Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui J. K., asmens kurį prašoma pripažinti neveiksniu atstovei advokatei G. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui G. Z., suinteresuotiems asmenims - M. K., M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal J. K. pareiškimą dėl J. K. pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys – M. K., M. K., išvadą teikianti institucija – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą , sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

Iš pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras išvados matyti, kad J. K. negali pati savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl negali įgyvendinti savo teisių ir įvykdyti pareigų. Negali tinkamai pasirūpinti savo higiena, nesuvokia, negali įvertinti ir priimti jokių sprendimų. Negali savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimo sprendimo priėmimo, todėl būtina steigti globą, paskirti globėją ir turto administratorių.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad dėl prasidėjusios (duomenys neskelbtini) J. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visuose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte pažymėta, kad stebimi (duomenys neskelbtini), ji negali savarankiškai patenkinti savo poreikių, priimti sprendimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad J. K. negali rūpintis savimi, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis).

Pripažinus J. K. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir nustačius, kad jai reikalinga kito asmens pagalba, nuolatinė priežiūra, nustatytina globa ir paskirtinas globėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505 straipsnio 3 dalis) bei turto administratorius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad J. K. dėl savo moralinių savybių ir sveikatos būklės gali tinkamai atlikti globėjo pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, jis skirtinas globėju ir turto administratoriumi (CPK 491, 505-508 straipsniai, CK 3.245 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose);

- socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti J. K. globą bei paskirti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. K. globėju ir turto administratoriumi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.