- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- TS-5-830/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nuteistasis
- Z. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios Z. R. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“,
Susipažinęs su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 01/7-2331 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 11 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-2331 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai Z. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
2018 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės taismo Panevėžio rūmuose gautas Z. R. skundas, kuriame nuteistoji nurodė, kad nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-2331 ir prašo jį panaikinti bei taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde Z. R. nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, sprendė klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą ir keturiems nariams balsavus ,,prieš“, vienam ,,už“, nutarė lygtinio paleidimo netaikyti. Su šia nutartimi nesutinka, kadangi surašyta socialinė išvada neatitinka tikrovės. Panevėžio pataisos namų administracija surašydama socialines išvadas pažymi, kad iki nuteisimo, ji neturėjo stabilių pajamų, tačiau tuo pačiu prieštaraudami sau rašo, kad iki nuteisimo ji 8 mėnesius dirbo, tai pat gaudavo socialines pašalpas vaikų auginimui. Psichologinės tarnybos išvados surašytos interpretuojant savo fantazijas, o ne tai, ką ji kalbėjo pas psichologę. Jos šeima kurioje gimė yra mišri, mama romė, o tėtis lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, (duomenys neskelbtini) gyventojas, V. L., kuris šiuo metu globoja abu jos nepilnamečius vaikus ir teismo yra paskirtas globėju. Pasimatymu metu šeimoje kategoriškai buvo nutarta, kad ji keis gyvenamąją vietą, ir iš (duomenys neskelbtini) parvažiuos gyventi pas tėtį į (duomenys neskelbtini), kuo toliau nuo neigiamos kriminalinės aplinkos. Teismui ne paslaptis, kad romų moterys gyvendamos tabore yra savo šeimų aukos, todėl su šeima bendrauja ribotai. Sritys, kurios buvo neva probleminės, t. y. prisidedančios prie nusikaltimų įvykdymo, t. y. finansinis trūkumas, beviltiška turtinė padėtis, anaiptol nėra griežtinančios, o švelninančios jos padėtį pagal BK. Taip pat Komisijos išvadoje aiškiai matoma diskriminacija romų tautybės moterims rengiant lygtinio paleidimo dokumentus. Išvadoje pažymima, kad ji žodžiu Komisijoje užsiminė jog išėjusi dirbs AB (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, tačiau pristatė darbdavio pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju UAB(duomenys neskelbtini) priima ją į darbą ir padės integruotis į visuomenę. Kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis teistumas, 11 klasių išsilavinimas (ne kiekvienas lietuvis baigia 10 klasių), pasidavimas kitų įtakai, romų kultūra, tradicijos, kurių privalai laikytis tabore, esant aplinkai skatinančiai nusikalsti, nurodyti melagingai ir netiksliai. Didelį žingsnį žengė gyvenime atsisakydama savo priedermių romų tautybei, pasiryžusi gyventi dorai ir tokį šansą jai suteikė tėtis. Prašo ja patikėti ir duoti šansą taisytis su intensyvia priežiūra. Mano, kad pasikeitusi aplinka tikrai ją keis.
Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimo dėl 2018 m. birželio 11 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“ negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios Z. R. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje, nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Nurodyti asmenys, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ne anksčiau, kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas tik padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji Z. R. bausmės atlikimo metu Panevėžio Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje 2017 mokslo metais baigė 10 klasę, Profesinio rengimo centre įgijo kirpėjo amatą. 2017/2018 mokslo metais mokosi 11 klasėje, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 5 kartus, nuobaudos negalioja dėl senaties. Skatinta 1 kartą. Iki suėmimo buvo fiksuojamas finansinio stabilumo trūkumas, neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, nuteistosios teigimu, darbo stažo turi apie 8 mėnesius. Gyveno iš pašalpos, padėdavo tėtis ir močiutė, paataisos įstaigoje nuteistoji su pertraukomis dirba ūkio darbus. Nuteistoji ištekėjusi, tačiau su vyru negyvena apie 4 metus. Turi 2 nepilnamečius vaikus, kurie Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis 2017 m. kovo 31 d. buvo atskirti nuo motinos dėl jos įkalinimo, vaikų globėju yra paskirtas V. L.. Ryšius palaiko su tėvu, vaikais, seserimis ir broliais susirašinėdama laiškais, bendraudama telefoninių pokalbių bei pasimatymų metu. Bendrauja su motina ir seserimi, kurios taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Artimieji remia materialiai. Nuteistoji pripažįsta, jog dažniau pirmenybę gali teikti veiksmams, o ne planavimui, gali veikti nepaisydama pasekmių. Jai šiek tiek sudėtinga įvardinti ir atpažinti sritis, kurios yra probleminės ir galėjo prisidėti prie įvykdytų nusikaltimų. Supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau neturi numačiusi veiksmų plano, kaip jas išspręsti. Nuteistoji išsikėlusi ilgalaikus tikslus, tačiau nežino žingsnių, kurie bus reikalingi norint juos įgyvendinti, tikisi, kad viskas pasikeis savaime. Motyvuota išėjusi į laisvę dirbti. Komisijos posėdžio metu teigė, kad išėjusi dirbs UAB (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja.
Aptarti duomenys patvirtina, kad Z. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad Z. R. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (61 balas). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Z. R. yra teista tris kartus jos padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis (disponavimas narkotinėmis medžiagomis), anksčiau jau buvo taikytas teisinę padėtį švelninantis įstatymas, nuteistoji už labai sunkaus nusikaltimo padarymą buvo paleista anksčiau laiko lygtinai iš įkalinimo įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau ji nepasinaudojo teismo suteikta galymybę taisyti savo gyvenimą ir vėl įvykdė naują nusikaltimą, kas rodo nuteistosios polinkį nusikalsti. Teismas taip pat sutinka su specialistų surašyta socialinio tyrimo išvadą ir laiko ją objektyvia, netikėti ja nėra pagrindo. Nors nuteistoji tvirtina, kad Komisija priimdama jos atžvilgiu nepalankią nutartį diskriminavo ją kaip romų tautybės atstovę, šiuos ir kitus skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, neturinčius pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji būdama įkalinimo įstaigoje baigė 10 klasę ir įgijo kirpėjo amatą, tačiau iš jos žodžių darbinės patirties turi 8 mėnesius, todėl neatmestina galimybė, kad išėjusi į laisvę nuteistoji Z. R. vėl gali grįžti prie analogiškų ar dar sunkesnių nusikalstamų veikų vykdymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net šeši kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik vienas.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios Z. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistosios Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2018 m. birželio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-2331.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.