Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1213-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-27
Bylos Nr.
2A-1213-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
D. R.
Civilinė byla Nr. 2A-1213-153/2009
pirmosios instancijos teismo teisėja Dalė Burdulienė

Procesinio dokumento kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 78.2.1., 77.4.3;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovei E. R., jos atstovei V. L., atsakovui D. R., advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2170-254/2009 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui D. R., dėl išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. R. ieškiniu prašė pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 2006-08-01 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto sąlygą dėl dukters P. R., gim. 2000-01-01 išlaikymo ir jį padidinti nuo 125 Lt iki 500 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pagal jos pasiūlytos taikos sutarties, kurios atsakovas nepasirašė, sąlygas.

Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi jis pradėjo dirbti, o dukters poreikiai išaugo iki 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovės pajamos sudaro iki 1 500 Lt. Šalys gera valia nesutaria dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos.

Atsakovas D. R. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, jis sutiko bendrauti su dukra pagal ieškovės pasiūlytą taikos sutarties variantą, tačiau bendravimas darbo dieną turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 17 val. 30 min. Be to, nenorėjo sutikti bendrauti su vaiku vasaros metu birželio mėn., nors pripažino, kad jokių argumentų dėl šio nenoro neturi. Atsakovas nurodė, kad gyvena su savo tėvais, kurie nori bendrauti su vaikaite, todėl jam dirbant, vasaros metu seneliai pasirūpintų dukra. Išlaikymui sutiko skirti ne daugiau kaip 200 Lt per mėnesį, nes jo darbo užmokestis tik MMA dydžio. Jo paskaičiavimais vaikui išlaikyti reikia 609 Lt per mėnesį. Ieškovės pajamos yra didesnės, todėl ir jos išlaikymo našta turi būti didesnė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10445-199/2006 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto sąlygą ir priteisė iš atsakovo D. R. išlaikymą P. R., gim. 2000 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokant po 280 Lt periodinių išmokų nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; P. R. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę E. R.; nustatė atsakovo D. R. bendravimo su dukra P. R. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką taip:

- pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal;

- lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

- nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

- nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 17 val. 30 min. iki kitų metų sausio 1 d. 19 val.;

- kiekvienais metais Tėvo dieną ir atsakovo D. R. gimimo dieną, ieškovę E. R. informavus raštu ne vėliau kaip prieš penkias dienas apie bendravimo pradžios laiką.

- kiekvienais metais birželio trečią ir ketvirtą savaites bei rugpjūčio antrą ir trečią savaites nepertraukiamai, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 17 val. 30 min. ir grąžinant atgal paskutinę atostogų dieną 19 val.;

- priteisė iš atsakovo D. R. ieškovei E. R. 127 Lt žyminį mokestį , valstybei 54 Lt žyminį mokestį ir 12,25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Kauno m. apylinkės teismo 2006-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10445-199/2006 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktu sutuoktiniai susitarė, kad atsakovas dukrai Paulinai mokės išlaikymą po 125 Lt per mėnesį periodines išmokas iki jos pilnametystės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dukters būtinų vystytis sąlygų sudarymui reikalinga suma apie 1000 Lt, atsakovas nurodė, kad išlaikymo vertė yra 609 Lt. Teismas buvo tos nuomonės , kad ieškovė išsamiau nurodė vaiko poreikius nei atsakovas. Ieškovė, dirbanti pagal verslo liudijimą, 2006 m. gavo 1 045,42 Lt pajamų per mėnesį, 2008-08 – 2008-12 jos pajamos buvo vidutiniškai 1 995 Lt, 2009-01 mėn. ieškovė pajamų neturėjo. Atsakovas gavo 221 Lt stipendijos ir MMA darbo užmokestį. Atsakovas įgijo informatikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, todėl nėra pagrindo manyti, jog jo galimybės materialiai išlaikyti dukrą yra menkos dėl išsilavinimo. Ieškovė negali pagrįsti įrodymais, kad atsakovas įgytą kvalifikaciją panaudoja papildomų neoficialių pajamų gavimui. P. R. nustatytas besiformuojantis savireguliacijos sutrikimas, mergaitė gydoma neurologo. Dukra lanko Kauno apskrities dailės gimnaziją, jos ugdymui reikalingos papildomos išlaidos.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad P. R. išlaikymo vertė per mėn. turėtų būti ne mažesnė kaip 1 MMA, o atsakovo dalis išlaikyme ne mažesnė kaip 280 Lt (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokia išlaikymo vertė yra proporcinga abiejų tėvų gaunamoms pajamoms bei jų turtinei padėčiai, nes ieškovės pajamos yra didesnė negu atsakovo. Be to, ieškovė pareiškė ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, todėl bendraudamas su vaiku, kai kuriuos dukters poreikius turės užtikrinti atsakovas.

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad dėl to, jog P. R. yra nustatytas besiformuojantis savireguliacijos sutrikimas, jai rekomenduojama užtikrinti stabilią, nuoseklią auklėjimo aplinką, nustatant reguliarią ir apibrėžtą tėvo lankymo tvarką bei suderinant abiejų tėvų auklėjimo nuostatas ir reikalavimus vaikui. P. R. išreiškė norą dažniau bendrauti su tėvu, jai šis bendravimas yra svarbus, ji nori artimesnio ryšio su seneliais iš tėvo pusės. Atsakovas sutiko su ieškovės prašymu bendravimą nustatyti Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu bei gruodžio 31 d. – sausio 1 d., Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, sutiko su dukra bendrauti vasaros metu antrą ir trečią rugpjūčio savaitę.

Teismas nurodė, kad pagal CK 3.170 str. 4 d., kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas bendravimo tvarką nustatė kas antrą savaitgalį, jo pradžia nustatoma nuo 17 val. 30 min, atsižvelgiant į atsakovo darbo laiko pabaigą. Teismas tenkino ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovas vasaros metu su dukra bendrautų nors vieną mėnesį, atsižvelgdamas į vaiko norą ir jo interesus bei tėvo teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiku, be to, atsakovas savo nenoro motyvų nenurodė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. R. nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašė šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje nepagrįstas dėl šių aplinkybių:

1) teismas nepakankamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Kad atsakovas įgytą kvalifikaciją panaudoja neoficialių pajamų gavimui, akivaizdu iš paties atsakovo paaiškinimų. Atsakovo gaunamos pajamos apie 650 Lt, o išlaidos: 130 Lt vaiko išlaikymui, 85 Lt papildomos išlaidos vaikui, 100 Lt mokama tėvams už butą, o jo paties asmeniniai poreikiai sudaro 564 Lt. Faktiškai atsakovas turi daugiau išlaidų negu pajamų. Papildomų ir nedeklaruotų pajamų buvimą netiesiogiai įrodo atsakovo internetinėse svetainėse patalpinti skelbimai apie jo parduodamus naudotus mobiliuosius telefonus. Kad atsakovas, tikėtina, verčiasi mobiliųjų telefonų pardavimu ir kompiuterių taisymu, instaliavimu, patvirtino ir nepilnametė duktė. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jį išlaiko draugė, nustatyta, kad atsakovas gyvena su tėvais;

2) teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovas neatskleidžia savo turtinės padėties. Atsakovas po bylos iškėlimo sumažino savo gaunamas pajamas ir turtą, t.y., išregistravo jo vardu esančią transporto priemonę, paties prašymu buvo išbrauktas iš universiteto, todėl stipendijos nebegauna. Iš esmės byloje liko neaiški tikroji atsakovo turtinė padėtis. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šiuo atveju, atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą maksimaliai;

3) teismas nevertino atsakovo pastangų ir galimybių teikti nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas siektų gerinti savo materialią padėtį, tuo pačiu ir teikti pilnavertį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas gauna nedidelį oficialų darbo užmokestį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti pilnavertį išlaikymą savo vaikui. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių (po aukštojo mokslo diplomo gavimo ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo;

4) teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovės finansinė padėtis keitėsi dėl jos pačios pastangų ir rūpinimosi šeimos gerove ir siekimo vaikui užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, priešingai nei atsakovo, kuris, yra socialiai pasyvus, nededa pastangų pagerinti savo materialinę padėtį, taigi ir teikti atitinkamą išlaikymą. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes ieškovei yra užkraunama didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, t.y., ieškovei, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas turi imtis priemonių tam, kad gautų atitinkančias jo darbingumą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnio dydžio išlaikymas, o jam liktų lėšų pragyvenimui. Todėl jam tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti mažinama atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties proporciją;

5) šalių turtinė proporcija palyginti su ta, kokia buvo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo momentu iš esmės nepasikeitė, o liko tokia pati, tik iš esmės vienodai išaugo gaunamų pajamų dydis. Atsakovas išlaikymo priteisimo momentu nedirbo, turėjo mokėti už mokslą, o ieškinio padavimo momentu gavo apie 650 Lt ir 221 Lt stipendijos, taigi jo turtinė padėtis lyginant su ta, kokia buvo išlaikymo priteisimo momentu, pagerėjo apie 900 Lt. Ieškovės pajamų vidurkis išlaikymo priteisimo momentu buvo 1045 Lt per mėnesį, per 2008 metus išaugo iki 1995 Lt per mėnesį, taigi pajamos išaugo apie 950 Lt per mėnesį palyginus su tomis, kokios buvo išlaikymo priteisimo momentu. Esant tai pačiai šalių turtinei proporcijai išlaikymo priteisimo momentu ir išlaikymo padidinimo momentu, teismas, pripažindamas, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, ieškovei nepagrįstai paskyrė didesnę išlaikymo naštą nepilnametės dukters išlaikymo prievolėje;

6) teismas, padidindamas išlaikymo dydį, nurodė, kad atsakovas pirko dukters lavinimui reikalingas priemones. Tačiau nupirktais rūbais ir kitomis priemonėmis duktė gali naudotis tik būdama pas atsakovą. Toks atsakovo indėlis į išlaikymą yra ydingas, prieštarauja išlaikymo instituto paskirčiai ir tikslui, kadangi išlaikymo lėšos yra skiriamos ne savaitgalio, o kasdieniams poreikiams tenkinti. Tokio papildomo išlaikymo teikimo negalima vertinti, nustatant išlaikymo dydį, kurį turi teikti atsakovas;

7) teismas nepagrįstai konstatavo, kad išlaikymo vertė turi būti ne mažesnė kaip 1 MMA, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Minėta prezumpcija, nustatant išlaikymo vertę, taikytina, kai šalys neįrodinėja išlaikymo vertės kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Leistinais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad atsižvelgiant į konkrečius dukters poreikius, išlaikymo vertė yra 1000 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. R. nesutiko su apeliaciniu skundu, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai laiko jo poreikių sąrašą faktinėmis mėnesinėmis išlaidomis. Ne visi poreikiai yra tenkinami. Ieškovė, tvirtindama, kad yra slepiamos lėšos, gaunamos iš prekybos mobiliaisiais telefonais ar iš kompiuterių taisymo, remiasi vien tik dukros parodymais, kurie vertintini kritiškai. Dukra liudijo motinos įtakoje, parodymuose yra prieštaravimų. Kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ieškovė nepateikė. Automobiliai nebuvo išregistruoti, o buvo sunaikinti dėl blogos jų būklės, kadangi buvo nenaudojami. Ieškovė neteisingai teigia, kad nupirktais rūbais ir kitomis priemonėmis nepilnametė duktė gali naudotis tik būdama pas atsakovą. Byloje nustatyta, kad tik apie 1/3 daiktų, papildomai pirktų dukrai buvo likę atsakovo tėvų namuose. Šiuo metu dukters daiktai yra atiduoti ieškovei. Ieškovė pati nepateikė duomenų apie savo vidutines mėnesines pajamas nuo skyrybų sutarties įsigaliojimo iki praeitų metų. Tikėtina, kad ieškovė tikslingai siekia nuslėpti tikrąją savo materialinę padėtį. Ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymas kainuoja 1 000 Lt per mėnesį. Ji sudarė vaiko poreikių lentelę, kurioje nenurodyti pateiktų prekių kainas patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Apeliantė yra tos nuomonės, kad teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės manymu, atsakovo gaunamas papildomas pajamas įrodo atsakovo pajamų ir išlaidų balansas, gaudamas 650 Lt. atlyginimą, savo asmeninių poreikių tenkinimui atsakovas paskaičiavo 564 Lt., be kitų 315 Lt. išlaidų (vaiko išlaikymui ir buto nuomai), kuris patvirtina, kad atsakovas turi daugiau išlaidų negu deklaruoja pajamų, skelbimai apie parduodamą mobilųjį telefoną ir dukters paaiškinimas apie atsakovo turimų telefonų pardavimą ir atsakovo teikiamas kompiuterines paslaugas. Atsakovas su šiais motyvais visiškai nesutiko ir nurodė, kad tik vieną kartą davė skelbimą dėl mobiliojo telefono pardavimo, tačiau telefonas liko neparduotas, jo asmeninių išlaidų dydis yra tik paskaičiuotas, kompiuterinės paslaugos teikiamos draugams tačiau už tai negaunamos pajamos, dukters paaiškinimai nėra nuoseklūs todėl prašo jais nesivadovauti byloje. Bylos medžiaga patvirtina, kad skelbimų portale 2009- 01-27 paskelbti duomenys apie parduodamą naudotą mob. telefoną Ben0 Siemens S88 už 150 Lt.( b.l.51-53 ), kitų įrodymų apie atsakovo parduodamus telefonus byloje nėra pateikta. Todėl tikėtina, kad ieškovas skelbė apie vieno mobiliojo telefono paradavimą, 2009-01-27 vieną kartą. Duomenų apie atsakovo teikiamas kompiuterines paslaugas byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių duktė aiškindama apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas jokių konkrečių duomenų apie šių pajamų dydį ir periodiškumą nenurodė (b.l.56-57). Todėl kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad P. R. paaiškinimas dėl atsakovo gaunamų papildomų pajamų yra abstraktus, todėl įrodomosios reikšmės byloje neturi. Atsakovo paaiškinimas apie asmeniniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas, nesudaro pagrindo vienareikšmiai pripažinti, kad atsakovas tiek lėšų išleidžia savo poreikiams tenkinti. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovas turi draugę. Atsakovo paaiškinimu jo draugė savo lėšomis prisideda prie atsakovo turimų išlaidų, šį atsakovo paaiškinimą teismo posėdyje patvirtino P. R. ( b.l.57 ). Esant tokioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas. Teisėjų kolegija vadovaujasi atsakovo pateiktais byloje rašytiniais įrodymais apie atsakovo gaunamas pajamas ir laiko įrodytu, kad atsakovo mėnesinės darbo pajamos yra 660 Lt. ( b.l.28-30 ). Todėl apeliantės motyvas dėl atsakovo papildomai gaunamų pajamų yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas išregistravo du 1986-1987 m. laidos automobilius (b.l.105-106). Atsakovas paaiškino, kad pajamų išregistruodamas automobilius negavo, jie išregistruoti ir sunaikinti. Atsakovas paaiškino, kad buvo laikinai sustabdęs studijas dėl materialinių sąlygų. Šiuo metu atsakovas mokosi universitete (b.l.31), tačiau stipendijos negauna, šios aplinkybės byloje nenuginčytos. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad atsakovas tyčia pablogino savo turtinę padėtį, nes tokie įrodymai nepateikti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 1999-12-01 buvo įregistruotas darbo biržoje, vėliau įsidarbino ir dirba iki šiol (b.l.30,60), atsakovo gaunamas atlyginimas yra mažas, sudaro apie 660 Lt.. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pastangas gauti geresnį darbą ir didesnes pajamas patvirtina, jo studijos universitete. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad atsakovas nesirūpina didesnių pajamų gavimu.

Ieškovės turtinė padėtis yra geresne negu atsakovo, dėl to byloje nėra ginčo. Tačiau negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tenkančią kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymo dalį. Šalių paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas remiantis teismo sprendimu ( b.l.10), moka ieškovei dukros Paulinos išlaikymui 130 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Be to, atsakovas savo iniciatyva vaiko poreikiams tenkinti 2006-08-21 - 2009-02-14 laikotarpiu išleido 2242,13 Lt. Ieškovė šių išlaidų dydžio neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad daiktai, kurie skirti vaiko poreikiams tenkinti yra pas atsakovą, todėl po teismo posėdžio atsakovas perdavė šiuos daiktus vaikui. Tai patvirtino pati ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl vaikas šiais daiktais naudojasi esant poreikiui, o ne tik būdamas pas atsakovą.

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad atsakovo išlaidos buvo skiriamos tik savaitgalio poreikiams tenkinti. Iš pateikto byloje pirktų daiktų sąrašo matyti, kad atsakovas vaikui pirko mokymosi priemonės, drabužius, knygas, avalynę, laisvalaikio priemonės, baldus, apmokėjo sveikatos priežiūros paslaugas, išlaidos pramogoms sudaro tik 91 Lt. iš 2 241,13 Lt. (b.l.98). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirkiniai skirti ne tik savaitgalio poreikiams tenkinti, bet ir kasdieniams vaiko poreikiams užtikrinti.

Teismo sprendimu ( b.l.119-122 ) nustatyta, kad vaikas su atsakovu praleis ne tik savaitgalius bet ir kitą numatytą laiką, o būtent duktė bus su atsakovu pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 19 val., lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 17 val. 30 min. iki kitų metų sausio 1 d. 19 val., kiekvienais metais Tėvo dieną ir atsakovo D. R. gimimo dieną, kiekvienais metais birželio trečią ir ketvirtą savaites bei rugpjūčio antrą ir trečią savaites nepertraukiamai iki paskutinės atostogų dienos 19 val. Tokiu būdu remiantis teismo sprendimu,vaikas su atsakovu praleis beveik vieną trečdalį kalendorinių metų, nurodytu laiku atsakovas savo lėšomis privalės išlaikyti dukrą, užtikrinti vaikui būstą, maistą, gydymą ir kitas būtinas išlaidas. Todėl padidinus periodinių išmokų sumą iki 280 Lt. atsakovui tenkanti materialinė pareiga nebus mažesne. Įvertinus nurodytą aplinkybę, negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kiekvienam iš tėvų tenkančią vaiko išlaikymo naštą.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė teikia vaikui būstą, maistą, perka drabužius ir apmoka kitus vaiko poreikius, tačiau tenkanti ieškovei vaiko išlaidų suma, pagrįsta ne tik vaiko poreikiais, bet ir ieškovės turtine padėtimi, ieškovės galėjimu skirti dukrai daugiau lėšų negu moka atsakovas. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresne negu atsakovo, todėl materialiai atsakovas prisideda mažiau išlaikant vaiką negu ieškovė. Tačiau nėra nuginčytas atsakovo motyvas, kad protingi vaiko poreikiai gali būti užtikrinti mažesnėmis sąnaudomis 609Lt. (b.l.61-63). Teismų praktikoje nustatyta, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis; kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); kad, nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 11 punktas); kad, sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas; CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali nustatyti priteistino vaikui išlaikymo dydžio neatsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, o nustačius, kad atsakovas neišgali mokėti daugiau negu 280 Lt., ieškovės prašymas dėl priteistino iš atsakovo 500 Lt. dydžio išlaikymo negali būti patenkintas, dėl esamos atsakovo turtinės padėties, kurios nepakanka tokio dydžio išlaikymui mokėti.

CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikintas vien formaliais motyvais. Remiantis nurodytais motyvais teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK326 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusRamūnas Mitkus