- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-439-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111140-833/2010 pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Meno projektai“ dėl neveikimo (negrąžinamų pinigų vartotojams už neįvykusius spektaklius) pripažinimo pažeidžiančiu vartotojų viešąjį interesą, neteisėto neveikimo nutraukimo, ir įpareigojimo grąžinti vartotojams pinigus už bilietus į neįvykusius spektaklius „Aš buvau laiminga“; tretieji asmenys E. A., R. A., S. B., N. B., L. J., A. Č., T. K., T. K., R. P., V. S., P. S., V. Š., A. V., S. V., N. V., L. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ieškiniu prašė pripažinti UAB „Meno projektai“ pinigų už 2009 m. spalio 27 d. Vilniaus Rusų dramos teatre, 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose ir 2010 m. sausio 28 d. Vilniaus Rusų dramos teatre neįvykusius spektaklius „Aš buvau laiminga“ negrąžinimą (neteisėtą neveikimą) viešojo intereso pažeidimu ir nutraukti viešojo intereso pažeidimą bei priteisti tretiesiems asmenims už bilietus sumokėtus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Meno projektai“ dėl neveikimo (negrąžinamų pinigų vartotojams už neįvykusius spektaklius) pripažinimo pažeidžiančiu vartotojų viešąjį interesą, neteisėto neveikimo nutraukimo, ir įpareigojimo grąžinti vartotojams pinigus už bilietus į neįvykusius spektaklius „Aš buvau laiminga“. Nurodė, kad šis ieškinys yra tapatus 2010 m. birželio 18 d. teisme gautam ieškiniui, kurį teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti kaip paduotą suinteresuotų asmenų vardu neįgalioto vesti bylą asmens. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su 2010 m. liepos 2 d. motyvais, jog ieškovo suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai negrąžintus už neįvykusius spektaklius pinigus, nukreiptas ne į vartotojų teisėtų bendrųjų interesų ginimą, o į individualių tarp atsakovo ir konkrečių trečiųjų asmenų iškilusių civilinių ginčų išsprendimą (tarp atsakovo UAB „Meno projektai“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryti atlygintini, dvišaliai sandoriai), todėl ieškinyje nurodyti tretieji asmenys turi teisę patys kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad, priešingai, nei pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškinys šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-9426-433/2010 nėra tapatūs, nes civilinėje byloje Nr. 2-9426-433/2010 ieškinys pareikštas siekiant apginti 16 vartotojų teises, o nagrinėjamoje byloje ne atskirų 16, o visų vartotojų, įsigijusių ieškinyje nurodytus bilietus, viešąjį interesą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. spalio 13 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2008), galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo priimtas, t.y. byla nebuvo iškelta, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iki bylos iškėlimo priėmė sprendimą dėl viešo intereso nebuvimo. Kadangi vartotojas yra fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, vartotojų viešojo intereso pažeidimo atveju tuo pačiu visada bus pažeidžiamos vartotojo teisės ir interesai, kylantys iš individualių dvišalių atlygintinių santykių. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pinigai už bilietus į neįvykusius spektaklius negrąžinti keliems šimtams vartotojų, todėl UAB „Meno projektai“ neteisėtai pradėjo likvidavimo procesą bei negrąžindama pinigų vartotojams veikia neteisėtai bei pažeidžia viešąjį interesą. Teisę pareikšti ieškinį vartotojų interesais apeliantė grindė CPK 49 str. 1 d. ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 1, 2 d., reglamentuojančiomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisę ginti viešąjį interesą bei šios teisės realizavimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirasis skundas tenkintinas.
LR CPK 49 str. 1 d. nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jos teisės ir pareigos yra reglamentuotos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, kurio 12 str. 1 d. 8 p. nustato, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą. Minėto įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įstatymo 30 str. 3 d. nustato, kad šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių pačiam ginti pažeistas teises. Iš šių Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų darytina išvada, kad vartotojai gali ginti savo teises arba patys, arba jų teises gali ginti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jokio atskiro įgaliojimo šiai institucijai imtis vartotojų teisių gynybos nereikia, nes tokią šios įstaigos teisę, pareigą ir, pagaliau, paskirtį nustato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo argumentas, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Meno projektai“ neturėdama asmenų, kurių interesą gina, įgaliojimo, vertintinas kaip nepagrįstas.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d. reglamentuoja, kokiu būdu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali ginti vartotojų viešąjį interesą, t.y. ji turi pareikšti ieškinį ar pareiškimą (skundą) teismui. Tokius veiksmus nagrinėjamu atveju ir atliko ieškovė. Pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai negrąžintus už neįvykusius spektaklius pinigus, nukreiptas ne į vartotojų teisėtų bendrųjų interesų ginimą, o į individualių tarp atsakovo ir konkrečių trečiųjų asmenų iškilusių civilinių ginčų išsprendimą (tarp atsakovo UAB „Meno projektai“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryti atlygintini, dvišaliai sandoriai), todėl ieškinyje nurodyti tretieji asmenys turi teisę patys kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai. Kaip jau minėta aukščiau, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. numato alternatyvias galimybes: ginti savo teises patiems vartotojams arba jų interesus atstovauti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pirmos instancijos teismas vartotojų interesą vertino ne kaip bendrą, o individualų, todėl padarė išvadą, kad vartotojų teisių apsaugos tarnyba individualių interesų ginti negali. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą, t.y. ieškinio priėmimo stadijoje viešojo intereso vertinimas neturi būti atliekamas, tai nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įstatymo 30 straipsnį, suteikiantį alternatyvią galimybę ginti savo teises vartotojui pačiam arba tai daryti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tiek matydamas, kad ieškinys pareiškiamas valstybinės institucijos ginti daugelio asmenų teises, tiek atsižvelgdamas į civilinės bylos nagrinėjimo stadiją, t.y. kad tai tėra ieškinio priėmimas, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.