Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovei I. B.,

asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Š. T. ir jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2023 m. balandžio 12 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22193166976).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. T. 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 70-ANR_P-57-2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 30 d. 00 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 prom. girtumas) I. B. atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius žodžius, nepagrįstai reikalaudamas sustoti, nakties metu artindamasis link jos su šunimi, taip objektyviai keldamas išgąstį, trikdydamas viešąją tvarką, viešoje vietoje užsipuolė I. B. (ROIK: 22193166976).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja I. B. 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo (ROIK: 22193166976) teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK požymių. Nutarime nurodyta, kad Š. T., 2021 m. gruodžio 30 d. apie 0.05 val., būdamas girtas (nustatytas 1,77 promilių girtumas), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios, ant jos šaukdamas „asile”, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje.

Nukentėjusioji I. B. ir jos atstovas advokatas D. F. teismo posėdyje skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti.

Nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. skundas netenkinamas.

Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 642 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

Teismas, atsižvelgdamas į ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei įvertinęs nukentėjusiosios I. B. atstovo skundo argumentus, skundžiamo nutarimo tuo aspektu, ar pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, teisena, netikrina, nes asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, Š. T. padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymiai, su kuo skunde sutiko nukentėjusiosios atstovas D. F., todėl teismas negali priimti kitokio sprendimo, nei dėl ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo skundžiamu nutarimu konstatavo ir išsprendė Institucija. Priešingu atveju, būtų laikoma, jog, nesant nukentėjusiojo asmens skundo, Š. T. padėtis būtų pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

Toliau šioje nutartyje pasisakoma dėl nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. skundo argumentų, jog Š. T. veika (būdamas girtas, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios, ant jos šaukdamas „asile“) turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, todėl pareigūnas, vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, privalėjo perkvalifikuoti Š. T. veiką pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų. Taigi, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo konkrečiu atveju skundžiamame nutarime nurodyta, kad Š. T., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, įžeidžiamai kibo prie I. B., šaukdamas ant jos „asile“. Šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45270-21, iš joje prijungto rašytinio įrodymo (t. 2, b. l. 26-27) matyti, kad Š. T. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 0.54 val. buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. Toks neblaivumas yra laikomas lengvu (nuo 0,41 iki 1,5 prom.). Jokių duomenų apie tai, kad Š. T. elgesys, nurodytas administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime, buvo nulemtas lengvo girtumo bei kad tokiu elgesiu buvo įžeistas I. B. orumas ir visuomeninė dorovė, byloje nėra.

Daugiabučio namo kiemas, be abejo, atitinka viešosios vietos apibūdinimą, nes tai yra atvira erdvė, į kurią bet kuriuo metu be leidimo gali ateiti pašaliniai asmenys. Tačiau sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė įstatymų leidėjas konkrečiai nėra apibrėžęs, todėl teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, bendrai išpažįstamomis vertybėmis ir pan.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Š. T. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 0.05 val., būdamas lengvo girtumo (nustatytas 1,19 promilių girtumas (administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas 1,81 ir 1,77 promilių neblaivumas)), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. B. sušuko „asile nelakstyk“. Š. T. teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliui, Š. T. nuomone, dideliu greičiu pravažiavus kiemo gatve ir sustojus, frazę „asile nelakstyk“ jis sušuko ne dėl to, kad, būdamas lengvo girtumo, siekė įžeisti I. B. orumą ir visuomenės dorovę, bet dėl to, jog norėjo atkreipti transporto priemonę vairavusio asmens dėmesį, kad šis kieme „nelakstytų“. Š. T. teigimu, ši jo sušukta frazė buvo nukreipta transporto priemonę vairavusiam asmeniui, tačiau, kas konkrečiai vairavo automobilį, jam tuo metu, kai jis sušuko „asile nelakstyk“, nebuvo žinoma. Taigi, Š. T. tyčia įžeisti I. B. orumą nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta, kad šios frazės pasakymą lėmė lengvas Š. T. neblaivumas.

Nei nukentėjusioji, nei teismo posėdžių metu apklausti liudytojai G. D., A. V., J. K., L. V. nenurodė, kad Š. T. įvykio vietoje griuvinėjo, šlitinėjo, nesiorientavo aplinkoje, jo išvaizda buvo netvarkinga, todėl akivaizdu, jog visuomenės dorovės jis neįžeidė. Darytina išvada, jog perkvalifikuoti Š. T. veiką pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį pagrindo nebuvo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad I. B. sutuoktinis L. V. ir Š. T. nesutaria, jų tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl neatmestina versija, jog nukentėjusioji galėjo tam tikras aplinkybes (pavyzdžiui, pakeltą balso toną) hiperbolizuoti.

Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo bylos teisena skundžiamu nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Tyrimo vykdymas, nesant tam pagrindo, vien pagal nukentėjusiosios pageidavimą, neracionaliai eikvotų teisėsaugos institucijų finansus bei žmogiškuosius išteklius, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą teisme iniciavo ne Instutucija, bet nukentėjusioji I. B., per atstovą D. F. pateikdama skundą dėl skundžiamo nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena Š. T. atžvilgiu buvo nutraukta. Nors šiuo metu nei ANK, nei BPK nėra numatyta galimybė išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti priteisti iš nukentėjusiojo, vis dėlto ši aplinkybė, teismo vertinimu, nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, Š. T. prašymo priteisti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kai administracinio nusižengimo bylos procesą teisme iniciavo nukentėjusioji, kurios skundas dėl skundžiamo nutarimo atmetamas.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Č.ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, atmetus nukentėjusiosios skundą dėl nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena Š. T. atžvilgiu nutraukta, nepriklausomai nuo to, kad įstatymuose nėra įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, vis dėlto Š. T. turi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos procesą teisme iniciavusios nukentėjusiosios. Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl kitoje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Todėl nukentėjusiosios skundą dėl skundžiamo nutarimo atmetus, iš I. B. Š. T. naudai priteistinos 1020,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Šios išlaidos yra ne per didelės, atitinka bylos sudėtingumą, advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose, pasiruošimo jiems laiko sąnaudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2023 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22193166976) nepakeistą ir nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. skundo netenkinti.

Priteisti Š. T. iš nukentėjusiosios I. B. 1020,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.