Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-10 · Administracinė byla Nr. I-668-423/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
I-668-423/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
M. Ž.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-668-423 /09Procesinio sprendimo kategorija 16.8. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui M. Ž., jo atstovui Karoliui Likui,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Ž. patikslintu skundu prašo: Atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; Panaikinti 2009-02-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigūno M. Ž. susižalojimo“; Įpareigoti atsakovą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai; Įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo (b.l. 17-21).

Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad naktį iš 2008-09-30 į 2008-10-01, vykdant tarnybinę užduotį, vykdant garažų stebėjimą pagal gautą operatyvinę informaciją, apie 2 val. nakties prie garažų pastebėjus atvažiavusį automobilį, buvo nuspręsta jį sulaikyti ir patikrinti stebimą garažą, bėgant iš pasalos link garažo, užkliuvus už geležinkelio bėgių, pareiškėjas krito ir susitrenkė kairę ranką, dėl to kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžis. Ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai buvo siūlyta kompensacijos, numatytos Statuto 40 str. 3d. nemokėti, nors jis ir buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, susižalojimas įvyko dėl pareiškėjo didelio neatsargumo. Tokia išvada nepatvirtinta jokiais įrodymais, prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu surinktai medžiagai, kadangi tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika jo gyvybei ar sveikatai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, kadangi, atliekant tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėjas M. Ž. buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Sužalojimo priežastis buvo pareiškėjo didelis neatsargumas. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareigūno M. Ž. sužalojimo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, todėl kompensacija, numatyta Statuto 40 str. 30 d., jam nemokėtina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas. Kadangi byloje esantys duomenys neginčijamai pavirtina, kad pareiškėjas su ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada supažindintas 2009-04-22 (b.l. 23). Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovė. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2009-04-27 (b.l. 4-8), t.y. nepraleidę įstatyme nustatymo termino skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 1d.), todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi M. Ž. sveikatos sutrikdymo metu), numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi vadovaujantis šiomis nuostatomis, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija mokama pareigūnams dviem atvejais: 1) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšis; 2) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl pareigūno tarnyboje atliekamų ar atliktų pareigų arba dėl pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno tarnyboje atlikti veiksmai). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų analizė leidžia teigti, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Tokia tvarka yra nustatyta Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A9-1123-2007, procesinio sprendimo kategorija 16.5), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-67/2009, procesinio sprendimo kategorija 16.5).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Neginčijamai nustatytos pareiškėjo sužalojimo aplinkybės, t.y., kad M. Ž. kartu su tyrėju M. G., vyresn. postiniu V. V., G. S. nurodymu, turėdami operatyvinės informacijos, nuo 2008-09-30 21 val. iki 2008-10-01 stebėjo garažą, esantį aptvertoje teritorijoje Kaune, prie (duomenys neskelbtini) , įtardami, jog jame gali būti saugomos vogtos automobilių saugos oro pagalvės (Kauno apskrities VPK tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00971 -08 dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 1d.). Apie 2 val. nakties pareigūnai pastebėjo į garažų teritoriją atvažiavusį automobilį, iš kurio išlipo vienas asmuo, buvo nuspręsta asmenį sulaikyti ir patikrinti stebimą garažą. Iš tarnybinio automobilio išlipę pareigūnai pradėjo bėgti link stebimo garažo, M. Ž. bėgo pirmas, jam bėgant geležinkelio bėgiais, nes tik jais galima buvo patekti į garažų teritoriją, kadangi toje vietoje buvo atidaryti vartai, suklupo ir susižalojo ranką. 2008-10-01 jis kreipės į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžis. Šias įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojai M. G., V. V., G. S..

Nagrinėjamu atveju objektyvios ir neginčijamos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo gyvybei ir sveikatai, pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. Todėl nagrinėjamu atveju ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Patenkinus skundo reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nesukurs jam jokių teisių bei pareigų, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas - įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo atmestinas, kadangi jis, teismo nuomone, laikytinas išankstiniu reikalavimu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas, patenkinus skundo reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, atsisakytų pareiškėją siųsti į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, vadovaujantis Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių1ds bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 2 punktais teisėja

nusprendė:

Panaikinti 2009-02-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigūno M. Ž. susižalojimo“.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė