Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-13424-905/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
e2-13424-905/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07091-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Logichema“
Advokatai
Liudvikas Ragauskis, Diana Žalkauskaitė
Kategorijos
Bylos Nr. e2-13424-905/2016Proceso Nr. 2-68-3-07091-2016-5(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.6.1; 2.5.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Linai Barakauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovams bankroto administratoriui Rimvydui Siutilui ir advokato padėjėjai Dianai Žalkauskaitei,

atsakovo atstovams įmonės vadovui Alvydui Tiriui ir advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transvizija“, kuriai atstovauja bankroto administratorius Rimvydas Siutilas, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Logichema“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių 2014 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/09/16, šios sutarties pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą bei prekių priėmimo-perdavimo aktą; priteisti ieškovui vilkiko Renault Magnum 440.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 7353,80 Eur ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo sandorius, nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui vilkiką Renault Magnum 440.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutarties pagrindu išrašyta sąskaita faktūra; 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmimo-perdavimo aktu vilkikas perduotas atsakovui. Ieškovo teigimu, sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes sandoris sudarytas ieškovui esant nemokiam; turtas buvo parduotas vienam iš ieškovo kreditorių – atsakovui, už vilkiką buvo atsiskaitoma šalims atliekant tarpusavio skolų įskaitymą; sudarant sandorį pažeistos ieškovo kreditorių teisės, nes šio sandorio verte sumažinta skola tik vienam iš ieškovo kreditorių, t. y. atsakovui, be to, turtas perleistas už mažesnę negu vidutinė rinkos kaina. Anot ieškovo, apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo 2015 m. kovo 19 d., todėl nepraleistas Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo nemokus; byloje nepateikta duomenų, jog sudarius ginčijamą sandorį ieškovo turtas sumažėjo. Atsakovas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sandorį jis buvo skolininkas, todėl neaišku, kaip buvo pažeisti kreditorių interesai. Anot atsakovo, ieškovo iniciatyva 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo skola pagal ginčijamą sandorį įskaityta, nes ieškovas turėjo 7358,43 Eur skolą atsakovui. Atsakovo teigimu, ieškovas, kaip likviduojamas juridinis asmuo, neturi procesinio veiksnumo, o bankroto administratorius, būdamas ieškovo likvidatoriumi, neturi teisės atstovauti ieškovui.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

2014 m. rugsėjo 16 d. UAB „Transvizija“ ir UAB „Logichema“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/09/16, pagal kurią atsakovas nupirko iš ieškovo vilkiką Renault Magnum 440.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3537 Eur (12 212,54 Lt) (e. b. l. 29); ieškovas išrašė atsakovui 2014 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas iki 2014 m. spalio 16 d. (e. b. l. 13); 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovas vilkiką perdavė atsakovui (e. b. l. 32). 2014 m. gruodžio 31 d. pažyma patvirtina, kad ieškovas įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (e. b. l. 21); byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog šis įskaitymas atliktas pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Transvizija“ bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirtas Rimvydas Siutilas (e. b. l. 22-24). Ieškovo 2014 m. liepos 1 d. turto balanse nurodyta, kad ieškovo turto suma balanso sudarymo dieną 375 385,90 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 589 672,32 Lt (e. b. l. 67). Buhalterinės apskaitos duomenimis 2014 m. birželio 30 d. UAB „Transvizija“ turėjo 559 644,89 Lt pradelstų skolų, iš jų 326 839,48 Lt pradelstos ilgiau nei 90 dienų (e. b. l. 15-16).

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas yra nurodęs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016; kt.).

Dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Transvizija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. Siutilą (e. b. l. 22-24), vėliau patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kad įmonės bankroto administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, įskaitant ir CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą pagrindą, t. y. Pauliano ieškinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; kt.). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais teigiama, kad bankroto administratorius neva neturi teisės atstovauti teisme ieškovui (bankrutavusiai įmonei).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ieškovas (bankroto administratorius) ginčija sandorį remdamasis tuo, kad sandorio sudarymo metu ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, atsakovui perleisdamas vilkiką už mažesnę negu rinkos kainą, nepagrįstai suteikė pranašumą vienam kreditoriui, t. y. atsakovui, taip pažeisdamas kitų UAB „Transvizija“ kreditorių teises. Aplinkybę, jog vilkikas parduotas už mažesnę negu vidutinė rinkos kaina, pakankamai patvirtina tai, kad praėjus metams nuo ginčo sandorio sudarymo, tas pats vilkikas atsakovo parduotas už daugiau kaip dvigubai didesnę kainą (7353,80 Eur) (e. b. l. 134, 135). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog ginčo sandorio sudarymo metu vilkikas būtų buvęs prastos būklės (ir todėl mažesnės vertės), o po metų atsakovui perleidžiant tą patį vilkiką kitai įmonei, vilkikas būtų buvęs pagerintas (ir todėl didesnės vertės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo pasiūlymus pirkti vilkiką kitiems tuomečiams kreditoriams už didesnę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad sudarydamas ginčijamą sandorį ieškovas vis dėlto pažeidė kitų savo kreditorių teises, t. y. buvo nesąžiningas, nes vilkiką perleido už mažesnę negu rinkos kainą vienam iš savo tuomečių kreditorių, taip šiam kreditoriui (atsakovui) suteikdamas pirmenybę į skolos padengimą.

Dėl skolininko (ieškovo) nemokumo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Pateikti ieškovo buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę; be to, didžioji dalis mokėjimų buvo pradelsta už ilgesnį negu 90 dienų laikotarpį (e. b. l. 15-16, 67). Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus.

Dėl skolininko (ieškovo) pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Transvizija“ ir UAB „Logichema“ turėjo būtent teisinę pareigą sudaryti ginčo sandorį. Priešingai, 2014 m. rugsėjo 16 d. šalių sudaryta vilkiko nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovas ir toliau savo veikloje naudojo tą patį vilkiką. Remiantis šiais motyvais, konstatuotina, jog ieškovas neturėjo pareigos sudaryti ginčo sandorio.

Dėl šalių nesąžiningumo

Jau nurodyta, kad vilkikas atsakovui perleistas už mažesnę negu rinkos vidutinė kaina. Jau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina, kad abi ginčijamo sandorio šalys veikė nesąžiningai. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog tuo metu ieškovas jam buvo skolingas maždaug 25 000 Lt sumą. Tai, kad kreditorius piniginę skolą priima daiktais, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ir tą aplinkybę, jog kreditoriui (atsakovui) žinoma, jog skolininkas neturi galimybių skolos padengti pinigais. Taigi darytina išvada, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo apie ieškovo sunkią finansinę būklę, juolab kad ir teismo posėdžio metu atsakovas nors ir neigė žinojęs apie ieškovo nemokumą, kaip tokį, tačiau neneigė žinojęs apie ieškovo finansinius sunkumus, būtent kuriems spręsti ir buvo imtasi sudarinėti ginčijamą sandorį. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nesąžiningos buvo abi sandorio šalys.

Dėl restitucijos taikymo

Nurodytų motyvų ir padarytų išvadų visuma teikia pakankamą pagrindą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Nė viena iš ginčo šalių neteigė ir neįrodinėjo galimybių grąžinti vilkiką natūra. Priešingai, anot atsakovo, vilkikas (po to, kai atsakovas vilkiką perleido tretiesiems asmenims) pakliuvo į eismo įvykį ir jau netinkamas naudoti. Atsižvelgiant į tai, turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo pagal piniginį ekvivalentą. Civilinio kodekso 6.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Kadangi šiuo atveju vilkikas parduotas tretiesiems asmenims už 7353,80 Eur (e. b. l. 109, 110, 134, 135), tai (šiame sprendime jau konstatavus (ir) atsakovo nesąžiningumą) tenkintinas ieškovo reikalavimas restituciją taikyti sumokant parduoto turto vertę pinigais (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Pritaikius šią restituciją, atsakovui išaiškintina jo teisė kreditoriaus reikalavimus ieškovui reikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Pripažįstant sutartį negaliojančia ir taikant restituciją, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti ieškovui iš atsakovo šešių procentų procesines palūkanas. Padarius išvadą dėl ieškinio pagrįstumo, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 900 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (e. b. l. 11, 12 58, 59, 102, 103; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 165 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybei iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (3 Eur) priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Transvizija“, j. a. k. 302399259, ir uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“, j. a. k. 125665471, 2014 m. rugsėjo 16 d. sudarytą vilkiko Renault Magnum 440.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/09/2016, ir jos pagrindu išrašytus 2014 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. 01282 bei prekių priėmimo perdavimo aktą.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transvizija“, j. a. k. 302399259, kuriai atstovauja bankroto administratorius Rimvydas Siutilas, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“, j. a. k. 125665471, 7353,80 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 80 ct) ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 7353,80 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 80 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transvizija“, j. a. k. 302399259, kuriai atstovauja bankroto administratorius Rimvydas Siutilas, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“, j. a. k. 125665471, 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“, j. a. k. 125665471, 165 (šimtą šešiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius