Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-23 · Byla Nr. ATP-1020-195/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
ATP-1020-195/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06331-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1020-195/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06331-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 187 str. 1 d. 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. gegužės 20 d., apie 2.12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, garsiai rėkavo, kabinėjosi prie pranešėjos I. Z., paaiškinus jam, kad reikės vykti į policijos komisariatą, pagrasino policijos pareigūnams, kad jo nesulaikys, bandant jį sulaikyti, aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi rankomis, grasino atleisti policijos pareigūnus iš darbo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. D. prašo paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali 500 Lt dydžio nuobauda, kuri jam buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki šešių mėnesių, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas ir jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos vertintos šališkai ir tendencingai. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 20 d., apie 2 val., jis atėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio 1/2 dalis priklauso jo sūnėno šeimai. Prisipažįsta, kad tikrai buvo išgėręs, tačiau stengėsi kiek galima tyliau užeiti į butą, kad niekam netrukdytų ir nepažadintų galimai jau miegančių kaimynų. Tačiau jo atėjimą išgirdo sūnėno žmona I. Z., iš karto užsipuolė jį dėl girtumo ir vėlaus grįžimo į namus. Jis bandė jos atsiprašyti, aiškino, kad tuoj eis miegoti, tačiau ji neklausė ir toliau barėsi taip išprovokuodama ir jį pakelti balsą. Dėl to I. Z. iškvietė policiją. Nurodo, kad atvykus policijai jis galėjo atrodyti įsiaudrinęs, tačiau nei rėkavo, nei triukšmavo, o bandė paaiškinti, dėl ko iškilo konfliktinė situacija. Apeliantas teigia pasakęs policijos pareigūnams, kad ir pats buvęs policijos pareigūnu bei parodė pažymėjimą apie paskirtą jam pensiją už tarnybą. Vienas iš policijos pareigūnų pasakė įžeidžiančią frazę, menkinančią dokumento vertę, dėl to apeliantas pasijuto įžeistu ir pažemintu bei nurodė, kad tokie policijos pareigūno išsireiškimai nedaro garbės ne tik pačiam pareigūnui, bet ir visai policijos sistemai ir, kad pareigūnas už tai turėtų būti atleistas iš užimamų pareigų. Apeliantas teigia negrasinęs asmeniškai atleisti pareigūną iš pareigų ar jį mušti ir to net neketino daryti. Po jo pasisakymo apie netinkamą policininko elgesį, pastarasis sugriebė jam už rankos ir jėga prisitraukęs prie savęs, pradėjo tempti link durų, sakydamas, kad važiuos į policijos komisariatą. Kai apelianto atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, nors tam nebuvo jokio pagrindo, gal jis ir galėjo instinktyviai pasimuistyti dėl netikėtų policijos pareigūno veiksmų, tačiau tai nebuvo joks aktyvus pasipriešinimas ir tuo labiau pasipriešinimas pareigūnui, einančiam jam pavestas pareigas.

Tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas surašė apeliantui administracinio pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame protokole, be kitų aplinkybių, buvo įrašytos ir tokios, neva nustatytos, aplinkybės: „.... paaiškinus, kad reiks vykti į policijos komisariatą, pagrasino policijos pareigūnams, kad jo nesulaikys ir pradėjo priešintis, bandant sulaikyti pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, stumdytis rankomis...“. Kokiais administracinės bylos duomenimis remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole atsirado teiginys: „... bandant sulaikyti pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, stumdytis rankomis, ...“, apeliantui neaišku. Pažeidimo faktą liudijantys asmenys jame net nebuvo įrašyti (Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo nutarime, analizuojant policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir pareiškėjos I. Z. pareiškimą, net neužsimenama, kad šie asmenys patvirtino ir liudijo, jog apeliantas aktyviais veiksmais, stumdydamasis rankomis, priešinosi policijos pareigūnams. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jį surašiusiam pareigūnui apeliantas nurodo pareiškęs, kad jame išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl tokio turinio protokolo nepasirašys ir rašytinių pasiaiškinimų nepateiks. Dėl to galima pagrįstai teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas formaliai, jame įrašant faktines aplinkybes, neatitinkančius apelianto veiksmų, todėl teismas neturėjo remtis šiuo dokumentu kaip rašytiniu įrodymu. Apeliantas taip pat nurodo pilnai suprantantis, kad buvo konfliktinės situacijos ir viešosios rimties sutrikdymo kaltininku, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, kažkuria prasme pasipriešino ir policijos pareigūnui, dėl ko prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad jo pasipriešinimas buvo aktyvaus ar net piktybinio pobūdžio. Už padarytą administracinės teisės pažeidimą jam buvo paskirta 500 Lt bauda. Mano, kad tokio dydžio bauda yra neadekvati jo padarytiems veiksmams ir jų pobūdžiui. Tokia piniginė bauda būtų didelis finansinis praradimas ir nepakeliama našta, kuri esminiai pablogintų apelianto materialinę padėtį. Apeliantas nurodo šiuo metu gyvenantis iš jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, kuri sudaro vos 397,62 Lt (pažyma pridedama). Kitokių pajamų šaltinių neturi, nes nedirba ir nors aktyviai ieško darbo, tačiau artimiausiu metu nelabai tikisi surasti. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad praeityje niekada nebuvo padaręs nei administracinio pažeidimo nei baudžiamojo nusikaltimo, dėl jo padaryto teisės pažeidimo nuostolių ar žalos nebuvo, pareiškėjos atsiprašė. Mano, kad visuma nurodytų aplinkybių galėtų būti pakankamu pagrindu paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir išdėstyti jos sumokėjimą, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas prašo dalyje dėl nuobaudos dydžio sumažinimo, atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad V. D. skundas iš dalies nepagrįstas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. žinojo, kokio dydžio jam paskirta nuobauda, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. iš karto galėjo prašyti teismo jam baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d. prašyti ją pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Teismo paskirta bauda yra sankcijoje numatyta minimali nuobauda - 500 Lt, o lengvinanti aplinkybė teisės pažeidimo byloje numatyta tik viena - pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, be to yra sunkinanti aplinkybė - pažeidimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nors apeliantas ir teigia pripažįstantis, kad kažkuria prasme pasipriešino policijos pareigūnams, tačiau iš esmės ginčija savo kaltę, t. y. nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, negu nustatytos pirmosios instancijos teismo nutarime, ir kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jo kaltės. Nors skundžiamame nutarime ir nurodyta, kad sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tačiau kaip matyti iš jo turinio, sprendimas priimtas vadovaujantis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos patrulių tarnybiniais pranešimais, tačiau neapklausus nė vieno liudytojo. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 str., 178 str. trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1798/2007, N438-137/2008, N62-501/ 2010).

V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų, dėl kurių nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nesutiktina, su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad neatvykdamas į vienintelį surengtą teismo posėdį pažeidėjas atsisakė teisės dalyvauti jame. Byloje nėra duomenų, kad V. D. būtų vengęs atvykti į teismo posėdį, o apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d. nuostatomis, būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti apeliantą į bylos nagrinėjimą. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o priimdamas nutarimą, kuriuo V. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., rėmėsi tik rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tik užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginį ir betarpišką dalyvavimą bylos nagrinėjime, įvertinus liudytojų ir paties administracinės atsakomybėn traukiamo asmens parodymus būtų sudarytos galimybės objektyviai ištirti bei įvertinti V. D. veiksmus bei Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 313 str. 3 d. taikymo galimybes.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Apylinkės teismui bylą išnagrinėjus, nedalyvaujant V. D., jo procesinės teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ATPK 272 str., taip pat teisė į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 2 d. „d“ punktas), buvo pažeistos.

Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas