Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-332-939/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
e1-332-939/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06052-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
R. S.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-332-939/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06052-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. vasario 28 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 9 MGL bauda, (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi nesumokėta baudos dalis pakeista į 3 parų areštą (bausmė atlikta 2016 m. balandžio 18 d.);

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (2019 m. lapkričio 18 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos probuojamųjų asmenų duomenų registro);

2015 m. teistas Vokietijoje už vagystę, paskiriant baudą; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2020 m. vasario 10 d. apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtavo prieš šeimos narę – motiną O. S., o būtent, jai gulinčiai lovoje, rankomis laikė prispaudęs prie lovos O. S. rankas, bandant nukentėjusiajai O. S. išsilaisvinti, kumščiu sudavė vieną smūgį O. S. į galvą, du smūgius sudavė į krūtinę, vieną smūgį sudavė į kairį petį, vieną smūgį sudavė į dešinį petį ir O. S., bandant atsikelti iš lovos, sudavė kumščiu vieną smūgį į nugarą, tuo nukentėjusiajai O. S. sukėlė fizinį skausmą.

R. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su savo mama O. S.. 2020 m. vasario 10 d. jis vakare grįžo į namus neblaivus. Visų aplinkybių, kas namuose įvyko, dėl stipraus neblaivumo nepamena. Nepamena, kaip jis su savo mama konfliktavo, nepamena, kaip jis savo mamai sudavė smūgius. Tačiau visiškai sutinka, kad jis namuose smurtavo prieš savo motiną, prisipažįsta visiškai šį nusikaltimą padaręs. Jam atrodo, kad rankos kumščiu tą dieną jis smogė į duris ir taip susižalojo savo rankos pirštą. Iš piršto jam bėgo kraujas ir tuo krauju jis galėjo iškruvinti savo mamą. Jis dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b. l. 84-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi R. S. 2020 m. vasario 10 d. apie 17 val. ji buvo nuėjusi į svečius pas savo draugę, svečiuose su drauge kartu išgėrė vieno litro talpos alkoholinio gėrimo – sidro. Apie 19 val. ji iš draugės grįžo namo. Namuose buvo iš miesto parėjęs stipriai neblaivus jos sūnus R. S., kuris ėmė triukšmauti. Nenorėdama su R. konfliktuoti, ji nuėjo į kambarį ir lovoje atsigulė. Apie 20.40 val., jai gulint lovoje, į kambarį atėjo R., kuris, būdamas agresyvus ir plūsdamas ją įvairiais žodžiais, atėjo prie jos lovos, kurioje ji gulėjo. R., ištiesęs jos rankas, stipriai suspaudė ir jas laikė. Dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji ėmė garsiai šaukti, muistytis, bandyti iš jo laisvintis. Jai traukiant iš R. savo vieną ranką, šis rankos kumščiu ėmė jai gulinčiai lovoje smūgiuoti: jis kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, du kartus sudavė į krūtinę, vieną kartą – į kairį petį, vieną kartą – į dešinį petį. O kai ji bandė keltis iš lovos, R. dar vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą. Tuo metu ji išsilaisvino iš R. Atsikėlusi iš lovos, ji išbėgo iš kambario ir iškvietė į namus policijos pareigūnus. Nuo R. S. suduotų smūgių į galvą, į krūtinę, į pečius, į nugarą, ji jautė stiprų fizinį skausmą, jai labai skaudėjo. Ji į namus greitosios pagalbos nekvietė, atsisakė, nes jai buvo nereikalinga. Ant jos buvo kraujo, tačiau kraujas buvo ne jos, o R., kuris iš miesto grįžo būdamas kruvinas. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia (b. l. 28-31).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad ant smurtą patyrusio asmens abiejų rankų plaštakų yra kraujosruvos (mėlynės), ant veido yra žaizda, kraujosruva. Smurtą patyrusio asmens būsena: neblaivi, 1,08 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – neblaivus, 21.34 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas. O. S. paaiškino, kad jos neblaivus sūnus R. S. sudavė jai, gulinčiai lovoje, keturis kartus į veidą ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 18-22).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis R. S. tyčia savo rankomis laikė prispaudęs prie lovos joje gulėjusio savo šeimos nario – savo motinos O. S., rankas, bandant nukentėjusiajai O. S. išsilaisvinti, kumščiu sudavė vieną smūgį O. S. į galvą, du smūgius sudavė į krūtinę, vieną smūgį sudavė į kairį petį, vieną smūgį sudavė į dešinį petį ir, O. S. bandant atsikelti iš lovos, sudavė kumščiu vieną smūgį į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiajai O. S. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios O. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota kumščiu), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajai, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 90-91, 92-94). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusysioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 98). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. S. du kartus teistas (b. l. 52-62), baustas administracine tvarka (b. l. 63-73), paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs (b. l. 74), nedirba (b. l. 75), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 76), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 51). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant arešto bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 10 d. 21 val. 10 min. iki 2020 m. vasario 11 d. 15 val. 55 min. (1 para) (b. l. 87-88, 89).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91).

Kompaktinis diskas (DVD-R), esantis byloje (b. l. 22), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (vieną parą), R. S. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo faktinio R. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti R. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską (DVD-R), esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti R. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti R. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė