Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad telefoną „Samsung Galaxy S4“ paėmė iš rūbinės, ištraukė iš kamufliažinių kelnių kišenės persirengimo kambaryje. Tuo metu, kai traukė, nežinojo kam priklauso šis telefonas. Telefoną įsidėjo į kišenę ir po to jį su savimi nešiojosi, juo naudojosi. Tėvams pamelavo, kad jį rado. Tėvai nelabai tikėjo. Tas telefonas galėjo būti M. A.. Sutinka su kaltinamajame akte nurodyta to telefono verte. Nežino, kodėl taip pasielgė, tėvai duoda jam pinigų, yra nupirkę telefoną, tuo metu turėjo savo telefoną. 2013-12-02 telefoną „Iphone 4“ rūbinėje irgi ištraukė iš kišenės, o po to padavė L. Ž.. Nieko nesakė L., duodamas telefoną, L. telefoną paėmė. N. L. skolingas. Kai vogė, nežinojo, kam tas telefonas priklauso. Dabar sutinka, kad tas telefonas buvo V. I. ir sutinka su telefono nurodyta verte. 2013-12-11 telefoną pavogė iš kamufliažinių kelnių kišenės rūbinėje. Tada nežinojo, iš kieno vagia. Jis nuolat tikrino svetimas kamufliažines kelnes. Tą telefoną įsidėjo į kišenę, paskui padavė Ž. K.. Nežino, kodėl jam davė. Draugai neklausinėjo, kodėl tuos telefonus jiems duoda, ėmė ir tiek. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. Kai vogė, nežinojo, kam priklausė telefonas, o dabar jau žino, kad tas telefonas priklausė G. L.. 2013-12-19 telefoną ėmė iš kamufliažinių kelnių kišenės, įsidėjo į savo kelnių kišenę ir padavė broliui, kuriam pamelavo, kad telefoną rado. Tėvai pamatė pas brolį šį telefoną, nepatikėjo, kad jis rado. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. Telefoną „HTC“ paėmė iš kamufliažinių kelnių kišenės, o po to padavė L. Ž. šiaip sau. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. Vaikai palikdavo toje rūbinėje savo telefonus. Telefoną „LG“ paėmė iš rūbinės, padavė Šarūnui, šis paėmė, irgi nieko nesakė. Tikrai neparduodavo tų telefonų. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. 2014-01-08 „LG“ telefoną paėmė iš kamufliažinių kelnių kišenės ir padavė Š. J.. Visada imdavo telefonus iš persirengimo kambarių, iš kamufliažinių kelnių. Sutinka su nurodyta šio telefono verte. 2014-01-22 telefoną „N. L.“ paėmė iš rūbinės, įsidėjo į kišenę, padavė Laurynui. Paskui kažkas šį telefoną kažkam pardavė, bet jis nežino, kas toliau buvo. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. 2014-02-04 telefoną paėmė iš sporto salės, šis buvo padėtas ant staliuko. Po to tą telefoną mokykloje padėjo rūbinėje, kur striukes reikia pasikabinti. Iš vienur paėmė, kitur padėjo. Nežino, kodėl taip darė. Sutinka su šio telefono nurodyta verte. Gailisi, kad taip padarė, daugiau taip gyvenime nebus, nežino, kodėl taip pasielgė. Kalbėjo su nukentėjusiaisiais, atsiprašė jų, žalas tėvai atlygino. Ateityje žada daugiau nebevogti, svetimų daiktų neimti. Suprato, kad tai yra negerai.

G. Z. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

L. V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje – 9 klasėje. Kartu klasėje mokėsi du broliai K. ir G. Z.. Pamena, kad G. pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną. Kad jis gali būti vogtas, apie tai sužinojo tik vėliau. G. apie 7-8 kartus siūlė pirkti telefonus ir, kiek pamena, vis skirtingus modelius. Kai paklausdavo iš kur šis juos gauna, atsakydavo, kad jo tėtis dirba UAB „OMNITEL“ ir jų turi nemažai, kitą kartą sakė, kad jo draugas vagia ir pardavinėja. Pamena, kad vienas iš mobilaus ryšio telefonų, kuriuos siūlė pirkti G., buvo „Iphone4“, po to „Samsung Galxy 4 S mini“. Kitas mobilaus ryšio telefonas buvo „Huawei“. Kokias kainas sakė jis už tuos telefonus, neatsimena. K. G. pasiūlydavo pirkti mobilaus ryšio telefonus, jų nerodydavo, tačiau yra matęs pas jį „Samsung Galaxy S4“. G. gyrėsi, kad jam jį nupirko tėvai. Kiekvienu atveju, kai G. pasiūlydavo pirkti mobilaus ryšio telefoną, apie tai grįžęs į namus pasakydavo savo mamai V. T.. Mama griežtai uždrausdavo juos pirkti iš G.. 2013 m. gruodžio mėnesį mokykloje keitėsi kalėdinėmis dovanėlėmis su klasės mokiniais. G. Z. siūlė dovanų mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3 Mini“. Tokios dovanos iš G. nepriėmė. 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje kūno kultūros persirengimo kambaryje persirenginėjo sportinę aprangą. Tuo metu persirengimo kambaryje buvo ir abu broliai – G. ir K., šie tarėsi ar imti mobilaus ryšio telefonus, ar ne. Vienas iš brolių pradėjo kraustyti uniforminių švarkų kišenes, tačiau kuris iš brolių – pasakyti negali. G. jam sakė, kad paėmė mobilaus ryšio telefoną „N. L.“. Žino, kad šis telefonas priklausė vienam iš devintokų. Kitą dieną G. paklausė ir apie kitus mobilaus ryšio telefonus, kadangi tai jau ne pirmas telefonas, kuris buvo dingęs. G. jam papasakojo, kad vogė telefonus iš persirengimo kambario. Pas L. Ž. yra matęs mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurio jis ankščiau su savimi neturėjo. L. sakė, kad jį nusipirko, tačiau iš ko nesakė. P. G. yra matęs mobilaus ryšio telefoną „Sony Experia“, juodos spalvos. Jis prašė, kad kas nors nulaužtų kodą (atrakintų telefoną), kadangi pastarojo tėvas nepamena slaptažodžio. Tuo metu nulaužti kodą bandė L. Ž., K. Z.. Kiek pamena, mobilaus ryšio telefoną „N. L.“ matė klasėje ant G. Z. stalo. Mobilaus ryšio telefonas buvo baltos spalvos (1 t., b. l. 64-65).

L. V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sūnus V. T. ne mažiau, kaip keturis kartus, grįžęs iš kadetų mokyklos teiravosi, ar realu būtų pirkti mobilaus ryšio telefonus už simbolines sumas, tokias, kaip nuo 20 iki 50 Lt ir pan. Kalba buvo apie mobilaus ryšio telefonus, tokius, kaip „Iphone“, Samsung“, „Nokia“. Kadangi buvo labai keista, kodėl sūnus nori įsigyti mobilaus ryšio telefonus už tokias sumas, paklausė, kas čia siūlo juos pirkti. Sūnus atsakė, kad mokykloje mobilaus ryšio telefonus pardavinėja vienas iš klasiokų. Kadangi kainos neatitiko tikrovės, kėlė įtarimą, kad tie mobilaus ryšio telefonai įgyti neteisėtu būdu, griežtai uždraudė sūnui juos įsigyti. Tiksliai laikotarpio ir dienų, kada buvo siūlomi V. T. mobilaus ryšio telefonai, neatsimena, vienas iš pirmųjų kartų buvo 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, po to gruodžio mėnesį. Paskutinį mobilaus ryšio telefoną tas pats klasiokas siūlė prieš pat Kalėdas, kaip kalėdinę dovanėlę, kadangi mokykloje vaikai keičiasi dovanomis. Kiek pamena suma, už kurią vaikai keitėsi dovanomis, buvo apie 20-30 Lt. Sūnui taip pat griežtai uždraudė priimti tokią dovaną. Koks tai buvo mobilaus ryšio telefonas, kurį jam siūlė tas pats klasiokas, kaip kalėdinę dovaną, nežino (1 t., b. l. 67).

L. O. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad toje pačioje mokykloje ir toje pačioje klasėje, kaip ir jis, mokėsi broliai G. ir K. Z.. Iš kalbų girdėjo, kad L. Ž. vadovavo, o broliai G. ir K. vogdavo telefonus, tačiau kiek jų pavogė ir kieno tai telefonai buvo, nežino. Taip pat nežino, ar tikrai jie vogė, kadangi pas nematė. Žino, kad broliams buvo uždrausta atsinešti mobilaus ryšio telefonus į pamokas, kadangi jie su jais žaisdavo pamokų metu, nesimokydavo. Pas brolius matė baltos spalvos telefoną, tačiau modelio pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti pas kurį iš brolių buvo baltos spalvos telefonas (1 t., b. l. 68).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, prekybos centre „IKI“, esančio prie (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo G. Z., kuris mokosi kitoje klasėje, ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 mini“ už 50 Lt. Telefonas buvo juodos spalvos, liečiamu ekranu. Ekranas buvo šiek tiek įbrėžtas. G. Z. pasakojo, kad jo tėtis dirba telefonų taisykloje, todėl jo tėtis jam jį padavė ir prašė parduoti. O dėl įbrėžto ekrano G. paaiškino, kad metė į ekraną akmenį pasižiūrėti ar neskils. Telefonu susidomėjo, todėl grįžęs tą dieną iš kadetų mokyklos į namus, paprašė mamos ir tėčio 50 litų telefonui įsigyti. Tėčiui ir mamai papasakojo tą patį, ką jam pasakojo G.. Tėtis nesutiko duoti 50 Lt. Po kiek laiko iš draugo M. M. sužinojo, kad šis nusipirko iš L. Ž. mobilaus ryšio telefoną, lyg „Samsung“. Tą telefoną M. grąžino L. Ž.. Kelioms dienoms praėjus, kai M. nusipirko telefoną iš L. Ž., į klasę atėjo mokyklos komendantas ir pasakė, kad dingo iš rūbinės telefonas, kol mokiniai sportavo. Maždaug po savaitės L. A. pasakė, kad nusipirko mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ iš G. Z.. L. minėjo, kad telefoną atidavė naudotis savo sesei. Telefono „Huawei“ nematė nei pas L., nei pas G.. L. pasakė, kad G. pasiūlė, o šis jį nusipirko. Maždaug po kelių dienų L. pasakė, kad jam G. davė kitą mobilaus ryšio telefoną „N. L.“, taip pat pasakė, kad šis to telefono neštis negali namo, kadangi telefonas greičiausiai yra vogtas, kadangi komendantas buvo pasakęs, kad buvo pavogtas telefonas, tačiau neįvardino nei koks, nei kieno. Jis kartu su L. nusprendė telefoną parduoti ir užsidirbti pinigų. „N. L.“ baltos spalvos padavė draugui T. D., kuris turėjo telefoną parduoti už 300-400 Lt. Po savaitės T. padavė 400 Lt ir pasakė, kad telefoną pardavė pagal skelbimą asmeniui iš Vilniaus arba Šiaulių. Gavęs 400 Lt už telefoną, 20 Lt davė L.. Kitus pinigus išleido savo reikmėms. Policijai atvykus, sužinojo, kad iš viso buvo pavogti 8 telefonai. Iš pradžių nelabai patikėjo, kad G. galėjo vogti telefonus, kadangi šis pakankamai lėtas, uždaras. Dėl to, kad padavė T. parduoti telefoną „N. L.“ ir iš to norėjo pasipelnyti, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 70-71).

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikslios datos nurodyti negali, bet 2013 m. G. jam pasipasakojo, kad vagia mobilaus ryšio telefonus, kol kiti vaikai sportuoja kūno kultūros pamokoje. Kiek telefonų pavogė – nesakė. Apie tai, kad G. pavogė apie 10 mobilaus ryšio telefonų, sužinojo iš kitų mokinių, nes beveik visa mokykla apie tai kalbėjo. 2013 m. G. pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ už 60 Lt, tačiau jis nepirko, bet jį iš G. paėmė. Mobilaus ryšio telefonas buvo be SIM kortelės ir be atminties kortelės. Paėmęs mobilaus ryšio telefoną iš G., parsinešė į namus, nežinojo, kad šis buvo vogtas, kadangi tai buvo vienas iš pirmųjų, kurį G. pavogė ir apie kurį sužinojo tik vėliau. Paimtu iš G. mobilaus ryšio telefonu naudojosi sesuo E. A.. Ji į mobilaus ryšio telefoną buvo įsidėjusi savo SIM kortelę. S. E. nesakė iš kur gavo mobilaus ryšio telefoną, o ji ir neklausė. Apie tai, kad parsinešė mobilaus ryšio telefoną į namus, nesakė nei savo mamai, nei tėčiui, jiems telefono nerodė. G. to mobilaus ryšio telefono neprašė grąžinti, tačiau į mokyklą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie mobilaus ryšio telefoną „Huawei“. Jis pasakė, kad turi „Huawei“ ir telefoną atnešė į mokyklą. Mokykloje socialinei pedagogei B. I. bei policijos pareigūnams sakė, kad mobilaus ryšio telefoną gavo iš G. Z.. Be to, G. siūlė pirkti „N. L.“, baltos su juoda spalva, už 1000 Lt. K. G. pasiūlė pirkti „N. L.“, jis žinojo, kad telefonas yra vogtas, priklausė Ž.. Šį telefoną pasiėmė panaudoti, telefonu naudojosi tik vieną vakarą, tai yra tą patį, kurį ir parsinešė. SIM kortelės į mobilaus ryšio telefoną įsidėjęs nebuvo. Apie tai, kad parsinešė šį mobilaus ryšio telefoną į namus, nesakė nei mamai, nei tėčiui. Mobilaus ryšio telefono „N. L.“ pirkti neketino. Po dviejų dienų mokykloje 9 klasės mokiniai pradėjo klausinėti G. apie mobilaus ryšio telefoną „N. L.“, todėl jis tai išgirdęs, telefoną „N. L.“ padavė A. P., kad tą mobilaus ryšio telefoną parduotų. Apie „N. L.“, t. y. kad yra vogtas, žinojo ir A. P.. A. sakė, kad šį telefoną parduos ir pasidalins pinigus. Už kiek A. pardavė mobilaus ryšio telefoną „N. L.“ nežino, tačiau iš A. gavo 20 Lt, kuriuos išleido savo reikmėms. Kodėl telefoną padavė Andriui, kad parduotų, o ne grąžino savininkui, bei nepasakė niekam iš mokyklos, paaiškinti negali. Pats matė, kaip G. su broliu K. žiūrėdavo per pertrauką kas kokius telefonus turi. Tuo metu, kai G. davė „Huawei“, šis su savimi turėjo dar vieną mobilaus ryšio telefoną, kiek pamena „Samsung“, juodos spalvos, kurį davė naudotis savo broliui K.. Apie tai, kad „N. L.“ jis naudojosi, žinojo ir L. Ž.. G. sakė, kad telefoną „N. L.“ buvo padavęs Ž. K., kad šis pakeistų telefono IMEI numerį, tam kad jo nesurastų. Paduodant „N. L.“, G. sakė, kad Ž. K. tikrai pakeitė IMEI numerį. K. G. padavė „N. L.“, šis buvo ir be SIM kortelės, ir be atminties korteles. Pats nematė, kad G. tuos telefonus vogtų (1 t., b. l. 73-74).

L. T. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-2014 m. žiemą, draugas A. P. jo paprašė parduoti mobilaus ryšio telefoną „N. L.“ už 400 Lt. Iš kur A. telefoną gavo, neklausė. Apie tai, kad telefonas yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas, nežinojo. Į internetinį puslapį ,,www.skelbiu.lt“ įdėjo skelbimą ir tą pačią dieną prie prekybos centro „Savas“, esančio Kaune, jį pardavė už 350 Lt. Mobilaus ryšio telefone nebuvo nei SIM kortelės, nei atminties kortelės. Pinigus, t. y. 350 Lt, už parduotą mobilaus ryšio telefoną „N. L.“, padavė A. P., šis jam už tai nieko nedavė. Po to, A. P. su draugais atnešė dar vieną mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“ be SIM kortelės ir be atminties kortelės, juodos spalvos, ir taip pat prašė parduoti, tačiau kainos nenurodė. Iš kur gavo šį mobilaus ryšio telefoną, A. nesakė. Kad šis telefonas įgytas nusikalstamu būdu, nežinojo. Šiuo mobilaus ryšio telefonu naudojosi pats keletą dienų, buvo įsidėjęs SIM kortelę. Šio telefono nespėjo parduoti, kadangi A. P. liepė grąžinti. Kad telefonai buvo vogti, sužinojo neseniai iš A. P. (1 t., b. l. 79-80).

Liudytojas K. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. Z. yra jo brolis dvynys. Kartu su broliu G. Z. mokėsi G. P. P. kadetų mokykloje. B. G. P. P. kadetų mokykloje, brolis vogė mobilaus ryšio telefonus, apie tai sužinojo tik į mokyklą atvykus policijai. Pas brolį G. yra matęs keletą skirtingų mobilaus ryšio telefonų, t. y. „LG“, „HTC“ su suskilusiu ekranu, „Samsung Galaxy Ace 2“, „Sony Xperia“, „Samsung S4mini“. Vienu iš jų, t. y. „Samsung Galaxy Ace2“, brolis leido jam naudotis. Atsimena, kad mobilaus ryšio telefone buvo SIM kortelė, kurią išmetė, bei atminties kortelė. Į šį mobilaus ryšio telefoną buvo įsidėjęs SIM kortelę. Mobilaus ryšio telefonu naudojosi apie mėnesį laiko. Klausė brolio iš kur šį telefoną gavo, brolis nieko jam neatsakė. Kai brolis davė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace2“, jis nežinojo, kad telefonas yra vogtas, to nesuprato. Taip pat nežinojo, kad ir kiti mobilaus ryšio telefonai yra vogti, kurie buvo pas brolį. Policijos pareigūnams jis atidavė tą vienintelį mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo jam davęs brolis G., t. y. „Samsung Galaxy Ace 2“. Kažkas nurodė, kad vogė jis, todėl, kad jį galėjo sumaišyti su broliu G., kadangi yra dvynukai ir juos sunku atskirti. Apie mobilaus ryšio telefoną „N. L.“ nepamena (1 t., b. l. 82-83).

Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013 gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti mėnesio pradžioje, po šešių pamokų, apie 14 val., aktų salėje, po mankštos, prie jo priėjo G. Z. ir parodė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4“, juodos spalvos, su įskilusiu ekranu, sakydamas „žiūrėk ką turiu“. Prieš tai rytą jis sakė, kad gal turės telefoną. G. Z. sakė, kad telefoną gavo iš draugo ir paprašė, kad tą telefoną patikrinti, ar šis geras, ar ,,nepririštas“ ir t. t. Už tą telefoną G. Z. norėjo gauti 90 litų, tačiau jis nusiderėjo iki 50 Lt. Pinigų nemokėjo, nes G. Z. jam buvo skolingas apie 300 litų. Šį telefoną jis pardavė Š. T. už 30 litų. 2013 m., tiksliai datos nepamena, bet tai buvo prieš Naujus Metus, G. Z. į mokyklą atsinešė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 mini“, juodos spalvos. G. visiems gyrėsi turintis naują telefoną. G. sakė, kad telefoną pirko iš savo tėčio už 100 Lt. Po kiek laiko, po regbio treniruotės, priėjo abu broliai G. ir K. Z., ir G. Z. parodė mobilaus ryšio telefoną „HTC 8s“, geltonos spalvos, suskilusiu ekranu ir paklausė, kiek kainuoja pakeisti suskilusį ekraną. G. Z. pasiūlė paimti tą telefoną, sutvarkyti. Jis pažadėjo tą telefoną nupirkti, nes tokio telefono remontas kainuoja apie 300 litų. Šį telefoną jis pardavė Š. T. už 35 litus. Įtarė, kad tie telefonai gali būti vogti, tačiau niekas apie tai garsiai nekalbėjo, niekas mokykloje nesiskundė. Telefonu „Samsung Galaxy Ace 2“ nuolat naudodavosi K. Z., šis sakė, kad telefoną atidavė brolis. 2014 sausio mėn., po atostogų, prie jo priėjęs Š. J. paklausė, gal reikia telefono ir parodė „LG E430“, juodos spalvos. Šį telefoną iš Šarūno nupirko už 95 Lt. Iš kur Š. J. gavo minėtą telefoną, nežino. Po to, pas G. Z. pamatė telefoną „N. L. 625“. G. pasakė, kad tą telefoną parduos L. A.. Jis jau žinojo, kad tas telefonas yra dingęs iš persirengimo kambario, iš Ž. G.. 2013 vasario mėn. 5 d. buvo regbio treniruotė mokyklos sporto salėje. Savo telefoną su kitais buvusiais mokiniais pasidėjo į dėžutę. Po treniruotės pasiėmė savo telefoną ir ėjo link rūbinių, atsisukęs pamatė, kaip G. Z. paima mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ ir įsideda sau į kišenę. Yra matęs, kaip G. Z. mokyklos sporto persirengimo kambaryje tikrino kitų mokinių uniformų kišenes. Kaip G. Z. ar jo brolis iš kišenių ima telefonus, nematė, išskyrus paskutinį kartą, kuomet telefoną pavogė iš sporto salėje esančios dėžutės. Visus telefonus iš G. Z. ėmė už skolą, t. y. 300 litų. Papildomos apklausos metu parodė, kad pats asmeniškai nei vieno telefono nėra pavogęs ir nevertė to daryti savo klasioko G. Z.. Po mobilaus ryšio telefono „N. L.“ vagystės suprato, kad telefonus mokykloje vogė G. Z. arba K. Z.. Yra matęs telefono vagystę, tik vieną kartą, t. y. kai vienas iš brolių, kuris iš jų nežino, pavogė mobilaus ryšio telefoną „N. L.“, baltos spalvos iš uniforminių kelnių kišenės, kurios kabėjo persirengimo rūbinėje. Ištraukęs mobilaus ryšio telefoną, jį atsinešė į klasę ir paslėpė gėlių vazonėlyje. Tuo metu, kai G. atnešdavo mobilaus ryšio telefonus ir juos duodavo, šis sake, kad vieną mobilaus ryšio telefoną gavo iš draugo, o „Samsung Galaxy S4 mini" gavo iš tėčio. Iš G. pirkdavo mobilaus ryšio telefonus už nedideles sumas iki 50 Lt. Nupirkęs telefonus, juos parduodavo kitiems. Iš G. pirko telefonus: „ITTC 8s‘‘ ir „Iphone4“. Šiais abejais telefonais naudojosi trumpai, po to juos pardavė Š. T.. Telefoną „Sony Xperia“ turėjo G. su K.. Jokio mobilaus ryšio telefono nepardavė ir nedavė M. M. (1 t., b. l. 188-189, 193, 194).

L. Š. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn., tiksliai datos nepamena, jis susitiko su L. Ž. kieme. Tą dieną šis jam pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Iphone4S“, kuris buvo su įskilusiu ekranu. Jis apžiūrėjo telefoną ir sumokėjo 40 Lt. Kadangi į telefoną reikėjo dėti mini SIM kortelę, jis tuo telefonu nesinaudojo. Po kelių dienų į minėtą telefoną įdėjo savo SIM kortelę, tačiau juo naudotis negalėjo, nes telefonas buvo „pririštas“ prie Omnitel tinklo, todėl telefoną pasidėjo namuose ir juo nebesinaudojo. Kad telefonas gali būti vogtas iš jo mokyklos, jam pasakė L. Ž., šis taip pat minėjo, kad jo telefoną galėjo pavogti jo klasiokai. Gruodžio mėnesio pabaigoje jam paskambino L. Ž. ir pasakė, kad turi telefoną pardavimui ir pasiūlė susitikti. Jie vėl susitiko su L. Ž., šis jam parodė mobilaus ryšio telefoną „HTC“, geltonos spalvos korpusu. Telefonas buvo sutrūkusiu ekranu, tačiau ekrane užrašai matėsi ir jis juo naudojosi apie mėnesį laiko, kol paprašė tėvo, kad šis jį sutaisytų. Už telefoną jis L. Ž. sumokėjo 45 litus. K. L. jam pasiūlė pirkti telefoną, šis jam minėjo, kad telefonas yra iš kadetų mokyklos ir tą telefoną pavogė galimai jo draugai. Apie draugus, kurie duodavo telefonus, jam L. nieko nesakė, jų vardų ir pavardžių neminėjo. L. jam buvo minėjęs, kad klasiokai vieną telefoną jam atidavė už skolas, o kitą telefoną pirkosi iš jų. Už kokią sumą pirko L. telefoną, jis nežino, taip pat nežino, kiek litų skolingi L. jo klasiokai (1 t., b. l. 195).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje, po septintos fizinio lavinimo pamokos, atėjo į kasę. Klasėje sėdėjo G. Z., Ž. K., Š. J. ir O. P.. Lyg ir buvo daugiau klasiokų, bet jis nepamena, kas tokie. Jie sėdėjo grupelėje ir kažką darė. Jis priėjo pažiūrėti ką jie daro ir pamatė, kad šie bando išardyti mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“, baltos spalvos. G. Z. bandė nuimti telefono dangtelį, tačiau jam nepavyko. Tuomet telefoną paėmė Ž. K. ir jam pavyko nuimti telefono dangtelį bei išimti SIM kortelę (kur šis padėjo SIM kortelę, jis nematė). Jis paklausė klasiokų, ką jie čia daro, G. Z. jam atsakė, kad neva nieko čia nevyksta ir kad niekam nepasakotų, ką čia matė. Tuomet G. Z. telefoną „N. L.“ paslėpė gelių vazonėlyje, kuris buvo klasėje ant spintos. Tą pačią dieną fizinio lavinimo mokytojas pasakė, kad per fizinio lavinimo pamoką, kuri jiems buvo sujungta su 9 klasės moksleiviais, buvo pavogtas devintos klasės moksleivio telefonas „N. L.“, baltos spalvos. Jis suprato, kad minėti jo klasiokai turėjo būtent pavogtąjį telefoną. Apie šį įvykį jis kalbėjo su klasioku V. T.. Iš pradžių šis sakė apie šį įvykį nieko nežinąs, bet po to jam pasisakė, kad viską žinojo apie vagystę. Po keleto dienų jis paklausė G. Z., kam šis pavogė tą telefoną. Šis jam tik tepasakė, kad niekam nepasakotų, jog žino, kad G. Z. pavogė tą telefoną ir vėliau žadėjo visiems nupirkti „Coca colos“. Jam G. Z. sakė, kad dėl telefono vagystės neprisipažins, kol tai nebus įrodyta. Ž. K. klasiokams pagrasino, kad blogai baigsis, jei kas nors kam nors prasitars apie telefono vagystę. Iš pradžių, jis niekam nieko nepasakojo apie tai, ką matė, bei žinojo, nes bijojo Ž. K. (2 t., b. l. 74).

L. Š. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje (tikslios dienos neprisimena), iš fizinio lavinimo pamokos į persirengimo kambarį išėjo ankščiau dar nepasibaigus pamokai. Atėjus į persirengimo kambarį, G. Z. pasakė klasiokams L. Ž., Ž. K. (turėjo girdėti ir kiti berniukai), kad šis matė kaip vienas 9 – os klasės moksleivis persirengdamas kelnių kišenėje paliko mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“, baltos spalvos bei apsiūlė jį pavogti. Jis nenorėdamas turėti jokių nemalonumų pasakė, kad nebandytų vogti, kol jis neišėjo. Dar jam neatėjus į klasę, pamatė atbėgančius G. ir K. Z., bei L. Ž.. G. bėgo kažkaip keistai lyg šlubuodamas. Jiems įbėgus į klasę, G. Z. iš bato išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“ baltos spalvos. Suprato, kad tai tas pats telefonas, kurį ketino pavogti. Į klasę susirinko ir kiti klasės berniukai. G. Z. išardė telefoną, norėdamas išimti SIM kortelę ir paslėpė jį po gėlių vazonėliu, kuris buvo jų klasėje ant spintos. Po to visi išėjo iš klasės. Netrukus po šio įvykio kūno kultūros mokytojas jų visai klasei pasakė, kad fizinio lavinimo pamokos metu iš persirengimo kambario dingo 9 – os klasės moksleivio telefonas „N. L.“, baltos spalvos. Beveik visi klasės berniukai žinojo apie G. Z. įvykdytą vagystę, tačiau niekas nieko nesakė. Jis taip pat nieko nesakė, bet negali paaiškinti kodėl. Kas ir kada paėmė pavogtą telefoną iš slėptuvės (gėlių vazono), jis nežino, bet vėliau girdėjo kalbas, kad bus bandoma pavogtąjį telefoną parduoti. Jis negirdėjo, kad Ž. K. kam nors grasintų, jei kas prasitars apie vagystę. Paildomai apklaustas parodė, kad 2014 m. pradžioje, per pertrauką, prie jo priėjo du broliai G. ir K. Z.. G. pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „LG E430“ už 10 Lt. G. neklausė iš kur šis turi tą mobilaus ryšio telefoną, tačiau G. pats pasakė, kad tuoj atneš iš kažkokio devintoko. Iš G. telefoną nupirko už 10 Lt. Mobilaus ryšio telefone tikrai nebuvo SIM kortelės. Nežinojo, kad telefonas yra vogtas ir kas jį pavogė. Juo nesinaudojo, savo SIM kortelės nebuvo įdėjęs, telefoną laikė uniformos kelnių kišenėje. Mobilaus ryšio telefoną turėjo 5 dienas ir jį pardavė L. Ž., nepamena už kiek. L. Ž. tuo mobilaus ryšio telefonu naudojosi. Apie tai, kad mokykloje buvo vogti mobilaus ryšio telefonai sužinojo tik po to, kai jis pats išgirdo, kad G. persiengimo rūbinėje ketino pavogti mobilaus ryšio telefoną ir klasėje pamatė, kad G. Z. turėjo mobilaus ryšio telefoną „N. L.“. Girdėjo, kad mokykloje buvo pavogta iki 10 mobilaus ryšio telefonų (2 t., b. l. 75, 76).

L. Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje, po vienos fizinio lavinimo pamokos, fizinio lavinimo mokytojas jų visai klasei pasakė, kad dingo moksleivio mobilusis telefonas. Daugiau jokios informacijos mokytojas nesuteikė, nei kieno telefonas dingo nei kokio modelio, nei iš kur. Po šio įvykio mokykloje apie dingusį telefoną buvo kalbama, nes, kaip vėliau sužinojo, jų mokykloje yra dingę ir daugiau mobiliojo ryšio telefonų. Jis ir jo klasiokas Š. rašė paaiškinimus direktoriui, kad telefonų nevogė. Vėliau sužinojo, kad tą dieną per fizinio lavinimo pamoką dingo 9 – os klasės moksleivio Ž. G. telefonas „N. L.“. Jis nei telefono „N. L.“, nei kokio nors kito telefono, nevogė ir nežino, kas galėjo pavogti telefoną. Niekada mokykloje neturėjo telefono „N. L.“. Apie vagystę jokios informacijos neturi. Papildomos apklausos metu parodė, kad su G. Z. ir L. Ž. jokio telefono „N. L.“ baltos spalvos neardė ir niekam negrasino (2 t., b. l. 77, 78).

L. M. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su žmona K. turi du bendrus vaikus G. Z. ir K. Z.. Abu vaikai gyvena su mama K.. G. yra pilnai aprūpintas materialiai. Kas dieną G. gauna dienpinigių, kuriuos taupo. G. taip pat aprūpintas mokymosi priemonėmis ir drabužiais, jam nieko netrūksta. G. nei rūko, nei vartoja alkoholį, dažniausiai laisvą laiką leidžia su broliu K., žaidžia krepšinį. G. yra ramaus būdo, paslaugus, paklusnus, laikosi drausmės, nesikeikia, laiku atlieka namų ruošos darbus. Iki šių metų pabaigos G. mokėsi G. P. P. kadetų mokykloje kartu su broliu K.. G. buvo paklusnus mokinys, iš mokyklos nusiskundimų gauta nebuvo. G. pamokų nepraleidinėdavo, mokėsi vidutiniškai. Su Gediminu jokių problemų neturėjo. Nuo 2014 m. rugsėjo G. mokinsis kitoje mokykloje, 10 klasėje. Kartu į tą pačią mokyklą perėjo ir brolis K., kadangi G. P. P. mokykloje nebuvo galima toliau mokintis. Apie tai, kad mokykloje dingo kitų vaikų mobilaus ryšio telefonai, sužinojo tik iš klasės auklėtojos. Vaikai sakė, kad telefonus vogė G.. P. G. jokių mobilaus ryšio telefonų nematė, išskyrus „Samsung“, kurį G. sakė, kad rado. G. apie tuos telefonus nėra nieko pasakojęs, o tiek kiek pasakojo, nebuvo įmanoma suprasti, kadangi prisibijo tėvo. G. nėra niekada ankščiau padaręs jokio nusikaltimo, ar administracinio teisės pažeidimo (1 t., b. l. 54).

Liudytoja K. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. Z. yra jos sūnus. Su sūnaus tėvu M. Z. išsituokė, turi du bendrus sūnus dvynius G. ir K. Z.. Vaikai iki 2014-05-31 mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Abiems vaikams mokykloje patiko, tačiau dėl įvykdytų mobilaus ryšio telefonų vagysčių mokyklą teko palikti. Apie tai, kad buvo vagiami mokykloje mobilaus ryšio telefonai, sužinojo tik iš policijos. Auklėtoja telefonu informavo, kad mobilaus ryšio telefonus vogė G. ir kad jai apie tai sakė vaikai. Su G. ne kartą kalbėjo dėl šių telefonų vagysčių, vaikas neseniai prisipažino, kad jis vogė mobilaus ryšio telefonus. Kodėl vogė, paaiškinti negalėjo ir negali to padaryti iki dabar. Yra mačiusi pas K. tik mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 2“ 2013 m. prieš Kalėdas. Jis sakė, kad telefoną rado. Tuo metu ji nežinojo, kad telefonas yra vogtas. K. G. taip pasielgė, nežino, vaikai yra materialiai aprūpinti. Kas dieną gauna į mokyklą dienpinigių po 8 Lt, ar po 5 Lt, priklauso nuo to kiek pamokų. Vaikai yra aprengti ir nieko namuose netrūksta. G. yra uždaro būdo, todėl niekada nieko nepasakoja, tačiau paklusnus, atlieka visus namų ruošos darbus, reikalui esant, padeda, yra pareigingas, neatsikalbinėja, labai neblogai mokosi (1 t., b. l. 88).

Įtariamojo G. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 102-106).

Akistatos protokolas tarp įtariamojo G. Z. ir liudytojo L. Ž., kurios metu G. Z. pilnai sutiko su liudytojo L. Ž. nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 108-110).

D. V. A. priklausančio turto vagystės

N. V. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-11-13 apie 18.30 val. jo nepilnametis sūnus M. A. pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rūbinėje kabančios striukės dingo juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung i9195 Galaxy S4”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Bitės SIM kortele. Telefoną pirko 2013-10-20, davė naudotis sūnui, jam padaryta 1304,10 Lt materialinė žala. Sūnus jam paaiškino, kad telefoną paliko rūbinėje kabančioje striukėje, kai po pusantros valandos grįžo, striukėje telefono neberado. Papildomai apklaustas nurodė, kad žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 108, 118).

L. M. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-11-13, apie 17 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo krepšinio užsiėmime. Persirengimo kambaryje persirengė sportinę aprangą ir ten paliko mokyklos uniformos kelnėse mobilaus ryšio telefoną „Samsung i9195 Galaxy S4”. Iš kambario išėjo paskutinis su kitu bendramoksliu M. Š.. Po užsiėmimo kartu grįžo į persirengimo kambarį, kuriame jau nieko daugiau nebuvo. Persirengęs mokyklos uniformą, kelnėse ieškojo telefono, bet jo jau neberado. Užsiėmimo metu persirengimo kambarys nerakinamas, nes vyksta keli užsiėmimai vienu metu, persirengiant ten nuolat vaikšto mokiniai (1 t., b. l. 109).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad K. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“ ir jis buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 84-86).

Protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad V. A. nurodo, kad 2013-11-13 mokykloje iš jo sūnaus M. A. persirengimo kambaryje iš uniforminių kelnių kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung i9195 Galaxy S4“, jam padaryta 1304,10 Lt materialinė žala (1 t., b. l. 94).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-98).

D. V. I. priklausančio turto vagystės

Liudytojas nukentėjusysis V. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-02 apie 15 val. jam paskambino nepilnametis sūnus S. I. ir pasakė, kad mokykloje ((duomenys neskelbtini) mokykla) per kūno kultūros pamoką, iš neužrakinto persirengimo kambario, uniformos kelnių kišenės pavogė MRT „Iphone 4”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 800 Lt. Sūnus teigė, kad prieš kūno kultūros pamoką persirengimo kambaryje apsirengė sportinę aprangą, o uniformą paliko rūbinėje, kur kelnėse ir buvo MRT. Grįžęs po pamokos, apsirengė uniformą ir pajuto, kad kišenėje nebėra telefono, visi kiti daiktai buvo nepaliesti. Telefonas buvo pirktas už jo pinigus (T.I., b.l.39). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-06-16 pakvitavimu buvo grąžintas pagrobtasis mobiliojo ryšio telefonas su jame buvusia 32 GB atminties kortele. Turtinė žala nepadaryta, pretenzijų dėl vagystės neturi (1 t., b. l. 39, 51).

L. S. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-02, apie 13 val., G. P. P. kadetų mokykloje atėjo į berniukų persirengimo kambarį, esantį prie sporto salės, pasiruošti kūno kultūros pamokai. Tuo metu persirengimo kambaryje persirenginėjo klasės 10 B ir dar kažkurios 8 – tos klasės berniukai. Apsirengęs sporto aprangą, savo daiktus: kuprinę su joje esančia pinigine ir uniformą, kurios neužsegtoje kelnių kišenėje buvo MRT „Iphone4”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paliko rūbinėje, uniforma kabėjo ant pakabos. Palikęs daiktus, išėjo į kūno kultūros pamoką, vykusią sporto salėje, taip pat išėjo ir kiti berniukai. Jo ir kitų berniukų daiktai liko rūbinėje, rūbinė buvo neužrakinta. Maždaug apie 13.50 val. grįžo po pamokos į persirengimo kambarį, kur apsirengė uniformą, kelnių kišenėje neberado minėto telefono, visi kiti daiktai buvo tvarkingi ir niekas daugiau nedingo. Rūbinės (persirengimo kambario) patalpos ir prieigos nefilmuojamos. Telefone nebuvo įdėta SIM kortelė, nes neveikė telefono mikrofonas, taip pat buvo įskilęs ekranas. Telefono vertė 800 Lt (1 t., b. l. 42).

Protokolas – pareiškimas, kuriame V. I. nurodo, kad 2013-12-02 apie 13.30 val. mokykloje iš jo sūnaus S. I. persirengimo kambaryje iš uniforminių kelnių kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Iphone“ 800 Lt vertės (1 t., b. l. 16).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad Š. T. pateikė ir buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Iphone4“ (2 t., b. l. 1-3).

Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-11, apie 19 val., į namus grįžęs brolis R. L. jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje, fizinio persirengimo rūbinėje, 2013-12-11 laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val. dingo mobilaus ryšio telefonas “Sony Xperia”, juodos spalvos liečiamu ekranu. Telefone buvo įdėta “Tele2“ pildyk kortelė, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 600 Lt. Telefonas priklauso jai, buvo davusi naudotis savo broliui. Dėl telefono dingimo jai padaryta 600 Lt. Brolis jai paaiškino, kad 2013-12-11, apie 17 val., fizinio persirengimo rūbinėje persirengė prieš fizinio lavinimo pamoką. Rūbinėje paliko švarką, kurio kišenėje buvo telefonas. Apie 18 val., grįžęs po pamokos į rūbinę, švarke nerado mobilaus telefono. Rūbinė tuo metu nebuvo užrakinta. Kas galėjo paimti telefoną nežino ir neįtaria (T.I., b.l. 140, 141). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-06-17 jai buvo grąžintas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės, kuriuo naudojosi jos brolis R. L. ir kuris buvo pavogtas P. P. kadetų mokykloje. Mobilaus ryšio telefone prieš vagystę buvo įdėta „TELE2 pildyk“ SIM kortelė. Mobilaus ryšio telefonas grąžintas toks pats, koks buvo iki vagystės, t. y. nesugadintas, veikiantis. Kadangi telefonas grąžintas, dėl šio telefono vagystės nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. Civilinių ieškinių nereiškia, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 140, 143).

L. R. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2013-12-11, apie 17 val., prasidėjo fizinio lavinimo pamoka. Prieš pamoką jis persirengė fizinio lavinimo rūbinėje. Švarke buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną. Švarkas buvo pakabintas ant pakabos. Pamoka vyko 45 min. Apie 18 val., sugrįžęs į rūbinę, pastebėjo, kad iš švarko kišenės yra dingęs mobilus telefonas “Sony Xperia” juodos spalvos korpusu. Per pamoką rūbinė buvo neužrakinta. Grįžęs į namus apie dingusį telefoną papasakojo sesei G. L., nes telefonas yra jos, ji buvo davusi jam pasinaudoti (1 t., b. l. 145).

Protokolas – pareiškimas, kuriame G. L. nurodo, kad 2013-12-11 mokykloje iš jos brolio R. L. persirengimo kambaryje iš uniforminių kelnių kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Sony Xperia“ 600 Lt vertės (1 t., b. l. 123).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125-127).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis G. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, kuris buvo apžiūrėtas (2 t., b. l. 90-92).

Liudytojas nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-19, apie 17.30 val., į namus grįžęs sūnus D. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje 2013-12-19 nuo 16.15 val. iki 17 val. fizinio salės berniukų rūbinėje iš švarko kišenės dingo mobilus telefonas “Samsung Galaxy Ace2“, juodos spalvos korpusu. Telefonas buvo su juodos spalvos guminiu dėkliuku. Telefone buvo įdėta „Teledema“ kortelė, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 490 Lt. Dėkliuko vertė 40 Lt. Telefone dar buvo įdėta atminties kortelė 16 GB, kurios vertė 100 Lt. Sūnus tuo metu buvo regbio treniruotėje. Kas galėjo pavogti telefoną bežino ir neįtaria (T.I., 167, 168). Papildomai apklaustas parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas jam grąžintas, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 167, 172).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-19, apie 16.15 val., prasidėjo regbio treniruotės fizinio salėje. Prieš treniruotę jis persirengė fizinio salės berniukų rūbinėje. Švarke buvo palikęs mobilų telefoną. Švarkas buvo pakabintas ant pakabos. Treniruotės vyko apie 45 min. Apie 17 val. sugrįžęs į rūbinę pastebėjo, kad iš švarko kišenės yra dingęs mobilus telefonas „Samsung Galaxy Ace2“, juodos spalvos korpusu. Telefonas buvo su juodos spalvos guminiu dėkliuku. Per treniruotę rūbinė buvo neužrakinta. Grįžęs į namus apie dingusį telefoną papasakojo tėčiui (1 t., b. l. 174).

Protokolas – pareiškimas, kuriame M. K. nurodo, kad 2013-12-19 mokykloje iš jo sūnaus D. K. persirengimo kambaryje iš švarko kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy Ace2“ 4900 Lt vertės, visa padaryta žala 630 Lt (1 t., b. l. 148).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151-153).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151-153).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis G. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace2“ (2 t., b. l. 84-86).

Liudytojas nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-19, apie 17.30 val., į jo darbovietę atėjęs sūnus M. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje 2013-12-19 nuo 16.15 val. iki 17.15 val. fizinio salės berniukų rūbinėje iš švarko kišenės dingo jo mobilus telefonas „HTC W. P.“, pilkos spalvos, geltonos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefone buvo įdėta „Omintel“ abonento kortelė, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 707 Lt. Telefone dar buvo įdėta atminties kortelė 8 GB atminties, jos vertė 30 Lt. Sūnus tuo metu buvo regbio treniruotėje. Žala 737 Lt (1 t., b. l. 181, 2 t., b. l. 38, 39, 45).

L. M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, 2013-12-19, apie 16.15 val. prasidėjo regbio treniruotės, fizinio salėje. Prieš treniruotę jis persirengė fizinio salės berniukų rūbinėje. Švarke buvo palikęs mobilų telefoną. Švarkas buvo pakabintas ant pakabos. Treniruotės vyko apie 45 min. Apie 17.15 val., sugrįžęs į rūbinę, pastebėjo, kad iš švarko kišenės yra dingęs mobilus telefonas „HTC W. P.“, pilkos spalvos, geltonos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefone buvo įdėta „Omintel“ abonento kortelė. Per treniruotę rūbinė buvo neužrakinta. Apie dingusį telefoną papasakojo tėčiui (1 t., b. l. 187).

Protokolas – pareiškimas, kuriame M. V. nurodo, kad 2013-12-19 mokykloje iš jo sūnaus M. V. persirengimo kambaryje iš švarko kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „HTC W. P.“ 707 Lt vertės, visa padaryta žala 737 Lt (1 t., b. l. 175).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos persirengimo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176-178).

Liudytojas nepilnametis A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-01-18, laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., kadetų mokyklos sporto salėje buvo sporto užsiėmimas. Pieš 16 val. jis berniukų persirengimo rūbinėje persirengė sportinę aprangą ir uniformos švarko kišenėje paliko mamai J. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG E430“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „TELE2 pildyk“ SIM kortele. Mobilaus ryšio telefonas buvo įdėtas į odinį dėkliuką „LG“. Grįžęs apie 17 val. į persirengimo kambarį pasigedo švarko kišenėje palikto mobilaus ryšio telefono. Apie 19 val., grįžęs į namus, informavo apie vagystę mamą ir kreipėsi į policiją. Kitą dieną, atėjus į mokyklą, komendantas atnešė mobilaus ryšio telefono dėkliuką, kurį rado mokykloje (2 t., b. l. 26).

Protokolas – pareiškimas, kuriame J. B. nurodo, kad 2014-01-08 mokykloje iš jos sūnaus A. B. persirengimo kambaryje iš švarko kišenės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,LG“ 400 Lt vertės (2 t., b. l. 6).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad L. Ž. pateikė ir buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefono „LG E430“ (1 t., b. l. 190-192).

L. Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-01-22 septinta pamoka buvo fizinio lavinimo, ji buvo sujungta su 8-os B klasės moksleiviais. Persirengimo kambaryje jis persirengė ir kelnių kišenėje paliko mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“, baltos spalvos. Kartu rengėsi ir 8 B klasės berniukai. Pamokos metu persirengimo kambarys nebuvo užrakintas. Po pamokos jis atėjo į persirengimo kambarį. Rengiantis pastebėjo, kad jo kelnių kišenėje nebėra mobiliojo telefono (2 t., b. l. 72).

Liudytojas nepilnametis M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo pavogti du tėčiui priklausantys mobilaus ryšio telefonai. Pirmąjį telefoną pavogė persirengimo kambaryje per sporto užsiėmimus. 2014-02-04, nuo 16.30 val. iki 17.50 val. buvo sporto užsiėmimas. Persirengęs, savo telefoną „Samsung Galaxy S3“ atsinešė į sporto salę ir padėjo į plastmasinę dėžutę ant stalo. Toje dėžutė buvo ir daugiau telefonų. Po užsiėmimo, t. y. 17.50 val., nuėjo pasiimti mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“, tačiau jo nerado. Pasigedęs mobilaus ryšio telefono pirmiausia pasiteiravo mokytojo, kuris vedė regbio užsiėmimą, tačiau jis nieko nematė ir nieko nežinojo, todėl vėliau kreipėsi į socialinę pedagogę. Tada iš draugo telefono paskambino tėčiui M. V. ir telefonu informavo, kad buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Todėl tėtis kitą dieną, t. y. 2014-02-05, kreipėsi į policiją dėl mobilaus ryšio telefono vagystės. Mobilaus ryšio telefone buvo įdėta UAB “Omnitel“ SIM kortelė, 16 GB atminties kortelė. Mobilaus ryšio telefonas taip pat buvo su originaliu „Samsung skirtu dėkliuku (2 t., b. l. 46).