- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-2193-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13909-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- D. V.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Lindorff Oy filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, BIGBANK AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kreditoriai: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Lindorff Oy filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, BIGBANK AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tretiesiems asmenims skirtas ieškinio ir jo priedų kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnis).
2017 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas priimti ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra įvykdžiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus nurodyti kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant jiems ieškinio kopiją, be to, ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl priedų pateikimas aštuoniems kreditoriams sudarytų papildomas išlaidas, kurias turėtų atlyginti valstybė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, negali būti pagrindu net ir šeimos byloje teismui veikti kaip vienos iš šalių atstovui ar techniniam padėjėjui ir nesant tam CPK ar kituose teisės aktuose numatyto pagrindo daryti pagal CPK privalomas dokumentų kopijas už vieną iš ginčo šalių. Teismas konstatavo, kad teismo nustatytu terminu ieškovė nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kreditoriams yra pateikti pranešimai apie bylos iškėlimą, prie kiekvieno pranešimo kreditoriams buvo pridėta po ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ieškovė pateikė ieškinio ir jo priedų kopijas, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kaip reglamentuoja CPK 113 straipsnis.
6.2. Visi kreditoriai yra juridiniai asmenys, nuolat teikiantys finansines, paskolų suteikimo paslaugas, todėl jiems tokie procesai yra gerai žinomi, jie turi teisę ir pareigą patys susipažinti su byloje esančiais priedais, gavę procesinį dokumentą ir pranešimus apie bylą.
6.3. Ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl priedų pateikimas kreditoriams sudarytų papildomas išlaidas byloje, kurias turėtų atlyginti valstybė, taip pat pažeistų CPK 7 straipsnyje reglamentuotus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė AB Lietuvos pašto 2017 m. liepos 3 d. registruotos siuntos sąrašo Nr. 49-18-569, AB Lietuvos pašto PVM sąskaitos faktūros LAA201700174006, kvito, pranešimų kreditoriams, ieškinio, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. liepos 27 d. nutarčių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi ieškovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, išskyrus AB Lietuvos pašto 2017 m. liepos 3 d. registruotos siuntos sąrašo Nr. 49-18-569 ir pranešimų kreditoriams kopijas, jau yra byloje, todėl nėra pagrindo jų pakartotinai priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktų naujų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys turi atitikti CPK 135, 382 straipsnių reikalavimus. Pagal CPK 382 straipsnio 5 punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė jame nurodė duomenis apie šalių kreditorius. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nustačius ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad šalių kreditoriams išsiuntė pranešimus apie bylos iškėlimą ir ieškinio kopijas. Ieškovė prie atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui pridėjo papildomus įrodymus, pagrindžiančius CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdymą. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ši įstatyminė nuostata leidžia daryti išvadą, jog būtent tinkamas kreditoriaus informavimas apie sutuoktinio kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl turto padalijimo sudaro kreditoriui galimybę įgyvendinti teisę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. CPK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo nurodytus kreditorius nepagrįstai laikė trečiaisiais asmenimis, kuriems, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi, kartu su ieškinio kopija siunčiamas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Kadangi ieškovės pareikštame ieškinyje nurodyti kreditoriai byloje nelaikytini trečiaisiais asmenimis, pirmosios instancijos teismo reikalavimas, jog ieškovė pateiktų jiems skirtas ieškinio ir jo priedų kopijas negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jai buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus apie CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdymą ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo reikalavimo pašalinti ieškinio trūkumus nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl to, kad ieškovė nepateikė kreditoriams skirtų ieškinio ir jo priedų kopijų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.