiau jis visos žalos neatlygino.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko.

Byloje nustatyta, kad ieškovas (draudikas) turto draudimo sutartimi apdraudė R. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Atsakovas A. Š. 2016 m. gegužės 22 d. tyčiniais veiksmais apgadino apdrausto gyvenamojo namo virtinos paketą. Ieškovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo viso 1672,20 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Taigi, pagal turto draudimo sutartį išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovo) ir (ar) jo draudiko.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

Kadangi nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo žala ir jo žalą atlygino ieškovas, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui, jo atlyginta 1592,20 Eur dydžio žala (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis) bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869), iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1592,20 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 20 centų) žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 1592,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė