Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 175 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 26 d. 20.26 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, jos nepilnametis sūnus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), smūgį kumščiu į veido sritį, t.y. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą 175 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad jos D. V. sudavė H. Š. gindamasis.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d. sutiko draugės (duomenys neskelbtini) mamą G. K.. Jis žinojo, kad H. Š. dukra buvo atėmusi mobilaus ryšio telefoną ir G. K. dukros ir siūlė jam jį pirkti, tačiau šis atsisakęs. G. K. norėjo pasiaiškinti dėl telefono, todėl jis sutiko parodyti kur gyvena telefoną pasisavinusi G. K. dukters draugė. Priėję prie jų namų, t.y. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės įėjimo, jie sutiko jos mamą S. M., su kuria G. K. pradėjo kalbėtis apie paimtą telefoną. Tuo metu prie jų priėjo neblaivus, šunį vedžiojęs, H. Š., kuris, išgirdęs, jog kalbama apie mobilų telefoną, pradėjo grasindamas baksnoti pirštu jam į krūtinę ir prispaudė prie sienos. Tuomet, norėdamas ištrūkti, siekė delnu stumtelėti H. Š. nuo savęs, tačiau jam pasilenkus, ranka kliudė jo veidą, po ko jis atsitrenkė į laiptinės duris. Po šio incidento, jis pasitraukė, o H. Š. jį mėgino sugauti, grasindamas sužaloti.

Liudytojas H. Š. paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d. apie 20.20 val. lauke vedžiojo šunį, kuomet prie namo laiptinės įėjimo pamatė D. V., prie kurio priėjo norėdamas pasiaiškinti dėl dukros telefono. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, jam kiek pasisukus, D. V. sudavė jam į veidą. Pripažino, kad konflikto metu buvo neblaivus. Apie įvykį policijai pranešė jo sugyventinė S. M., nors jis to neprašė, pretenzijų D. V. nereiškė, taip pat nereiškia ir dabar. Į medicinos įstaigą nesikreipė, nes jam nepadaryti jokie sužalojimai.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad H. Š. dukra iš jos dukros yra atėmusi telefoną. 2015-01-26 apie 20.20 val. eidama su dukra susitiko jos draugą D. V., kuris žinojo kur gyvena H. Š. dukra. Jiems nuėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, išėjo H. Š. sugyventinė S. M., su kuria buvo kalbama apie atimtą telefoną. Joms besikalbant priėjo H. Š., kuris buvo neblaivus ir išgirdęs kalbant apie telefoną, puolė D. V., eidamas baksnojo pirštu ir mėgino apsikabinti už kaklo. Tuomet D. V. nuo jo atsistūmė, nuo ko H. Š. atsitrenkė į rūsio duris. Pamačiusi, kad pokalbiu nieko nepasieks, kartu su vaikais išėjo. Taip pat tvirtino, kad S. M. negalėjo matyti kaip D. V. suduoda H. Š., nes stovėjo į juos nugara.

L. S. M. paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d. grįžtant namo laiptinėje sutiko grupelę jaunuolių, tarp kurių buvo D. V.. Ji pasakė jiems, kad jie pasišalintų iš laiptinės, kurioje dažnai prišiukšlina. H. Š. tuo metu išvedė šunį, o ji išėjo pasižiūrėti ar jaunuoliai tebėra laiptinėje. Jai su H. Š. išeinant iš laiptinės, pro juos prabėgo vaikai, o tarp jų buvęs D. V., sudavė jos sugyventiniui H. Š. į veidą, po ko jis suklupo. Dėl šio įvykio ji paskambino į policiją, nors H. Š. to neprašė.

Iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrio Dainavos grupės specialisto G. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-01-26 20.26 val. gautas S. M. pranešimas, kad iš matymo pažįstamas vaikinas (duomenys neskelbtini), kelis kartus ranka jos sugyventiniui H. Š. sudavė į veidą. Į įvykio vietą nuvykę pareigūnai konstatavo, kad pranešėjai yra galimai neblaivūs, o dėl pareiškimo į policiją atvyks kitą dieną.

2015 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio nuovados tyrėja E. S. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog būtų šiurkščiai pažeista viešoji tvarka negauta, todėl D. V. padaryta veika neturi LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime teigiama, kad D. V. veika turi LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau D. V. nėra sukakęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str. numato tėvų ar kitų juos atstojančių asmenų administracinę atsakomybę už paauglių padarytą chuliganizmą, t.y. nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytą nedidelį chuliganizmą arba chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą. Nedidelis chuliganizmas įstatymo leidėjo ATPK 174 str. apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu atsakomybė už chuliganizmą yra numatyta BK 284 str., t.y. už viešosios tvarkos pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 274 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Minėta, kad L. B. kaltinama tuo, kad jos sūnus D. V., žodinio konflikto metu namo kieme sudavė H. Š. smūgį kumščiu į veido sritį, jos veiką kvalifikuojant pagal ATPK 175 str. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad tėvai ar juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami už paauglių padarytą nedidelį chuliganizmą ar chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą. Taigi, būtina nustatyti, jog D. V. ne tik kad sudavė H. Š., bet ir tą padarė iš chuliganiškų paskatų bei tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

D. V. teigė, kad delnu sudavė H. Š. nesąmoningai, o norėdamas nuo savęs atstumti neblaivų, jį užsipuolusį H. Š., kuris eidamas link jo baksnojo pirštu į krūtinę, siekė apkabinti už kaklo, prirėmė prie laiptinės sienos, t.y. tai padarė gindamasis. Tai, kad D. V. sudavė norėdamas apsiginti nuo agresyviai nusiteikusio H. Š. patvirtino ir G. K., kuri tuo metu šalia kalbėjosi su H. Š. sugyventine S. M.. Pats H. Š. teigė, kad jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, pretenzijų D. V. nereiškė tiek iš karto po įvykio, tiek teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, D. V. padarytoje veikoje chuliganizmo, t.y. viešosios tvarkos pažeidimo požymių nenustatyta.

ATPK 18 str. nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti, kad D. V. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t.y. H. Š. žodinio konflikto metu sudavė iš chuliganiškų paskatų, o ne gindamasis. Tiek D. V., tiek G. K., iš dalies ir H. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp D. V. ir H. Š. įvykus žodiniam konfliktui bei H. Š., kuris buvo neblaivus, artinantis prie D. V., jam baksnojant į krūtinę pirštu ir siekiant paimti už kaklo, pastarasis, gindamasis ir siekdamas jį nustumti, delnu sudavė per veidą. Taigi, D. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, o gynybai panaudotos priemonės buvo adekvačios kėsinimuisi ir neperžengė būtinosios ginties ribų.

Kita vertus, vertinant teismo surinktus įrodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie neatitinka visiško objektyvumo kriterijaus. Visi įvykio liudytojai D. V., G. K., H. Š. ir S. M. vienaip ar kitaip buvo susaistyti išankstine tarp vaikų dėl mobilaus telefono susiklosčiusia konfliktine situacine, todėl jų visų parodymai iš dalies gali būti vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad S. M. parodymais teismas iš esmės nesiremia, nes jie prieštarauja visiems kitiems bylos įrodymams. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad D. V. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, byloje nėra. Tokiu būdu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad duomenų apie tai, kad L. B. sūnus D. V. savo veiksmais būtų padaręs ATPK 175 str. numatytą pažeidimą, nėra, todėl L. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 4 p., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str., bylos teiseną L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.