Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. R. M. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 27 d. per Rečiso rajono teismą, esantį Baltarusijos Respublikoje, Gomelio srityje, Rečiso mieste, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. P. palaikė ieškinį ir nurodė, kad 1987 m. vasario 24 d. ieškovas su atsakove įregistravo santuoką, santuokos metu įsigijo 1/3 nekilnojamojo turto. 2003 metais atsakovė išvyko į Baltarusiją ir ten nutraukė santuoką, turtas liko nepadalintas. Nekilnojamo turto registre turtas registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Notaras atsisako tvarkyti dokumentus dėl turto. Atsakovė nebendrauja su ieškovu. Jeigu kitoje valstybėje yra nutraukta santuoka, o turtas liko nepadalintas, todėl klausimas spręstinas teisme. 1/3 turto priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei, todėl protinga būtų sumokėti kompensaciją. Turto vertė nustatyta pagal Nekilnojamo turto registre apskaičiuotą vertę. Nuo 2003 m. ieškovas su atsakove nebendrauja, ji nuo to laiko nėra buvusi Lietuvoje ir naudojusis šiuo turtu, tai rodo, kad ji abejinga šiai turto daliai.

Atsakovė R. M. posėdyje nedalyvavo, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Ji neatvykimo priežasties nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1987 m. vasario 24 d. ieškovas su atsakove įregistravo santuoką Gardino (Baltarusija) metrikacijos skyriuje. 1991 m. birželio 5 d. A. M. ir S. M. ieškovui padovanojo kiekvienas po 1/3 dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, viralinės, daržinės, tvarto, malkinės ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 1991 m. gegužės 29 d. likusią 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto santuokos metu ieškovas nupirko iš M. B.. Tokiu būdu, ieškovas ir atsakovė yra bendraturčiai bendro turto, kur ieškovui priklauso 5/6 dalys, o atsakovei 1/6 dalies. 2003 m. balandžio 1 d. atsakovė išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, nepareiškusi jokių turtinių pretenzijų į jai priklausančią turto dalį. 2004 m. gegužės 28 d. Lietuvoje buvo išduotas ištuokos liudijimas (įrašo Nr. 43) apie santuokos nutraukimą Baltarusijos Respublikoje Gomelio srities Rečicos teisme 2004 m. gegužės 11 d. 2015 m. liepos 24 d. atsakovė sudarė naują santuoką, kurią įregistravo Gomelio srities Rečisos rajono vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS). Kol turtas nėra padalintas tarp ieškovo ir atsakovės, tol ieškovui yra apribota teisė disponuoti minėtu turtu.

Byloje ginčo santykiams reglamentuoti paprastai taikytinos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimus, vadovaujamasi galiojančiu Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (toliau – CK).

CK 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, ir turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnis). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalys nenustatytos, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog remiantis 1991 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-850 ir 1991 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-877 A. M. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, viralinė, daržinė, tvartas, malkinė ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas galiojant 1969 metų Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normoms, tačiau, kaip jau minėta, nekilnojamojo turto padalijimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal šiuo metu galiojančio CK normų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, yra pažymėjęs, kad tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudaryto, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pastebėtina, jog tik šiuo metu galiojančio CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai, t. y. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Kaip minėta, A. M. ir R. R. – M. santuoka buvo sudaryta 1987 m. vasario 24 d., o nutraukta Baltarusijos Respublikoje Gardino m. Lenino rajono vykd. Komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys Akmenės rajono savivaldybėje, Papilės seniūnijoje, Daubiškių kaime, Beržų gatvė 14, buvo įsigyti ir registruoti A. M. vardu jam esant santuokoje su ieškove R. R. – Mendeliene, darytina išvada, kad šis turtas, nepaisant to, kad įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad nutraukus ieškovo A. M. ir jo sutuoktinės R. R. – M. santuoką, minėtas turtas buvo padalintas, todėl, remiantis CK 3.100 str. pripažintina, kad po santuokos nutraukimo, šis turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2004 m. gegužės 11 d. Gomelio srities Rečiso rajono vykdomojo komiteto CMS (Baltarusija), šalys nepateikė duomenų apie turto padalinimą. CPK 786 straipsnis numato, kad tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl šiuo atveju turto tarp sutuoktinių atidalinimo klausimas priskirtinas tik Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, matyti, kad turtas tarp sutuoktinių nėra atidalintas, todėl turto atidalinimo klausimas spręstinas teisme.

Pažymėtina, jog kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios ((SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 4.73 straipsnio 3 dalis, 4.92 straipsnis, 3.117 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002)). Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė 1991 m. birželio 5 d. Akmenės valstybinės notarinės kontoros notarės I. Zavišnienės patvirtintą dovanojimo sutartį, kurioje numatyta, jog A. M. ir S. M. ieškovui padovanojo kiekvienas po 1/3 dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, viralinės, daržinės, tvarto, malkinės ir kitus kiemo statinius, (duomenys neskelbtini). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Todėl, laikytina, kad 2/3 turto priklauso ieškovo asmeninei nuosavybei. Likusią 1/3 turto dalį ieškovas ir atsakovė įsigijo 1991 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš M. B.. Kadangi šis turtas įsigytas po santuokos sudarymo, todėl ši turto dalis pripažintina jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo, turtas nebuvo padalintas, 1/3 turto dalis šalims priklauso bendros dalinės nuosavybės teisėmis (CK 3.100 str. 4 p.) ir yra dalintina lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys, o atsakovei - 1/6 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismas nustatė, kad atsakovė gyvena Baltarusijoje, nesirūpina minėtu nekilnojamu turtu, yra sudariusi kitą santuoką, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti. Atsakovės elgesys rodo atsainų požiūrį į jai priklausančią 1/6 turto dalį. Todėl, tenkintinas ieškovo prašymas atsakovei priklausančią 1/6 dalį nekilnojamojo turto dalį priteisti ieškovui priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją. Piniginė kompensacija apskaičiuotina pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banke numatytas nekilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, todėl atsakovei priteistina 333 Eur dydžio kompensacija už jai priklausančią 1/6 turto dalį, kuri priteistina ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. R. – M., gimusiai (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tualetas, tvora, vartai, varteliai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys, atsakovei R. R. – M., gimusiai (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis.

Priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. R. – M., gimusios (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. 3297-1008-4043, malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, tualetas, tvora, vartai, varteliai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R. – M. (duomenys neskelbtini), 333 (trijų šimtų trisdešimt trijų) Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.