- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1-2453-1038/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Zita Malova
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistas: 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 215 straipsnio 1 dalį (pirma veika) - laisvės atėmimu 7 mėnesiams, BK 215 straipsnio 1 dalį (antra veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus ir pagal BK 64 ¹ straipsnį sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. 21.50 val. iki 2015 m. gruodžio 9 d. 13.45 val. (atitinka vieną laisvės atėmimo dieną); taip pat į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai: T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (atitinka vieną laisvės atėmimo dieną) ir jo suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 18 d.; vadovaujantis BK 75 straipsniu T. B. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat įpareigojant pradėti dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 14 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo A. S. žinios ir leidimo paėmė iš spintos piniginę, kurioje buvo A. S. vardu išduota elektroninė mokėjimo priemonė – mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti AB „Swedbank“, taip neteisėtai ją įgijo ir laikė iki 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val., kol pasinaudojęs ja H. Manto g. 4, Vilniuje „Swedbank“ bankomate buvo sulaikytas policijos pareigūno, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodamas svetimą elektroninę priemonę, o būtent: 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., Vilniuje, H. Manto g. 4, AB „Swedbank“ bankomate panaudojo svetimą nukentėjusiojo A. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, bei naudotojo (A. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, surinkdamas PIN kodą, kurį buvo atsitiktinai įsidėmėjęs, ir nuo kortelės nuėmė 1000 Eur, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., Vilniuje, H. Manto g. 4, AB „Swedbank“ bankomate, neteisėtai panaudodamas svetimą nukentėjusiojo A. S. vardu išduotą „AB Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotojo (A. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikdamas save kaip turintį teisę į pinigines lėšas išgrynino 1000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir piniginių lėšų neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūno, t. y. tokiais veiksmais pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad sekmadienį, rugsėjo 11 d. vakare, gėrė, atėjo pas A. S., kurį pažįsta, nes šis gyvena viename koridoriuje su jo draugu, būdavo, kad išgerdavo kartu, parūkydavo, tuo metu neturėjo minčių paimti jo piniginės, bet buvo girtas. Su A. pakalbėjo, po to A. nuėjo į virtuvę, tada jis (T. B.) staigiai paėmė piniginę, po to, A. atėjo, su juo dar pabendravo ir jis išėjo iš A. apie 19.00-19.30 val. Iškart po to nuėjo į bankomatą, esantį H. Manto gatvėje - „Swedbank“, pirmą kartą iškart paspaudė, kad išduotų 1000 Eur ir bankomatas išdavė šią sumą po 50 Eur. PIN kodą žinojo, nes buvo pamatęs, kai vieną kartą su A. apsipirkinėjo parduotuvėje „Bravoalko“, įsidėmėjo ir užsirašė ant lapelio. Nebuvo tokių minčių paimti tos kortelės iškart, PIN kodą užsirašė pagalvojęs, kad jei kada vėliau susipyktų, gal nuimti pinigus pavyks, galvojo gal kada nors paims, gal nepaims ir rugsėjo 11 d., buvo kai atėjo girtas, ir paėmė. Po to jis bankomate paspaudė – „grąžinti kortelę“, tuo metu priėjo pareigūnas, parodė pažymėjimą, jis bandė pasprukti, tačiau neišėjo – jį iškart sulaikė ir nuvedė į H. Mano gatvėje esantį komisariatą. Piniginė su daiktais buvo pas pareigūnus, jie grąžinti nukentėjusiajam.
Ikiteisminio tyrimo metu T. B. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 11 d. liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val. aptiko, kad iš jo kambario, esančio bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta bevertė juodos spalvos piniginė, kurioje buvo: „Swedbank“ kortelė, neturinti materialinės vertės, automobilio techninės apžiūros dokumentas ir registracijos liudijimas, įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės. Materialinė žala apie 100 Eur. Taip pat, neteisėtai panaudojus jo vardu išduotą mokėjimo instrumentą, iš jo sąskaitos, esančios „Swedbank“, buvo nuimti pinigai. Kiek tiksliai nuimta pinigų nurodyti tuo metu negalėjo. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., į jo kambarį, esanti bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atvažiavo policijos pareigūnas, kuris jam pranešė, kad iš jo galimai yra pavogta „Swedbank“ kortelė. Tada jis patikrino kambarį ir nerado juodos spalvos piniginės, kurioje buvo „Swedbank“ kortelė, automobilio techninės apžiūros dokumentas ir registracijos liudijimas ir įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės. Po to jis su policijos pareigūnu nuvažiavo į policijos komisariatą apklausai. A. S. pareiškė, kad jo „Swedbank“ sąskaitoje buvo apie 28 500 Eur. Taip pat paaiškino, kad savo „Swedbank“ kortelės PIN kodą žino tik jis, niekam jo nesakė, kaip jį galėjo sužinoti pašaliniai asmenys, jis nežino. Nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 14.00 val., į jo kambarį, kur jis gyvena, buvo atėję vaikinas vardu T., pavardės nežino, pravardė (duomenys neskelbtini), apie 19 m., amžiaus, apie 190 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukai, kartu su juo buvo jo draugas L. Š., apie 30 m. amžiaus, gyvenantis tame pačiame bendrabutyje, kur ir jis (A. S.) tam pačiam aukšte (b. l. 9). Papildomos apklausos 2016 m. rugsėjo 13 d. metu parodė, kad jo piniginė su joje buvusiais daiktais: kortelėmis, dokumentais ir 1000 Eur jam buvo grąžinti, materialinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13).
2016 m. rugsėjo 11 d. priimtas nutarimas A. S. pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 10).
2016 m. rugsėjo 11 d. A. S. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., jis aptiko, kad iš jo kambario, esančio bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta bevertė juodos spalvos piniginė, kurioje buvo: „Swedbank“ kortelė, neturinti materialinės vertės, automobilio techninės apžiūros dokumentas ir registracijos liudijimas, įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės. Materialinė žala apie 100 Eur. Taip pat neteisėtai panaudojus jo vardu išduotą mokėjimo instrumentą iš jo sąskaitos, esančios „Swedbank“, buvo nuimti pinigai (b. l. 5).
2016 m rugsėjo 11 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo S. P. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., jis atvažiavo kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja I. A. nuosavu automobiliu „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į darbo vietą, esančią adresu H. Manto g. 4, Vilniuje. Parkuojant nuosavą automobilį jis pamatė, kad iš bankomato, esančio Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pastate, įtartinas vyras užsidengęs galvą gobtuvu nuiminėja pinigus. S. P. priėjo prie minėto piliečio, prisistatė, parodė jam savo tarnybinį pažymėjimą, paprašė jo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir banko kortelę. Po to minėtas pilietis padavė jam „Swedbank“ kortelę ir bandė pasišalinti, bet jis jį sugriebė už rūbų ir panaudojęs kovinių imtynių veiksmus minėtą pilietį sulaikė. Minėtas pilietis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur buvo nustatyta jo asmens tapatybė – T. B.. T. B. paaiškino, kad „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. S. vardu, pavogė iš pažįstamo vardu A., kuris gyvena bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), butas yra antrame aukšte tiesiai, taip pat paaiškino, kad iš pavogtos kortelės nuėmė 1000 Eur (b. l. 4).
2016 m. rugsėjo 12 d. Įvykio vietos, lavono, vietovės, patalpų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota A. S. priklausančios juodos spalvos piniginės, kurią 2016 m. rugsėjo 11 d. įtariamasis T. B. paėmė iš (duomenys neskelbtini), apžiūra, joje rasta: „Lukoil“, „Prisma“, „Mano Rimi“, „Norfa“, „Maxima Ačiū“, „Mylimiausia“ nuolaidų kortelės, „Swedbank“, Taksi, notarės J. K. vizitinės kortelės, kortelė su rusišku užrašu A. ir telefono numeriu, VĮ „Regitra“ A. S. vardu išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog transporto priemonės Pontiac/Montana valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. S., Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 16-20).
2016 m. rugsėjo 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 20 vnt. 50 Eur banknotų, kuriuos 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., iš A. S. sąskaitos H. Manto g. 4, Vilniuje, „Swedbank“ bankomate išgrynino T. B. (b. l. 22-27).
2016 m. rugsėjo 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. S. vardu, priklausančios AB „Swedbank“, apžiūra (b. l. 28-29).
2016 m. rugsėjo 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota popieriaus gabalėlio, rasto pas įtariamąjį T. B., ant kurio užrašytas AB „Swedbank“ priklausančios kortelės PIN kodas (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 32-34).
2016 m. rugsėjo 13 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateikė AB „Swedbank“ savo sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog iš jo sąskaitos 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.29 val. buvo išgryninta 1000 Eur (b. l. 14-15).
2016 m. rugsėjo 13 d. pakvitavimu A. S. grąžinta jo piniginė su joje buvusiomis kortelėmis („Lukoil“, „Prisma“, „Mano Rimi“, „Norfa“, „Maxima Ačiū“, „Mylimiausia“ nuolaidų kortelės, „Swedbank“, Taksi, notarės J. K. vizitinės kortelės, kortelė su rusišku užrašu A. ir telefono numeriu) ir dokumentais (VĮ „Regitra“ A. S. vardu išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog transporto priemonės Pontiac/Montana valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. S., Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė) bei 1000 Eur (20 vnt., 50 Eur vertės banknotų) (b. l. 30).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 13 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jekaterinos Abbakumovos pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis bei jo gynėja tam neprieštaravo, teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-2453-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).
Taip pat kadangi T. B. teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo, prokuroras bei gynėja sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Teisiamojo posėdžio metu, proceso dalyvius informavus pagal BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio reikalavimus, taip pat kaltinamajam bei jo gynėjai nurodžius, kad dėl tokios aplinkybės laiko papildomai pasiruošti gynybai jiems nereikia, nustačius, kad kaltinime, aprašytame kaltinamajame akte, pareikštame T. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad T. B. A. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val., įvertinus tai, kad byla nagrinėjama 2016 m. rugsėjo 13 d., taip pat teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, kitus bylos duomenis, kaltinimas patikslintas, nurodant, kad nurodytą mokėjimo kortelę T. B. neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūno.
T. B. savo kaltę dėl to, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo priemonę, ja inicijavo finansinę operaciją ir ją panaudojo, išgrynindamas pinigus, taip pasikėsino apgaule neteisėtai įgyti nukentėjusiojo turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis detaliai nurodė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. vakare, buvo atėjęs pas nukentėjusįjį A. S. į namus, kuriuose būdamas, šiam išėjus trumpam į virtuvę, paėmė A. S. pinginę; po to, išėjęs iš A. S. namų, apie 19.00-19.30 val., tiksliai neprisiminė, nuėjo tiesiai į „Swedbank“ bankomatą, esantį H. Manto g., Vilniuje ir, įdėjęs A. S. priklausančią kortelę į bankomatą, surinkęs PIN kodą, kurį iš seniau buvo įsidėmėjęs ir užsirašęs ant lapelio, paspaudė išduoti – 1000 Eur; bankomatas išdavė jam 1000 Eur po 50 Eur vertės kupiūromis; po to jis paspaudė mygtuką „grąžinti kortelę“ ir tuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris prisistatė, parodė pažymėjimą ir paprašė kortelės; jis kortelę padavė, norėjo pabėgti, bet jam nepavyko, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Tokias kaltinamojo nurodomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes visiškai patvirtina pirmiau detaliai aptarti bylos duomenys: ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. S. parodymai, kuris patvirtino, kad iš jo namų buvo pagrobta jo pinginė, kurioje, be kita ko, buvo ir jo vardu išduota mokėjimo kortelė „Swedbank“, nuo kurios tą pačią dieną buvo nuimta 1000 Eur; nukentėjusiojo pateiktas ir apžiūrėtas jo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog iš jo sąskaitos 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.29 val. buvo išgryninta 1000 Eur; taip pat nukentėjusiojo protokolas - pareiškimas, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės apie jo piniginės pagrobimą 2016 m. rugsėjo 11 d.; 2016 m rugsėjo 11 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo S. P. tarnybinio pranešimo duomenys, kuriuose jis nurodė visas T. B. sulaikymo prie bankomato, esančio H. Manto g., aplinkybes, pas jį rastą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir 1000 Eur; taip pat kitų daiktų: piniginės, mokėjimo kortelės, lapelio su PIN kodu ir 1000 Eur grynųjų pinigų, paimtų iš T. B., apžiūros protokolų duomenys. Minėta duomenų, pripažintų įrodymais, visuma nustatyta, kad T. B. tyčia, slapta 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 14.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį A. S., paimdamas svetimą, nukentėjusiojo, mokėjimo kortelę, ją neteisėtai įgijo, su savimi laikė iki 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat neteisėtai panaudojo šią svetimą mokėjimo priemonę – 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., Vilniuje, H. Manto g. 4, AB „Swedbank“ bankomate, surinkdamas PIN kodą, kurį buvo įsidėmėjęs ir užsirašęs, taip iš kortelės paėmė 1000 Eur, t. y. inicijavo ir atliko finansinę operaciją, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas. Be to, šiais veiksmais – 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., Vilniuje, H. Manto g. 4, AB „Swedbank“ bankomate, neteisėtai panaudodamas svetimą nukentėjusiojo A. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotojo (A. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikdamas save kaip turintį teisę į pinigines lėšas, išgrynino 1000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir piniginių lėšų neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūno. Teisiamojo posėdžio metu T. B. nurodė, kad nukentėjusiojo A. S. kortelės PIN kodą įsidėmėjo ir užsirašė anksčiau, manydamas, kad jei kada nors susipyks, gal galės nuimti pinigų. Tokios aplinkybės, patvirtina, kad visus veiksmus T. B. atliko tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nurodyta, T. B. kaltė įrodyta, jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Byloje nukentėjusysis A. S., apklausiamas tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. bylos nagrinėjimo teisme dieną, nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes visi daiktai ir pinigai jam yra grąžinti, tai patvirtina ir byloje esantis 2016 m. rugsėjo 13 d. A. S. pakvitavimas.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į T. B. nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimai finansų sistemai – BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, ir pasikėsinta padaryti (BK 22 straipsnio 1 dalis) vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (sukčiavimą - BK 182 straipsnio 1 dalis), vienas iš T. B. nusikaltimų nebuvo baigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kiti du – baigti; kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; taip pat į T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: teistas 2 kartus: abu nuosprendžiai dėl T. B. priimti visiškai neseniai – 2016 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. birželio 10 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu T. B. nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis (2 veikos) ir 182 straipsnio 1 dalis, tačiau jas padarė dar būdamas nepilnametis; 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2016 m. liepos 1 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), juo T. B. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 1 metams bausme, tačiau bausmes subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnį atidėtas 1 metams. Įvertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu, kaip nurodė pats kaltinamasis, tiek nagrinėjamos bylos duomenimis – jis niekur oficialiai nedirba (b. l. 72); kaip patvirtino pats – darbo biržoje taip pat nėra registruotas, nes nenuvyko į ją du kartus (b. l. 74), administracine tvarka baustas (b. l. 59-71). Teismas, įvertinęs visą tai, kas nurodyta, bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), sprendžia, kad T. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą mažesnį nei šio straipsnio sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą mažesnį nei šio straipsnio sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, įvertinus tai, kad šis nesunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skirtina trumpalaikio laisvės bausmė – areštas, nustatant jos terminą artimą šios bausmės vidurkiui - 45 paras.
Veikos, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimas sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), padarytos idealiąja sutaptimi, todėl pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir taikant bausmių apėmimą, ši subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį sudėjimą, paskiriant galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam T. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu T. B. paskirta galutinė subendrinta (subendrinus su 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme) bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, į kurią įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį T. B. laikinojo sulaikymo laikas nurodytoje byloje nuo 2015 m. gruodžio 8 d. 21.50 val. iki 2015 m. gruodžio 9 d. 13.45 val. (viena laisvės atėmimo diena), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai: T. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (viena diena) ir jo suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. Taigi, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu T. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius nurodytus laikotarpius – neatlikta bausmės dalis būtų – 9 mėn. 10 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios neatliktos bausmės dalies pridedama dalis nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, T. B. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką, realiu jos atlikimo atveju, pagal BK 66 straipsnio 2 dalį įskaitytinas T. B. laikinojo sulaikymo laikas nagrinėjamoje byloje – nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. 22.13 val. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. 12.30 val. (dvi dienos) (b. l. 36, 49), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014). Taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė, o ne pareiga. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus tokias aplinkybes kaip tai, jog pirmuoju Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu 2016 m. gegužės 18 d., T. B. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas jam būnant nepilnamečiu, už apysunkius nusikaltimus jam, net ir teisiamam pirmą kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat tai, kad pirmasis ir antrasis nuosprendžiai dėl T. B. buvo priimti iš esmės vieno mėnesio skirtumu, todėl dėl visų nusikalstamų veikų priimant vieną nuosprendį, jam bausmės vykdymo atidėjimas būtų buvęs taikytas vieną kartą (o ne du, kaip susidarė situacija nagrinėjamu atveju), antruoju nuosprendžiu T. B. paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat įvertinus jauną kaltinamojo amžių, jo parodymus dėl to, kad dirba, nors ir neoficialiai, kad buvo susitarti dėl žalos, priteistos ankstesniu nuosprendžiu atlyginimo, taip pat probacijos tarnyboje dėl neatlygintinų drabų atlikimo tvarkos, kad nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios praėjo labai trumpas laiko tarpas, kaltinamasis dėl savo elgesio labai gailėjosi, realios turtinės žalos nagrinėjamais nusikaltimais padaryta nebuvo, teismo vertinimu, T. B. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nustačius ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taip pat daugiau įpareigojimų: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); bei baudžiamojo poveikio priemonių - per vienerius metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2016 m. liepos 1 d., atlyginti šiuo nurodytu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis); nemokamai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose per 6 mėnesius šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 70 straipsnis), padėsiančių tiek auklėti kaltinamąjį, tiek užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų.
Kaltinamajam T. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l .46).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo T. B. valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Bausmes, skiriamas šiuo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir taikant bausmių apėmimą, už nurodytus nusikaltimus paskirti T. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti T. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. B. bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos (subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme) ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir T. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką, realiu jos atlikimo atveju, pagal BK 66 straipsnio 2 dalį įskaityti T. B. laikinojo sulaikymo laiką šioje baudžiamojoje byloje – nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. 22.13 val. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. 12.30 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą T. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant T. B. tokius įpareigojimus: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); taip pat paskirti T. B. tokias baudžiamojo poveikio priemones: per vienerius metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2016 m. liepos 1 d., atlyginti nurodytu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis); nemokamai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose per 6 mėnesius šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą T. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.