Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-890-144/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
1-890-144/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Kaltinamasis
V. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-890-144/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00306-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.28.4.; 2.1.15.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.
NuosprendisLietuvos Respublikos Vardu2012 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, civilinio ieškovo atstovui V. M. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. kaltinama tuo, kad nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms: 2012 m. vasario 29 d., apie 15.45 val., atėjusi į UAB „Kompiuterių remonto centras“ patalpose esantį kabinetą Nr. 203, Šilutės pl. 56, Klaipėdoje, reikalaudama, kad būtų pakeistas kompiuteris „HP“, kurį ji pirko iš bendrovės direktoriaus V. M., arba už jį būtų grąžinti pinigai, savavališkai nuo darbo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, kurio vertė 2000 Lt, priklausantį bendrovės klientui D. Ž. ir pasišalino, dėl ko UAB „Kompiuterių remonto centras“ buvo priversti klientui D. Ž., atvykusiam pasiimti savo kompiuterio, kurį pasiėmė kaltinamoji V. J., duoti aštuonių dienų laikotarpiui laikinam naudojimui naują, bendrovei priklausantį kompiuterį „Acer“, kurio vertė dėl panaudojimo sumažėjo 300 Lt, o taip pat bendrovė negavo pajamų, t.y. 320 Lt už šio kompiuterio nuomą. Dėl šių kaltinamosios V. J. veiksmų buvo padaryta didelė 3620 Lt dydžio žala UAB „Kompiuterių remonto centras“ teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamoji V. J. kalta prisipažino ir parodė, kad 2012-02-26 su sūnumi išsirinko kompiuterį UAB „Kompiuterių remonto centras“. Šios bendrovės atstovas V. M. atvežė išsirinktą kompiuterį į jos namus ir ji iškart sumokėjusi jam pinigus. Ji reikalavusi V. M., kad šis jai duotų kompiuterio dokumentus, tačiau jis tądien, kai atvežė kompiuterį į namus, labai skubėjo. Tačiau kompiuteris sugedo, todėl jį bendrovė pakeitė kitu ir dar jai grąžino 50 Lt. V. M. jai pasakęs, kad jei ir vėl suges, tai tuomet ji turėsianti kreiptis į jo sutuoktinę, nes jis važiuoja į ligoninę. Kai V. M. nerado, kreipėsi į meistrą, kuris taip pat dirbo UAB „Kompiuterių remonto centras“. 2012-02-09 nuvyko į minėtą bendrovę ir norėjo grąžinti sugedusį kompiuterį. Bendrovėje tądien dirbęs pardavėjas bandė prisiskambinti vadovui V. M., tačiau jam nepavyko. Tuomet pardavėjas jai pasiūlęs palikti kompiuterį. Tada ji savo iniciatyva pasiėmė kitą nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ ir išėjo į lauką. Jai apie 20 minučių palaukus kieme, tikėdamasi, kad kas nors iš darbuotojų ją vysis, paskambino M., kuri pasakiusi, kad ji neturinti teisės taip elgtis ir nurodė grąžinti kompiuterį. Ji prašiusi pakeisti kompiuterį kitu, nes jis neveikė, tačiau į jos prašymą nebuvo sureaguota. Tada ji pasiėmusi abu kompiuterius nuvyko į mokesčių inspekciją, vėliau ir į ekonominę policiją, ir ten papasakojo visą situaciją. Jai buvo liepta grąžinti kompiuterį teisėtam savininkui. Kompiuterio negrąžino, nes nežinojo, ką su juo daryti. Suvokė, kad paėmė svetimą daiktą, savo elgesį vertina kritiškai, žino, kad pasielgė neteisėtai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jokių nuostolių bendrovei ji nėra padariusi, savavališkai paimtu kompiuteriu nesinaudojo.

Civilinio ieškovo UAB „Kompiuterių remonto centras“ atstovas V. M. parodė, kad jis V. J. pardavęs seną, bet veikiantį kompiuterį, kuris buvo jo asmeninis. Tačiau netrukus, V. J. jam paskambinusi ir pasakiusi, kad kompiuterio ji nebenorinti. Kadangi jis buvo išvykęs į ligoninę, jo draugas V. N. kompiuterį V. J. pakeitė nauju. Kompiuterio dokumentų jis pateikti negalintis, nes jis buvo jo asmeninis, o ne bendrovės kompiuteris. V. J. visiškai nesigaudė kompiuteriuose, nežinojo ko norinti. Po dviejų savaičių buvo padarytas defektų nustatymo aktas. Garantijos duoti kaltinamajai jis neturėjo galimybės, kadangi kompiuteris buvo jau panaudotas. Pokalbio metu su kaltinamąja nė karto nesakė, kad jai kompiuterio nepakeis. V. J. jam grasinusi, tačiau jis jai pasakęs, kad kai grįš iš klinikų išspręs jos problemą, tačiau kaltinamoji atvyko į bendrovės biurą ir savavališkai pasiėmė kompiuterį, po ko išbėgo į lauką. Nors darbuotojai jai pasakę, kad ji turinti spręsti klausimą dėl neveikiančio kompiuterio su juo, tačiau ji jų nepaklausė. Po įvykio jo žmona paskambinusi kaltinamajai V. J., nes jis buvo išvykęs. Vėliau jis jai (V. J.) skambinęs ir prašęs grąžinti paimtą daiktą, tačiau kaltinamoji tik juokėsi ir sakė, kad problema yra išspręsta, ir kompiuterį ji turinti. Tuomet kreipėsi į policijos pareigūnus. Kompiuteris jau yra sutvarkytas, ir perduotas pasirašytinai kaltinamajai. Kompiuteris, kurį paėmė kaltinamoji, buvo kito asmens, kuriam reikėjo jo skubiai. Kadangi kaltinamoji buvo pasiėmusi šį komputerį, klientui padavė naują kompiuterį. Šį kompiuterį klientas naudojo septynias dienas, iki policija gražino jam jo kompiuterį. 3620 Lt dydžio civilinį ieškinį palaiko. Jį sudaro 620 Lt turtinė žala, t.y. 320 Lt negautų pajamų, kuriuos galėjo gauti už kompiuterio nuomą bei 300 Lt kompiuterio, kurį buvo išsinešusi kaltinamoji, vertės sumažėjimo kaina. Be to, prašo priteisti ir 3000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Kaltinamoji įvykio dieną bendrovės biuro patalpose triukšmavo, biure buvę klientai viską stebėjo ir girdėjo, informacija apie šį įvykį pasklido po miestą. Dėl to nukentėjo bendrovės reputacija, klientų pasitikėjimas įmone, įmonė prarado potencialių klientų, dėl to įmonei buvo padaryta neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms prašo iš kaltinamosios priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas A. K. parodė, kad jam dirbant 2012 m. vasario 29 d., apie 15.45 val., atėjusi kaltinamoji, ir pradėjusi iš jo reikalauti pinigų už kompiuterį. V. M. tuo metu sirgo ir jo bendrovės biure nebuvo. Pasakė kaltinamajai, kad visus klausimus spęstu su V. M., nes būtent jis jai pardavęs kompiuterį. Jo teigimu, kaltinamoji norėjo ne kompiuterio, o pinigų. Tuomet, jis jai pažadėjęs kompiuterį sutvarkyti. Šį kompiuterį sutaisė, ar V. M. apmokėjo sąskaitą už remontą jis nežinąs. Vėliau kaltinamoji vėl sugrįžo į bedrovės biurą ir pasiėmė kito kliento D. Ž. paliktą “Sony” pilką kompiuterį, kuris buvo pliktas taisyti. Vėl kažkas buvo negerai su kompiuteriu. Kaltinamoji pareikalavo pinigų už kompiuterį, šūkavo. Kaltinamoji šaukdama trenkė delnu į D. Ž. kompiuterį, o kai jis pasakė, kad tai kliento kompiuteris, pastaroji pasiėmė kompiuterį ir išėjo. Kompiuteris kurį ji pirko, kiek jam žinoma, buvo V. M. draugo. Kompiuterio remontą atlikęs jis. Nebandė jo patikrinti, kai kaltinamoji atėjo pasiimti.

Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio dieną su kaltinamąją bendravo tik telefonu. Ji jos paprašiusi, kad šioji grąžintų kompiuterį, tačiau V. J. tik rėkė, kompiuterio atiduoti nesutiko. Kiek jai žinoma, kaltinamoji 2012-02-29 po pietų atėjo į bendrovės biurą ir, pasiėmusi kompiuterį, išėjo. Kompiuteris, kurį nusipirko kaltinamoji buvo jos vyro V. M..

2012-03-14 priėmimo remontui aktu nustatyta, kad V. J. pateikė prašymą technikui A. K. suremontuoti kompiuterį, t.y. pakeisti motininę plokštę (b. l. 19).

2012-03-14 pranešimu nustatyta, kad V. J. pasiėmė savo suremontuotą kompiuterį iš UAB „Kompiuterių remonto centras“ (b. l. 20).

2012-03-09 kompiuterio perdavimo-priėmimo aktu nustatyta, kad D. Ž. perduodamas kompiuteris „Acer“ nuomai nuo 2012-03-01 iki 2012-03-09. Mokėtina suma už kompiuterio nuomą yra 320 Lt su PVM, tačiau remiantis šalių kompiuterio nuomos sutartimi Nr. 201203001-01 nuomininkui suteikiama 100 proc. nuolaida nuomos paslaugai. (b. l. 41).

2012-03-08 pažyma dėl nešiojamojo kompiuterio „Sony PCG-3D1M“ vertės nustatymo nustatyta, kad atlikus nešiojamojo kompiuterio „Sony PCG-3D1M“, priklausančio D. Ž. detalią apžiūrą ir įvertinus jame esančių komponentų būklę, susidėvėjimą, techninius parametrus, taip pat įvertinus kompiuterio korpuso estetinę išvaizdą, šio nešiojamojo kompiuterio vertė vertinama 2000 Lt (b. l. 42).

2012-03-01 kompiuterio nuomos sutartimi nustatyta, kad UAB „Kompiuterių remonto centras“ sudarė nuomos sutartį su D. Ž., pagal kurią bendrovė perduoda D. Ž. nuomos teise naudotis nešiojamuoju kompiuteriu „Acer“. Įrenginių nuomos trukmė – nuo 2012-03-01 iki bus grąžintas iš UAB „Kompiuterių remonto centras“ patalpų pagrobtas D. Ž. nuosavybės teise priklausęs nešiojamasis kompiuteris „Sony PCG-3DIM“. Nuomos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas už kompiuterio nuomą moka nuomotojui 40 Lt su PVM už vieną dieną, o sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad dėl negalėjimo grąžinti D. Ž. nuosavybės teise priklausantį kompiuterį „Sony PCG – 3D1M, kuris pagrobtas iš bendrovės patalpų, suteikta 100 proc. nuolaida kompiuterio nuomos paslaugai. (b. l. 43)

2012-03-12 defektacijos aktu nustatyta, kad buvo atlikti diagnostikos darbai nešiojamam kompiuteriui HP DV 6000 ir nustatyti kompiuterio trūkumai (b. l. 99).

Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje.

V. J. kaltinama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimu. Jai inkriminuotos veikos esmę sudaro tai, kad ji, atėjusi į UAB „Kompiuterių remonto centras“ patalpas reikalaudama, kad būtų pakeistas kompiuteris „HP“, kurį ji pirko iš bendrovės direktoriaus V. M., arba už jį būtų grąžinti pinigai, savavališkai nuo darbo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, priklausantį bendrovės klientui D. Ž. ir pasišalino, dėl ko bendrovė patyrė 620 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai ( LR CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) masto nustatymui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 1 dalis) požymius. Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.. Tokia asmenų veika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, teismo nuomone, baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinka. Taigi būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai negali būti dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktų dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvadų apie tai, kad V. J. būtų padariusi didelę žalą bendrovei. Nustatyta, kad V. J. iš V. M. nusipirko nešiojamąjį kompiuterį „Fuji“ už 550 Lt, kuris netrukus sugedo. Paskambinus V. M. ir jam pranešus apie kompiuterio gedimą, V. M. pažadėjo, kad jo darbuotojas V. N. V. J. atveš kitą kompiuterį „HP“. Sekančią dieną kitas kompiuteris V. J. buvo atvežtas. Patikrinus kompiuterį, jis veikė, tačiau išvykus V. N., kompiuteris pradėjo kaisti ir išsijungė. V. J. keletą kartų skambino V. M., tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Visgi po kelių dienų V. J. prisiskambinti pavyko ir jie su V. M. susitarė, kad kompiuteris jai bus pakeistas, tačiau kito kompiuterio V. M. neatvežė. Tai sukėlė V. J. pagrįstų įtarimų, kad jai kompiuteris nebus pakeistas kitu. Pats V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis buvo išvykęs, ir, kad V. J. jam skambinusi dėl sugedusio kompiuterio. 2012-02-28 V. J. nuvyko į bendrovę ir kreipėsi į ten tuo metu buvusius darbuotojus, kurie jai nurodė susisiekti su V. M.. Kadangi nei V. M., nei jo žmonos bendrovėje nebuvo, su jais susisiekti jai nepavyko. Taigi, V. J. iš nevilties, nebežinodama kaip toliau elgtis, paėmė bendrovėje esantį kompiuterį „Sony“ ir išsinešė namo.

Teismas neabejoja, kad kompiuterio savavališkas išsinešimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nemanytina, kad V. J. padaryti neteisėti veiksmai yra tokie pavojingi, kad gali būti traktuojami kaip nusikaltimas, o V. J. patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, vertinant civiliniam ieškovui padarytos žalos dydį ir darant išvadas apie nusikaltimo (savavaldžiavimo) objektyvųjį požymį – padarytą didelę žalą civilinio ieškovo teisėms, būtina įvertinti jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, moralinį veikos aspektą.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad UAB „Kompiuterių remonto centras“ dirba nuostolingai. V. J. pagrobtą kompiuterį „Sony“ įmonė turėjo atiduoti klientui rytojaus dieną, t.y. 2012-03-01, tačiau dėl V. J. veiksmų negalėjo to padaryti, įmonė privalėjo suteikti klientui bent laikinam naudojimui kitą analogiškos vertės ir galingumo kompiuterį, todėl D. Ž. buvo suteiktas kompiuteris – „Acer“. Dėl to, kad įmonė negavo pajamų už suteikto laikinam naudojimui kompiuterio nuomą, įmonė patyrė 320 Lt nuostolį, nes nešiojamojo kompiuterio nuomos kaina yra 40 Lt parai. V. J. pagrobtas kompiuteris „Sony“ įmonei buvo grąžintas 2012-03-08, o klientui grąžintas 2012-03-09, t.y. klientui vietoj pagrobtojo kompiuterio laikinai išnuomotas kompiuteris buvo aštuonioms dienoms. Kadangi išnuomotas kompiuteris buvo visiškai naujas, po suteikimo naudotis, įmonė nebegali jo parduoti, dėl ko sumažėjo kompiuterio kaina 300 Lt, ir įmonė patyrė papildomą 300 Lt nuostolį Taigi, įmonei padaryta 620 Lt turtinė žala. Taip pat dėl V. J. veiksmų nukentėjo įmonės UAB „Kompiuterių remonto centras“ dalykinė reputacija, klientų pasitikėjimas jais, kaip patikima įmonė, dėl ko įmonė patyrė neturtinę žalą, kurią dėl UAB „Kompiuterių remonto centras“ dėl nukentėjusiosios dalykinės reputacijos vertina 3000 Lt. Taigi, civilinio ieškovo atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš V. J. 320 Lt žalos dėl negautos naudos iš kompiuterio nuomos, 300 Lt dydžio nuostolius, atsiradusius dėl išnuomoto naujo kompiuterio pardavimo kainos sumažėjimo, bei 3000 Lt neturtinę žalą.

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota LR CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo negauta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtą žalą padariusio asmens veiksmų.

Baudžiamojoje byloje esančia 2012-03-01 kompiuterio nuomos sutartimi nustatyta, kad UAB „Kompiuterių remonto centras“ sudarė nuomos sutartį su D. Ž., pagal kurią bendrovė perduoda D. Ž. nuomos teise naudotis nešiojamuoju kompiuteriu „Acer“. Įrenginių nuomos trukmė – nuo 2012-03-01 iki bus grąžintas iš UAB „Kompiuterių remonto centras“ patalpų pagrobtas D. Ž. nuosavybės teise priklausęs nešiojamasis kompiuteris „Sony PCG-3DIM“. Nuomos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas už kompiuterio nuomą moka nuomotojui 40 Lt su PVM už vieną dieną, o sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad dėl negalėjimo grąžinti D. Ž. nuosavybės teise priklausantį kompiuterį „Sony PCG – 3D1M, kuris pagrobtas iš bendrovės patalpų, suteikta 100 proc. nuolaida kompiuterio nuomos paslaugai. Tačiau, byloje iš tikrųjų nėra jokių duomenų apie tai, kad civilinis ieškovas, t. y. UAB „Kompiuterių remonto centras“, civiliniame ieškinyje nurodytas pajamas už naujo kompiuterio nuomą - 320 Lt, būtų numačiusi gauti iš anksto ir, kad pagrįstai tikėjosi jas gauti.

Be to, civilinio ieškinio reikalavimas dėl kompiuterio vertės sumažėjimo priteisimo UAB „Kompiuterių remonto centras“ naudai taip pat nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių V. M. nurodytą D. Ž. paskolinto kompiuterio vertę (1700 Lt), o civilinio ieškovo atstovo V. M. nurodytas kompiuterio vertės sumažėjimas – 300 Lt, grindžiamas subjektyviais jo skaičiavimais ir prielaidomis, todėl nėra galimybių apskaičiuoti ir konkretų šio kompiuterio vertės sumažėjimą.

Civilinis ieškovas prašo ir 3000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl V. J. neteisėtos veikos. Nurodė, kad įvykį, kuomet V. J. triukšmavo pagrobiant kompiuterį, stebėjo ir matė įmonės patalpoje buvę klientai, informacija apie šį įvykį pasklido iš įmonės patalpų, todėl pablogėjo įmonės reputacija, klientų pasitikėjimas įmone, įmonė prarado potencialių klientų dėl ko bendrovė patyrė turtinę žalą. Civilinis ieškovas, teigdamas, jog dėl V. J. kaltės pablogėjo jo, kaip juridinio asmens (bendrovės) dalykinė reputacija, privalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo metu ar bylos teisminio nagrinėjimo metu įrodymus, kurių pagrindu būtų apibūdinta ši reputacija, buvusi iki įvykio ir jos pasikeitimas po įvykio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo tik tada, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys. Todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Tiek atsiradęs poveikis, tiek realiai patirta žala yra būtini elementai, sprendžiant dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Be to, šiuo aspektu būtina įvertinti ir juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį. Asmeniui, kurio veikla niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu, pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Tokius duomenis turėtų įrodyti civilinis ieškovas, tačiau byloje nėra duomenų, kiek plačiai visuomenėje buvo ir yra žinoma bendrovė, kiek konkrečiai užsakymų ar pajamų ar potencialių klientų dėl V. J. neteisėtų veiksmų bendrovė neteko, kiek plačiai informacija apie įvykį buvo paskleista visuomenėje, taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kaip teigia civilinis ieškovas, jo reputacijos pablogėjimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats civilinio ieškovo atstovas V. M. nurodė, kad įmonė ir prieš tai ir dabar dirba nuostolingai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, susijusios su bendrovės reputacijos pablogėjimu, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nėra neginčijamai nustatyta, jog dėl V. J. neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala civiliniam ieškovui, dėl ko pastarasis patyrė būtent 620 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtinas objektyvusis požymis – didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams – V. J. dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turinčios veikos požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad vertinant V. J. veiksmus, dėl kompiuterio išsinešimo, teismo manymu, civilinis ieškovas galėjo, jo manymu, pažeistas teises apginti administracinės teisės priemonėmis, kreipiantis į kompetentingas institucijas - policiją, su prašymu patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn už savavališkus neteisėtus veiksmus ir taip efektyviai apginti savo interesus bei pažeistas teises. Juolab, kad administracinės teisės normos, taip pat įtvirtina ir administracinės teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo institutą. Tad akivaizdu, kad pasinaudojus administracinės teisės instrumentais, galėjo būti efektyviai pasiekiami civilinio ieškovo asmens siekiai: nubausti kaltininkę bei gauti nuostolių atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „Kompiuterių remonto centras“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė