Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Juodkaitei Garkavei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Hooters Baltics“ direktorė, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 d., 100 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., būdama UAB „Hooters Baltics“ direktore ir atsakinga už tinkamą darbo sutarčių sudarymą ir įforminimą, 2018-11-09 E. M. (E. M.), gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti prieš tai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pažeidimas nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorių patikrinimo metu 2018-11-09 apie 21:40 val., restorane „Hooters“, adresu Vilniaus g. 16, Vilniuje. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. Taip pat R. G. pažeidė DK 120 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, kadangi neužtikrino, kad įmonėje darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 metų lapkričio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas 2018-11-09 dirbusioms virėjai U. S., gim.1998-08-18, ir indų plovėjai K. R. K., gim. 1992-09-05. Šiais savo veiksmais R. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta ir dėl to labai gailisi.

Teismo posėdžio metu liudytoja (duomenys neskelbtini)parodė, kad palaiko surašytą protokolą, papildymų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltę įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys: nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3-4), tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 4), darbuotojų paaiškinimai (b.l. 6-8), darbo sutartis (b.l. 11), E. M. prašymas (b.l. 12) ir kiti byloje esantys duomenys. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, taip pat įvertina R. G. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, už administracinius nusižengimus nebausta. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad R. G. už padarytus administracinius nusižengimus skirtina 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas sankcijose numatytam minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 44 straipsniu, 635-637 straipsniais,

nutaria:

R. G. pripažinti kalta dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti nuobaudas:

- už nusižengimą pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį – 120 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą ­– 1000 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095276277.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.