- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 1N-85-148/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
- 2.13.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios R. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas R. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu R. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d.. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas ir R. J. nusikalstama veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir jai paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, iš naujo išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas ir R. J. nusikalstama veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir jai paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistosios R. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio ir skundas su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.
R. J. nuteista už tai, kad 2011 m. liepos 29 d., apie 18 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), privačioje J. J. namų valdoje – kieme ir name, tyčia ne mažiau nei vieną kartą spyrė J. J. į pilvą, nagais apdraskė veidą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kairio antakio išorinio galo srityje ir kairės ausies kramslio srityje.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs R. J. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, 2015 m. vasario 5 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistoji skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimą.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimu atmestas nuteistosios R. J. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Savo sprendimą prokuroras motyvavo tuo, kad nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nes visos jos buvo žinomos, išanalizuotos ir įvertintos nagrinėjant bylą teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nutarime pagrįstai pripažinta, jog R. J. pareiškime nurodytos aplinkybės nepriskiriamos prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
N. R. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad neteisingai nustatyta aplinkybė, jog ji į Vilniaus apygardos teismą, LR generalinį prokurorą, generalinio prokuroro pavaduotoją ir į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą kreipėsi pradėti procesą tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes pareiškėja savo skunduose į aukštus pareigūnus kreipėsi pradėti procesą ir dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Skunde nuteistoji nurodo, kad iš paskutinio Kauno apygardos teismo sprendimo, teismo posėdžio protokolo nėra jokių įrašų apie pareiškėjos sveikatos adaptacinį sutrikdymą, nors šis susirgimas turėjo būti ne tik paminėtas teismo sprendime, bet ir analizuotas teisminių procesų metu. Gydytoja D. U. raštu išdėstė kas yra adaptacinis sutrikdymas ir tai buvo esminė aplinkybė pradėti baudžiamąjį procesą dėl melagingų parodymų ir naujai paaiškėjusių aplinkybių. Alytaus rajono apylinkės prokurorai raštu informavo Kauno apygardos teismą, kad R. J. sutrikdyta sveikata, sutrikdymo laikotarpis atitinka laikotarpį, kai vyko incidentas – 2011-07-29, todėl jai paskirtas psichiatrinis patikrinimas Utenos ekspertiniame skyriuje. Nuteistosios manymu, adaptacinis sutrikdymas yra iš esmės naujai paaiškėjusi aplinkybė, pagal kurią baudžiamasis procesas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktą yra galimas. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras patvirtino aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistajai sutrikdytą sveikatą, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Kauno apygardos teisėjai aplaidžiai tyrė aplinkybes, visaip trukdė nuteistajai analizuoti faktines aplinkybes, todėl baudžiamasis procesas turi būti pradėtas ne tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet ir dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymo. Kiti pareiškėjai konstatuoti susirigimai - II laipsnio hiatinė išvarža, II laispnio sąnarių sklerozė, II laipsnio kaulų osteoporozė, stuburo disko nusėdimas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kurių aukšti pareigūnai, atlikdami tyrimus turėjo, privalėjo iškviesti ekspertus, įvertinti kitus pareiškėjos sveikatos sukrikdymus. Paskutinis kasacinis teismas aplaidžiai tirdamas pareiškėjos kasacinį skundą, taip pat neiškvietė ekspertų, gydytojų išvadoms įvertinti, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo sprendimą.
Skunde nurodoma, kad nors Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog negali revizuoti tokio pobūdžio generalinio prokuroro sprendimo, tačiau kaip matyti iš nutarties, revizuoja generalinio prokuroro sprendimą ir surašo nutartį atmesti pareiškėjos skundą.
Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadoje Nr. 75 U-II-124/2013 nurodoma, kad R. J., nežiūrint į jos sveikatos sutrikdymą - adaptacinį sutrikdymą yra vientiso, nuoseklaus, loginio, objektyvaus, subjektyvaus, abstraktaus mąstymo moteris, turinti aukštąjį ekonomikos išsilavinimą, gerai suprantanti juridinę situaciją, o taip pat turinti ir kitus išsilavinimus (prekybos, siuvėjo, statybos inžinieriaus dalinį aukštąjį išsilavinimą). Tai reiškia, kad teismas aplaidžiai tyrė Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadą Nr. 75 U-II-124/2013, aplaidžiai atliko darbą, neiškviesdamas ekspertų gydytojų išvadoms įvertinti.
Šalies argumentai
Nuteistoji skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) esminis pažeidimas buvo tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu įtariamajai R. J. nebuvo atliktas psichiatrinis patikrinimas. K. R. J. buvo sutrikdyta sveikata pastebėjo viena iš konflikto liudytojų, M. L., nuteistoji cituoja jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį: „R. man pasirodė sutrikusi, pasimetusi, aš net pagalvojau, kad jai reikalinga psichologo pagalba. Ji kalbėjo vieną ir tą patį, man atrodė, kad ji manęs negirdi...“ Tyrėja, apklausdama R. J. taip pat matė, kad apklausos metu įtariamoji buvo šoko būsenoje, ištisai verkė, tačiau taip pat nesiėmė jokių priemonių jos sveikatos būklei ištirti.
Nuteistoji taip pat nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad J. J. kumščiais daužė ją, spyrė, cituoja bei analizuoja nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, nurodo, kad liudytoja A. L. parodė, jog R. J. buvo raudona, o tai, anot nuteistosios, rodo, kad ji patyrė trijų moterų smurtą, prokurorai šių aplinkybių netyrė. Taip pat nuteistoji nurodo, kad iš bylos matyti, jog liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, turėtų būti vertinami kaip melagingų aplinkybių pateikimas, pareigūnų klaidinimas. Nuteistoji yra nuteista dėl melagingų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, todėl jai atsirado adaptacinis sutrikimas. Šie esminiai pažeidimai nėra susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie jos sveikatos sutrikimus nieko nežinojo, tačiau nustatė kitus BPK pažeidimus ir dėl to byla buvo grąžinta Kauno apygardos teismui, kuris visaip trukdė R. J. nagrinėti bylą.
Nuteistosios manymu, baudžiamoji byla ištirta aplaidžiai, aukšti pareigūnai nekreipė dėmesio į esmines detales, dėl vykstančių teisminių procesų jai diagnozuotas adaptacinis sutrikimas.
Motyvuojamoji dalis
N. R. J. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui tinkamai įvertinus pareiškėjos skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistosios R. J. prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasme.
Iš skundo matyti, kad nuteistoji bylos atnaujinimą sieja su dviem pagrindiniais momentais – jos sveikatos būkle bei nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų melagingumu, apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumu, neteisingumu. Nuteistoji skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į duomenis apie jos sveikatos būklę – jai nustatytas adaptacinis sutrikdymas bei II laipsnio hiatinė išvarža, II laispnio sąnarių sklerozė, II laipsnio kaulų osteoporozė, stuburo disko nusėdimas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, ir kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, sveikatos sutrikimai R. J. diagnozuoti 2014 m. gegužės 29 d. Alytaus apskrities S. K. ligoninės gydytojų. Šių ligų priežastys ir atsiradimo laikas nėra nustatyti ir neaišku kaip jos susiję su nuteistosios padaryta nusikalstama veika ir su ja susijusiomis aplinkybėmis. Nuteistajai diagnozuoti sveikatos sutrikimai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, kadangi jie neturi įtakos R. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar jos išteisinimui. Dėl adaptacijos sutrikimo nuteistoji nurodo gydytojos R. U. raštą, tačiau iš šio rašto matyti, jog gydytoja jame pateikia bendrą adaptacinio sutrikimo aprašymą, tuo pačiu nurodydama ir galimas ligos kilimo priežastis ir rizikos veiksnius. Kita vertus, teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra ir nuteistosios skunde minimas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-124/2013, pateiktas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo įtariama R. J.. Šiame ekspertizės akte nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog R. J. įtariamos veikos vykdymo, t. y. 2011-05-30 – 2011-09-01; 2011-11-29 – 2012-04-11; 2011-10-16, sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; ji galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. J. nustatomi adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būklės ji gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiama, duoti parodymus, atlikti laisvės atėmimo bausmę. R. J. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu. Iš šio ekspertizės akto matyti, kad tiriamas laikotarpis apima ir nusikalstamos veikos padarymą šioje baudžiamojoje byloje – 2011-07-29. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad R. J. tiriamu laikotarpiu nesirgo jokiu lėtiniu ar laikiniu psichikos sutrikimu, o adaptacijos sutrikimas, nustatytas ekspertizės atlikimo metu (2013 m.) netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti. Todėl nuteistosios skundo argumentai, susiję su tuo, kad nebuvo tirta jos psichikos būklė bei tuo, kad minėtas sutrikimas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, taip pat yra atmetami kaip nepagrįsti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Tokių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, bei aplinkybių, kurios vienos ar kartu su kitomis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad nuteistoji R. J. yra nekalta arba kad ji padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią ji nuteista, nėra, todėl pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumo. Nuteistoji skunde plačiai dėsto nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, juos cituoja, analizuoja. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ir liudytojos buvo apklaustos teisiamojo posėdžio metu, todėl teismui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, jų parodymai buvo žinomi, todėl ir ši nuteistosios nurodoma aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia. Kita vertus, aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose (liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis) turi būti nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, kad liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai arba ekspertizės aktas buvo melagingi, nėra, taip pat nenustatyta, kad bylą nagrinėję teisėjai ar ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų nusikalstamai piktnaudžiavę. Todėl atnaujinti baudžiamąją bylą pagal minėto straipsnio nuostatas, pagrindo nėra.
Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas priimant procesinį sprendimą, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, todėl tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai nuteistosios netenkina, negali būti pripažinta pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistosios R. J. skundą dėl nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatymu. Asmens kaltės, veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Nuteistoji taip pat nurodo, kad buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šį savo teiginį sieja su, pasako jos, teismų aplaidžiu bylos aplinkybių tyrimu. Šie skundo argumentai taip pat atmetami. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK XXXIV skyriaus nuostatos. Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas (BPK 452 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. pagrindais. Nagrinėjamu atveju nuteistoji skunde nepateikia jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir galimybę švelninti R. J. teisinę padėtį. Sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą, nuosprendyje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos, tuo tarpu nuteistoji iš esmės kvestionuoja nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisingumą, įrodymų vertinimo tinkamumą, o tai nepatenka į BPK 451 straipsnyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti sąrašą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų, 2015 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Nr. 17.2.-3624 nuteistajai išaiškinta teisė asmeniškai šiuo klausimu kreiptis į Lietuvos A. T. (BPK 452 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad atnaujinti R. J. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo. Be to, ir pati nuteistoji tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pradėti tokį procesą, nenurodė ir nenurodo nei pareiškime prokurorui, nei savo skunduose. Jau buvo nurodyta apie tai, kad jokie nuosprendžiai, kuriais būtų nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų netikrumas, nepriimti. Nepriimti ir jokie nuosprendžiai, kuriais būtų nustatyta, kad bylą nagrinėję teisėjai ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo. Taip pat nustatyta, kad ir pareiškime prokurorui, ir skunduose teismams R. J. nurodo iš esmės apie tas pačias bylos aplinkybes. Jokių naujų aplinkybių, kurios teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos, dėl kurių reikėtų atnaujinti baudžiamąją bylą, nuteistoji nenurodė. Iš to, kas dėstoma nuteistosios skunde matosi, kad ji tiesiog nesutinka su tuo, kaip teismas išnagrinėjo ir įvertino įrodymus, nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir toliau bando bet kuriomis priemonėmis pasiekti, kad jos byla būtų nagrinėjama iš naujo. Tačiau tam nėra įstatyme numatyto pagrindo, nes jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1-4 p., nėra. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras išsamiai aptarė visas nuteistojo nuteistosios nurodomas aplinkybes ir 2015 m. kovo 25 d. nutarimu pagrįstai paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis irgi yra teisėta ir pagrįsta. Todėl nuteistosios R. J. skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.