Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-26 · Administracinė byla Nr. I-1324-162/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
I-1324-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00147-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1324-162/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00147-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 1.35.3; 1.38; 3.21
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos E. K. atstovui A. K.,atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovei E. M.,

2016 m. rugsėjo 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T2-161 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino neatidėjimo E. K.“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. K. patikslintu skundu prašo:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T2-161 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino neatidėjimo E. K.“, kuriuo pareiškėjai neatidėtas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas;

2) įpareigoti atsakovę atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 m. laikotarpį sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d.;

3) neskaičiuoti delspinigių iki šio klausimo sprendimo pabaigos.

Pareiškėja E. K. patikslintame skunde (b. l. 109-110) nurodo, kad ji nuo 2011 m. gegužės 10 d. nuomoja žemės sklypo 1/8 dalį (0,0472 ha iš 0,3774 ha), esančią adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydama nedidinti žemės sklypo nuomos mokesčio už 2015 metus, kadangi ji viena tvarko ir prižiūri šį žemės sklypą. Tačiau atsakovė minėto pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 15 d. Administracijai pateikė prašymą dėl sunkios materialinės padėties atidėti žemės nuomos mokesčio dalies 30359,31 eurų (dalį mokesčio – 203,40 eurų yra sumokėjusi) sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teiki komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, Palangos miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) 2016 m. sausio 14 d. teikimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo E. K.“ projekto pasiūlė atidėti pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į minėtą teikimą, 2016 m. sausio 18 d. buvo parengtas Tarybos sprendimo projektas (1.3)T1-23 atidėti pareiškėjai 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Nurodo, kad 2016 m. vasario 15 d. gavo Administracijos 2016 m. vasario 9 d. raštą Nr. (8.6)-D3-K_2021r-335, kuriuo pareiškėjai nurodyta nedelsiant sumokėti žemės nuomos mokestį ir delspinigius. Paaiškina, jog rašte nebuvo jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių Taryba nepritarė 2016 m. sausio 18 d. sprendimo projektui (1.3)T1-23. Nurodo, jog 2016 m. gegužės 12 d. (praėjus penkiems mėnesiams po prašymo pateikimo) Komisija Tarybai svarstyti pateikė alternatyvų sprendimo projektą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo pareiškėjai, kuriuo pasiūlyta Tarybai neatidėti pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo termino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos E. K. atstovas A. K. patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėja E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 108).

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovė E. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš pradžių pareiškėjos prašymas dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo svarstomas Komisijoje, kuri pasiūlė tenkinti pareiškėjos prašymą. Tačiau Taryba protokoliniu sprendimu nusprendė neatidėti 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Pažymėjo, jog priimti tokį sprendimą yra Tarybos išimtinė kompetencija ir valia. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą bei tai, kad buvo priimtas protokolinis sprendimas, dėl to Komisija parengė alternatyvų Tarybos sprendimo projekto variantą, nusprendžiant neatidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino, kurį vėliau priėmė Taryba.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimuose (b. l. 86, 100) nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. (8.6)D3-335 yra informacinio pobūdžio, kurio panaikinimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Šiuo atveju, būtent Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-161 išreikšta Palangos miesto savivaldybės tarybos valia dėl pareiškėjos prašymo.

Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmąja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai E. K. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T2-161 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjai neatidėtas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 metus sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. bei neskaičiuoti delspinigių iki šio klausimo išsprendimo.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama atidėti žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, mokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 16). Prašyme nurodė, jog šiuo metu neturi galimybės sumokėti žemės nuomos mokesčio, kadangi skolininkas jai negrąžina pinigų ir dėl to antstoliai vykdo išieškojimą. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė prašymą antstoliui dėl išieškojimo bei vykdomąjį raštą (b. l. 17-19). Palangos miesto savivaldybės administracija (minėta, toliau – ir Administracija) į minėtą pareiškėjos prašymą atsakė 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. (8.6)-D3-K-2021-335 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo“ (b. l. 4), kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymas buvo svarstomas Palangos miesto savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti komisijos (minėta, toliau – ir Komisija), sudarytos Palangos miesto savivaldybės tarybos (minėta, toliau – ir Tarybai) 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. T2-294, 2016 m. sausio 13 d. posėdyje, kuriame Komisija nutarė siūlyti Tarybai atidėti E. K. apskaičiuoto 3 562,76 eurų žemės nuomos mokesčio už 2015 metus sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiame rašte pažymėta, jog parengtas Tarybos sprendimo projektas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo E. K. buvo svarstytas 2015 m. sausio 28 d. Tarybos posėdyje, tačiau Tarybos nariai tokiam sprendimo projektui nepritarė. Administracija minėtu 2016 m. vasario 9 d. raštu pareiškėją įpareigojo sumokėti 3 359,31 eurų žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą bei iki 2016 m. vasario 3 d. 80,62 eurų priskaičiuotus delspinigius.

Pareiškėja, gavusi minėtą Administracijos raštą, skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą, kuriuo nepritarta 13 klausimu svarstyto Tarybos sprendimo projektui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo E. K. (b. l. 25-26, 54).

Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme dėl Tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo nepritarti projektui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino pareiškėjai atidėjimo panaikinimo, 2016 m. gegužės 4 d. gautas Administracijos atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad toks Tarybos sprendimas neegzistuoja ir šis klausimas bus pakartotinai teikiamas svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje (b. l. 86). Akcentuotina, jog atsakovės atstovė 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Taryba protokoliniu 2016 m. sausio 28 d. sprendimu buvo nusprendusi neatidėti 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino E. K. Tačiau ryšium su tuo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo bei siekiant tinkamai įforminti sprendimą, Komisija parengė alternatyvų Tarybos sprendimo projekto variantą, kurį vėliau 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-161 priėmė Taryba.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas numato, kad vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.

Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T2-221, nustato mokesčių lengvatų teikimo Palangos miesto savivaldybės biudžeto sąskaita tvarką. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatomis, Taryba gali priimti sprendimus teikti mokesčių ir rinkliavų lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita (2 punktas). Taisyklių 3 punktas numato, kad savivaldybės taryba gali teikti šių mokesčių lengvatas: 3.1. žemės (sumažinti mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti); 3.2. nuomos mokesčio už valstybinę žemę (sumažinti mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti, atidėti mokesčio sumokėjimo terminą pagal pateiktą mokesčio sumokėjimo grafiką, atleisti nuo delspinigių mokėjimo) ir kt. Taisyklių 5 punkte numatyta, jog prašymus dėl mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys žemės ir nekilnojamojo turto arba nuomojantys valstybinę žemę. Taisyklių 6 punktas nustato, kad fiziniams asmenims gali būti suteikiamos paskutinio mokestinio laikotarpio (pagal mokesčio deklaracijos duomenis) mokesčių lengvatos, jeigu mokesčio suma sudaro 60 eurų ir daugiau, mokesčio mokėtojui per paskutinius dvejus kalendorinius metus Taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų ir asmens pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo datos, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį bei atitinka vieną iš kriterijų: 6.1. mokesčio mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą laikomi ilgalaikiais bedarbiais; 6.2. mokesčio mokėtojo šeimoje yra neįgaliųjų asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. ir I ar II grupių invalidų); 6.3. mokesčio mokėtojas yra nepilnametis asmuo ar asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių; 6.4. vienas iš sutuoktinių, kai kito nėra, augina vaiką (-us) iki 14 metų amžiaus arba neįgalų vaiką (iki 2007 m. birželio 30 d. ir vaiką invalidą). Pagal Taisyklių 9 punktą mokesčių lengvatos nesuteikiamos asmenims, kurių nuosavybės, nuomos ar kita teise valdomuose pastatuose, statiniuose ar žemės sklypuose buvo vykdoma veikla pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nurodytų taisyklių (miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, prekybos viešosiose vietose, triukšmo valdymo, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, atliekų tvarkymo, reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo bei kt.) nuostatas bei Statybos įstatymo nuostatas Savivaldybės teritorijoje ir tuos pažeidimus padarę asmenys buvo bausti administracine tvarka. Taisyklių 14 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos privalo pateikti fiziniai asmenys, prašantys suteikti mokesčio lengvatą inter alia (be kita ko) dokumentais pagrįstus duomenis apie pareiškėjo ir jo šeimos narių per paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio iš visų šaltinių gautas pajamas (įskaitant socialines išmokas) (14.2 punktas). Taisyklių 16 punktas numato, kad gautus asmenų prašymus su papildoma medžiaga dėl mokesčių lengvatų suteikimo nagrinėja savivaldybės Tarybos sudaryta Komisija. Taisyklių 18 punktas numato, kad Tarybos sprendimo dėl mokesčių lengvatų suteikimo (nesuteikimo) projektą rengia ir teikia Tarybai svarstyti Komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į Komisijos nutarimą. Taisyklių 22 punkte įtvirtinta, kad Komisijai nustačius, kad asmens prašymas suteikti mokesčio lengvatą neatitinka šiose taisyklėse patvirtintų kriterijų, Tarybai svarstyti prašymas neteikiamas, o savivaldybės administracijos direktorius raštu informuoja pareiškėją apie jo prašymo netenkinimą.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą spręstina, jog Palangos miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama jai išimtinę kompetenciją, nustatė mokesčių lengvatų (tame tarpe prašymų atidėti nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčio sumokėjimo terminų) suteikimo sąlygas ir prašymų suteikti mokesčių lengvatą išsprendimo tvarką. Pagal minėtas Taisykles, tokius prašymus nagrinėja Komisija, kuri nustačiusi, kad asmens prašymas suteikti mokesčio lengvatą atitinka Taisyklėse nurodytus kriterijus, tokį prašymą teikia svarstyti Tarybai. Tuo atveju, kai Komisija nustato, kad prašymas neatitinka Taisyklių nuostatų ir dėl to asmuo neturi teisės į mokesčių lengvatas, Tarybai svarstyti toks prašymas nėra teikiamas, o savivaldybės administracijos direktorius raštu informuoja pareiškėją apie jo prašymo netenkinimą (Taisyklių 22 punktas).

Byloje nustatyta, jog Komisija 2016 m. sausio 14 d. teikimu Tarybai siūlė atidėti E. K. valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, mokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 7-8). Tokiu būdu Komisija, siūlydama Tarybai atidėti pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminą, iš esmės sprendė, kad pareiškėja atitinka Taisyklių nustatytus reikalavimus ir jai tokia lengvata turėtų būti suteikta, kadangi kitu atveju toks prašymas Tarybai nebūtų teikiamas (Taisyklių 22 punktas).

Pažymėtina, jog Komisija 2016 m. sausio 14 d. teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis statinys, kurio dalies savininkė yra E. K., yra įrašytas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir Apleistų ir neprižiūrėtų pastatų sąrašas), patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A1-999. Akcentuotina, kad Komisija 2016 m. sausio 14 d. teikime nenurodė, jog dėl to, kad (duomenys neskelbtini), esantis statinys yra įrašytas į Apleistų ir neprižiūrėtų pastatų sąrašą, pareiškėjai negali būti atidėtas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas Taisyklių 9 punkto pagrindu ar kitais teisiniais pagrindais. Šiuo atveju Komisija kaip tik siūlė pareiškėjai atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminą bei nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjos prašymą reikėtų atmesti. Tačiau nepaisant to, Taryba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu buvo nusprendusi neatidėti 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino E. K. (teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog toks sprendimas buvo priimtas, tačiau netinkamai įformintas) (b. l. 54). Pažymėtina, kad šiame Tarybos sprendime nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, dėl kurio buvo nepritarta Komisijos siūlymui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija; teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d.).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Šiuo atveju, esant Taisyklėse nustatytiems aiškiems kriterijams, pagal kuriuos asmeniui gali būti suteikiama mokestinė lengvata (tame tarpe valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimas) bei jam šiuos kriterijus atitinkant, todėl asmuo pagrįstai gali tikėtis teigiamo sprendimo. Nustačius, kad pagal Taisykles toks asmuo neatitinka teisės į mokestinę lengvatą, priimamas sprendimas (nurodant tokio sprendimo faktines bei teisines aplinkybes) tokio asmens prašymo netenkinti ir toks prašymas Tarybai neteikiamas. Komisijai 2016 m. sausio 14 d. teikimu pasiūlius Tarybai atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminą, pareiškėja pagrįstai galėjo tikėtis, kad ji atitinka Taisyklių nuostatas ir Taryba tokį sprendimą tenkins. Taryba, įgyvendindama jai suteiktas teises ir išimtinę kompetenciją, privalo vadovautis Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais. Tai ne kartą yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principą, akcentuodamas, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais; nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).

Konstitucijoje imperatyviai nustatyta, jog valdžios galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taryba, įgyvendindama jai išimtinę kompetenciją ir nustatydama mokestinių lengvatų suteikimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias Taisykles, negali jų nepaisyti ir jomis nesivadovauti bei priimti sprendimus, kurie neatitiktų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų.

Akcentuotina, jog nagrinėjant teisme skundą dėl Tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo nepritarti projektui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino pareiškėjai atidėjimo panaikinimo, 2016 m. gegužės 4 d. gautas Administracijos atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad toks Tarybos sprendimas neegzistuoja. Bylos nagrinėjimo teisme metu Komisija nauju 2016 m. gegužės 12 d. teikimu Tarybai pasiūlė neatidėti E. K. valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo termino (b. l. 112-113). Šiame teikime nurodyta, kad Komisijos 2016 m. sausio mėnesį parengtas sprendimo projektas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo E. K. svarstytas 2016 m. sausio 28 d. Tarybos posėdyje, tačiau Tarybos nariai sprendimo projektui nepritarė. Pažymėta, kad E. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta neatidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino, tačiau nesant tokio Tarybos sprendimo, o esant tik 2016 m. sausio 28 d. Tarybos posėdžio protokolui apie nepritarimą minėtam sprendimo projektui, todėl Komisija teikia Tarybai svarstyti alternatyvų variantą – sprendimo projektą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo neatidėjimo E. K.

Palangos miesto savivaldybės taryba skundžiamu 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-161, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 30 punktu bei atsižvelgdama į E. K. pateiktą skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nusprendė pareiškėjai neatidėti 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino (sklypo adresas (duomenys neskelbtini), plotas 0,0472 ha) (b. l. 111).

Įvertinus minėtuose administraciniuose aktuose (Komisijos 2016 m. gegužės 12 d. teikime bei skundžiamame Tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. T2-161) formuojamus teisinius ir faktinius argumentus, darytina išvada, jog Tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-161 pareiškėjai neatidėtas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas iš esmės dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą bei Taryba prieš tai nebuvo priėmusi sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo termino neatidėjimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4237-624/2016 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015 ir kt.).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, sprendžiama, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. T2-161 neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto reikalavimo pagrįsti administracinį aktą faktiniais duomenimis ir teisės aktais bei teisinio valstybės principo, todėl naikintinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo įpareigoti atsakovę atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013).

Šiuo atveju atsakovei priėmus skundžiamą sprendimą, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė Palangos miesto savivaldybė yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 metų laikotarpį sumokėjimo termino atidėjimą iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Dėl delspinigių skaičiavimo

Pareiškėja skundu taip pat prašo neskaičiuoti delspinigių.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukcionu būdu arba suteiktą naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, grąžinimo, lengvatų ir apskaitos tvarką Palangos miesto savivaldybės administracijoje (1 punktas). Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d.) (Administravimo taisyklių 18 punktas). Administravimo taisyklių 32 punktas nustato, kad fiziniams asmenims žemės nuomos mokestį apskaičiuoja Palangos miesto savivaldybės administracijos Biudžeto skyrius, suformuoja mokesčio deklaracijas ir pateikia mokesčio mokėtojams iki kalendorinių metų lapkričio 1 d. Administravimo taisyklių 36 punktas numato, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. valstybinės žemės nuomininkai ir žemės naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Administravimo taisyklių 40 punktą delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į Administracijos surenkamąją sąskaitą dieną (įskaitytinai) arba pasibaigus mokestinei prievolei. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja valstybinės žemės nuomos mokestį sumokėti privalėjo iki 2015 m. lapkričio 15 d., o nustatytu laiku nesumokėjus, nuo 2015 m. lapkričio 16 d. turėjo būti pradėti skaičiuoti delspinigiai. Taigi Administravimo taisyklės atsakovei numato teisę skaičiuoti delspinigius, jeigu laiku nėra sumokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Tik Palangos miesto savivaldybei iš naujo išsprendus pareiškėjos prašymą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 m. laikotarpį sumokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. rugsėjo 30 d., bus galima išspręsti ir priteistinų delspinigių klausimą, jų dydį.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl delspinigių neskaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T2-161 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino neatidėjimo E. K.“.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2015 metus, sumokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Kitoje dalyje patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė