Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. J., jo atstovui advokato padėjėjui A. L., atsakovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai S. J.-I.,

trečiojo asmens UAB „Panevėžio būstas“ atstovei V. Č., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. G., L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sutartinių įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį nevykdymo pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio būstas“, išvadą teikianti institucija byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkas (54 b. l.). 2014-01-20 vykusio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį, kaip bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (30-33 b. l.). 2014-01-23 tarp daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojų buvo sudaryta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (5-9 b. l.), kurios ieškovas nepasirašė (27-29 b. l.). 2014-01-24 tarp trečiojo asmens UAB „Panevėžio būstas“ ir atsakovės A. K., kaip (duomenys neskelbtini) namo įgaliotos atstovės, buvo pasirašyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis Nr. 38, kurios pagrindu dauguma funkcijų ir iš esmės visos pareigos, susijusios su namo priežiūra ir eksploatavimu, buvo perduotos UAB „Panevėžio būstas“ (59-65 b. l.). 2015-10-21 ieškovas išsiuntė atsakovei prašymą suteikti informaciją (10, 12 b. l.). 2015-11-10 ieškovas išsiuntė atsakovei paklausimą, kodėl nebuvo atsakyta į prašymą suteikti informaciją (11-12 b. l.).

Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateiktoje išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį ir 2014-01-24 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 38, kurios pagrindu beveik visos Jungtinės veiklos sutartyje įgaliotiniui priskirtos funkcijos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, perduotos vykdyti UAB „Panevėžio būstas“. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar 2014 metų metinė veiklos ataskaita kokia nors forma buvo pateikta butų ir kitų patalpų savininkams. Atkreipė dėmesį, kad jeigu namo įgaliotinis tam tikros informacijos neteikia, tai privalo nurodyti kas šią informaciją turi suteikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui yra žinoma, kad mėnesinius mokesčiu apskaičiuoja ir sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia UAB „Panevėžio būstas“. Siunčiamose sąskaitose už suteikiamas paslaugas yra nurodyti įmonės rekvizitai, kontaktiniai telefonai, kuriais teikiama informacija dėl apskaičiuotų mokesčių.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkių bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota ar jungtinės veiklos sutartis nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju dalis (duomenys neskelbtini) namo gyventojų yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nėra pasirašęs Jungtinės veiklos sutarties, todėl jis nelaikytinas partneriu. Tam tikrai daugiabučio namo patalpų savininkų daliai nusprendus burtis, kiti savininkai negali būti savaime laikomi Jungtinės veiklos sutarties dalyviais, nes priverstinė narystė negalima, tačiau butų savininkai, kurie nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, negali nusišalinti nuo Jungtinės veiklos sutarties dalyvių prisiimtų įsipareigojimų ir bendrų prievolių. Kadangi ieškovas nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvis, tai jis ir neturi teisės naudotis Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintomis dalyvio teisėmis. Tačiau pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką lemia imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Kaip minėta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, Jungtinės veiklos sutartis yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Jungtinės veiklos sutartis skirta įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tačiau bet kuriuo atveju visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

Remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi ieškovas, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi teisę spręsti dėl šių objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, nors ir nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvis. Nebuvimas Jungtinės veiklos sutarties dalyviu nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl Jungtinės veiklos sutartis sudarymas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nesudaryti Jungtinės veiklos sutarties, t. y. nesusieti savęs su Jungtinės veiklos sutarties dalyviais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad reikalaujama ataskaita už 2014 metus kokia nors forma buvo pateikta ieškovui. Tai pažymėjo savo išvadoje ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Duotą išvadą byloje patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovės. Liudytoja R. B., dirbanti UAB „Panevėžio būstas“ meistre nurodė, kad atsakymus į ieškovo pateiktus klausimus dėl teritorijos valymo, elektros ji nešdavo atsakovui. Įgaliotinė susirinkimus šaukia ir informaciją pateikia skelbimų lentoje ir rakinamose virtuvėse. Teismas laiko neįrodytu, kad ataskaitą už 2014 metus ieškovui pateikė atsakovė ar tretysis asmuo UAB „Panevėžio būstas“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui 2014 metų metinės veiklos ataskaitą yra tenkintinas, nes 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties VI dalyje numatyta, kad informacija, susijusi su valdomu namu, skelbiama bendrojo naudojimo patalpose ar kitose prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose, raštu į patalpų savininkų pašto dėžutes, išsiunčiant paštu arba elektroniniu laišku. Nagrinėjamu atveju ataskaita už 2014 m. turi būti pateikta raštu viena iš sutarties 21 punkte numatytų formų. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino ir atsisakė reikalavimo dėl metinės veiklos ataskaitos už 2015 metus pateikimo, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir šioje dalyje ieškinio netenkina.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtina duomenų subjekto teisę žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą bei susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, o taip pat į CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.85 str. įtvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų teisės, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę gauti informaciją apie jam suteiktas paslaugas, jo mokėjimus už paslaugas, jam apskaičiuotas kompensacijas, kokia yra vienų ar kitų mokesčių skaičiavimo tvarka bei kitą informaciją susijusią su vienokia ar kitokia forma valdomu turtu.

Remiantis 2014-01-24 sudaryta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartimi Nr. 38, tretysis asmuo UAB „Panevėžio būstas“ įsipareigojo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti įgaliotiniui savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitą. Įgaliotinio rašytiniu pageidavimu ar savo iniciatyva šią ataskaitą pateikti patalpų savininkų susirinkimui (2.4.1 punktas). Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę atsakyti į ieškinyje nurodytus klausimus apie skaičiuojamus mokesčius už elektrą rūsio patalpose, skaičiuojamus mokesčius už šienavimą yra nepagrįstas, nes pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties Nr. 38 punktus 2.2.5, 2.2.7 UAB „Panevėžio būstas“ prisiėmė įsipareigojimus sudaryti bendro naudojimo objektų aprašą ir tvarkymą ir vesti daugiabučio namo buhalterinę apskaitą, skaičiuoti mėnesinius mokesčius. Tokiu būdu reikalavimas dėl šios informacijos pateikimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, todėl atmestinas.

Atmestinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę, kad ateityje ji, vykdydama namo įgaliotinės funkcijas pagal Jungtinės veiklos sutartį, vadovaujantis šios sutarties 9.4 punkto reikalavimais, atsakytų į jo, kaip namo patalpų savininko paklausimus raštu, nes nenurodyta kokie tai būtų paklausimai ir su kuo jie susiję. Efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas į ateitį yra nekonkretus ir negali būti užtikrinamas teismo sprendimu, todėl netenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad galiojant 2014-01-24 sudarytai Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarčiai Nr. 38, ieškovas, kaip dalies namo patalpų savininkas ir bendraturtis, įgyvendindamas savo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, dėl jam rūpimos informacijos turi teisę kreiptis ir į trečiąjį asmenį UAB „Panevėžio būstas“. Ieškovas byloje naudojosi profesionalaus teisininko pagalba ir turėjo galimybę ne tik pasirinkti tinkamas šalis, bet ir tinkamai suformuluoti savo reiškiamus reikalavimus, kad jis galėtų užsitikrinti tinkamą teisminę gynybą, o teismas galėtų priimti teisingą ir įvykdomą sprendimą.

Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas iš dalies ir dalyje dėl 2014 metų metinės veiklos ataskaitos pateikimo ieškinį tenkina, kitą ieškinio dalį laiko nepagrįstą ir atmeta.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (15 b.l.), 150 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidos ( 14, 16, 111 b.l.), viso jis patyrė 191 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje - 200 Eur, kurias sudaro atstovavimo išlaidos (81 b.l.). Teismui patenkinus 33 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 63,03 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei atlygintina 134 Eur atstovavimo išlaidų. Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo daliai priteistinos 11,60 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) raštu pateikti ieškovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje numatytą 2014 metų metinę veiklos ataskaitą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 63,03 Eur (šešiasdešimt tris eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidas P. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 134 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,83 Eur (tris eurus 83 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,77 Eur (septynis eurus 77 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės eisme.