Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai pripažino visiškai. Kaltinamasis parodė, kad pripažįsta, kad nuo 2001 metų organizavo prostituciją tėvui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), tėvas jam leido naudotis butu. Šią veiklą pradėjo, kai tėvas pasiūlė išnuomoti butą. Pradėjusi tame bute gyventi mergina susitikinėdavo su vyrais, taip viskas ir prasidėjo. Yra dirbusios nuo 40 iki 50 merginų, bet ne vienu laiku. Vienu metu dirbdavo 1-2 merginos pagal grafiką, kurį jis sudarydavo suderinęs su merginomis. Klientai nebuvo skirstomi, viskas vykdavo savaime. Ta, kuri atsiliepdavo telefonu, ta ir gaudavo klientą. Merginos turėjo antrus vardus, kuriuos susigalvodavo pačios. Tai buvo daroma dėl jų pačių saugumo. Klientams vyrams buvo suteikiami kodai. Paslaugų įkainiai buvo nustatomi pagal rinkos kainas, pusė valandos – 70 litų, viena valanda – 100 litų. Merginos užsidirbdavo ir papildomai, priklausomai nuo paslaugų rūšies. Merginos pačios parašė taisykles. Buto nuomos sutartys buvo sudarytos su kiekviena mergina jo iniciatyva dėl to, kad merginos įsipareigotų. Sutartis laikė pas save. Nuomos mokesčio iš merginų neimdavo ir nuomos mokestis sutartyje nebuvo nurodytas. Už butui teikiamus komunalinius mokesčius pinigus atskaičiuodavo procentaliai iš merginų nuo uždirbtos sumos. Merginoms buvo skiriamos nuobaudos, dėl kurių dydžio buvo susitarę, pvz., jei nepasitikrindavo sveikatos per mėnesį, būdavo skiriama 50 litų bauda, kuri būdavo įnešama į „bendrą kasą“. Už vagystes merginos buvo išvaromos. Naujai pradėjusiai dirbti merginai jis išaiškindavo tvarką arba tai padarydavo kitos merginos. Uždirbtus pinigus merginos surinkdavo ir perduodavo jam, kai jis atvažiuodavo. Bet kuri tuo metu dirbanti mergina atnešdavo jam pinigus. Atlyginimas merginoms buvo sudedamas į vokus. Merginos surašydavo, kiek uždirbo. Gautas pinigų sumas jis surašydavo ant lapo. Suskaičiavęs visas išlaidas, merginoms duodavo premijas. Merginos gaudavo įvairiai, nuo 1000 iki 4000 litų. Dalį pinigų pasilikdavo sau, visokioms nenumatytoms išlaidoms, būsto, automobilio remontui. Jam likdavo įvairaus dydžio sumos. Per kratas iš jo buvo paimti pinigai, tarp kurių buvo ir jo santaupos. Paaiškino, kad bylos 2 t., 184 b.l. yra užfiksuota pajamų ir išlaidų apskaita, kurioje nurodytas merginos numeris ir jos uždirbti pinigai per mėnesį. 2004 metų apskaitoje nurodytos ir pajamos, ir išlaidos. Minusavus visas išlaidas, likusi dalis buvo išmokama merginoms. Vienu metu uždarbį mokėjo joms kas savaitę, vėliau kas mėnesį. Jam per mėnesį likdavo 1000-1500 litų, iš kurių dalį atidėdavo nenumatytoms išlaidoms. Merginoms buvo mokama įvairiai, tai priklausė nuo išlaidų. Pavyzdžiui, jeigu mergina uždirbdavo 1000 litų, o atskaičius išlaidas likdavo 60 procentų, tiek ji ir gaudavo. Merginų gaunamas užmokestis nepriklausė nuo išdirbto laiko, ilgiau dirbančioms merginoms jokio papildomo procento nemokėjo. Tai matosi ir iš apskaitos. Pajamos nebuvo pastovios. Tekdavo nenumatytas išlaidas sumokėti ir iš savo pajamų. Telefonu atsiliepdavo ta mergina, kuri tą dieną būdavo laisva. Yra buvusi mergina, kuri atsiliepinėdavo telefonu, tačiau tai buvo labai seniai ir jos neatsimena. Apie teikiamas paslaugas skelbė skelbimų laikraštyje „Ekspres kontaktas“, kad mergina atlieka masažą, nurodydavo laidinio telefono ir mobilaus telefono, į kurį dėdavo išankstinio mokėjimo kortelę, numerius. Internete nėra skelbę apie teikiamas paslaugas. Nurodymo skelbti apie teikiamas paslaugas internete merginoms niekada nėra davęs. Pats to nedarė, nes nemoka, skelbimus dėdavo tik laikraštyje. Skelbimus į laikraštį dėdavo bet kuri mergina, sumokėdavo už skelbimą iš jo duodamų pinigų. Merginos dirbti ateidavo pačios, skambindavo ir pats pagal skelbimus. Dirbančios merginos atsivesdavo dirbti ir savo drauges, pažįstamas. Savo žmonos R. Š., su kuria kartu negyveno, prašė, kad ieškotų merginų ir siūlytų merginoms teikti masažo paslaugas. Ji paskambindavo, susitikdavo su mergina ir nuvesdavo į tą butą. Jo žmona ne viską žinojo apie jo vykdomą veiklą, nors suprato. Nieko jai neaiškino, pasakė, kad merginoms mokamas apie 2000 Lt uždarbis. Kiek merginų surado jo žmona, tiksliai pasakyti negali. Kiek laiko ji tą darė, neatsimena. R. Š. už paslaugas nemokėjo, tik įpildavo kuro į automobilį. Su R. Š. bendro ūkio nevedė ir už gautą veiklą gautų pajamų nesidalindavo su ja, nes pinigų buvo labai mažai. Merginos keisdavosi dažnai. Vienos dirbdavo ilgiau, kitos tik po 2-3 dienas. Jis žmonai neaiškino, kokį darbą iš tikrųjų dirbo merginos. Merginas saugodavo jis pats, jeigu reikdavo. Kelis kartus buvo nuvažiavęs pasaugoti ir S. Ž., kuriam jis neaiškino, ką dirba merginos. Kai nuvežė S. Ž. į tą butą, jis turėjo suprasti, kad tame bute atliekamas erotinis masažas. Buvo pavojaus mygtukas darbo kambaryje. Langelis pasižiūrėjimui buvo, bet apie jį S. Ž. jis nieko nesakė, liepė nueiti pasižiūrėti, jeigu kiltų triukšmas. S. Ž. merginas saugojo keletą kartų, kai jis pats negalėdavo to padaryti. Už tai S. Ž. pinigų jis nemokėjo, nupirko butelį degtinės. S. Ž. jam nepadėjo organizuoti prostitucijos. Pirmą kartą į jį kreipėsi paslaugos prieš 1-1,5 metų, tai galėjo būti apie 2009-2010 metus. Jis buvo gal 5 kartus, padėjo jam draugiškai, atlyginimo neprašė. S. Ž. nakvojo bute vieną kartą ir buvo atėjęs vakare kelioms valandoms keletą kartų. K. P. (K. M.) ir A. V. yra kartu dirbusios, bet labai trumpai. K. P. išėjo pirma. Jos darė tą patį, kaip ir visos kitos merginos. Ilgiausiai dirbo K. P. ir A. V.. Jos nebuvo išskirtinės ir jos nevadovavo, to nereikėjo. Naujokėms apie darbą paaiškindavo ten dirbusios merginos. A. V. dažniau būdavo bute ir dėl to daugiau sutikdavo naujokių, kurioms ir paaiškindavo tvarką. Jei kildavo konfliktai, skambindavo ta, kuri būdavo prie telefono. Konfliktų daug nebūdavo. Taip pat parodė, kad seniau dirbanti mergina buvo verta didesnio pasitikėjimo ir jei būdavo problemų, dažniausiai skambindavo tai merginai, kuri seniau dirbo. Vyresnioji nebuvo paskirta. Tarp merginų būdavo kivirčų dėl buitinės tvarkos palaikymo. Nei viena mergina negaudavo papildomo užmokesčio ir dėl to nebuvo tariamasi. Merginos per 10 metų veiklos buvo baustos administracine tvarka už vertimąsi prostitucija. Viena mergina bute nebūdavo. Rūbais merginos rūpindavosi pačios. Jis pats iš šios veiklos jokio turto neįsigijo. Nuo 2001 m. tokių pajamų, kurios nurodytos kaltinime, jis negavo, galėjo gauti iki 12 tūkstančių litų per metus. Tiksliai sumos nurodyti negali. Dirba treneriu ir gauna atlyginimą, kuris svyruoja priklausomai nuo rezultatų. Nuosavybės teise santuokos metu įsigijo butą Panevėžyje. Butą su žmona įsigijo paėmę paskolą iš banko prieš 6 ar 7 metus. Teko mokėti ir „stogui“ po 6000 litų per mėnesį. Tiek metų pavyko dirbti dėl to, kad merginos nesiskundė ir juos „saugojo“. Dabar savo veiklą vertina neigiamai. Užfiksuotuose telefonuose pokalbiuose minima mergina „J.“ yra jo pažįstama J. , kuri su minima veikla nesusijusi, (duomenys neskelbtini) - tai L. M..

Kaltinamoji A. V. savo kaltės dėl prostitucijos organizavimo nepripažino ir parodė, kad pripažįsta, jog vertėsi prostitucija apie 2,5 metų, tačiau nepripažįsta kaltės dėl vadovavimo. Tiesiog policija rado ją bute (duomenys neskelbtini) ir išsivežė. Prostitucija pradėjo verstis, kai vyras išvažiavo į užsienį, jai vienai buvo sunku pragyventi, ieškojo darbo, įdėjo skelbimą į laikraštį, kad ieško pagalbinės darbininkės darbo, jai paskambino moteris ir pasiūlė daryti masažą. Po dienos susitiko su darbą pasiūliusia moterimi, tai buvo kaltinamoji R. Š. Suprato kokį darbą turės dirbti, kad tai daugiau nei masažas. Kartu su R. Š. nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo patalpas. Bute buvo dar kelios merginos, viena iš jų buvo K. Merginos parodė viską. Ar kalbėjosi apie užmokestį, nepamena. Kada pradėjo dirbti, taip pat nepamena. Tai galėjo būti 2009 metais. R. Š. už tai, kad padėjo susirasti darbą ji nemokėjo. Už paslaugas buvo nustatyti įkainiai, už pusę valandos 70 litų. Užmokestis priklausė nuo suteiktų paslaugų kiekio. Teikdavo įvairias seksualines lytines paslaugas. Žinojo, kad tai neteisėta veikla. Už tai buvo bausta administracine tvarka vieną kartą. Skelbimus apie teikiamas paslaugas dėdavo tik laikraštyje „Ekspres kontaktas“. Internete skelbimai nebuvo dedami. Skelbimus dėdavo visos, yra dėjusi ir ji. Už skelbimus mokėjo iš bendrų pinigų. Skelbimuose buvo nurodoma, kad bute mergina daro masažą. Mobilaus telefono numerio nedėdavome. Kuri mergina tuo metu galėdavo, ta ir įdėdavo skelbimą. Skelbimo turinys buvo iš kažkur paimtas, ji tik perrašė. Telefono numeris buvo tik laidinis, mobilus numeris atsirado vėliau. Butą prižiūrėjo visos, atėjus dirbti reikėdavo susitvarkyti. Ji buvo senbuvė ir, kai ateidavo naujokės, pasakydavo, ko reikia. A. Š. su naujokėmis nebendraudavo. Pačios merginos pasikalbėdavo apie buitį, higieną, ko reikia, ką daryti. Vienu metu dirbdavo dvi merginos, daugiau nebūdavo, yra dirbusi ir viena. Ji turėjo pastovius klientus ir jos nereikėdavo saugoti. Ji turėjo savo kodą ir kitą vardą (duomenys neskelbtini). Klientams būdavo suteikiami kodai ir jie būdavo surašyti knygoje. Klientus gaudavo atsiliepusios telefonu. Atsiliepdavo ta, kuri tuo metu nedirbdavo. Atskiro žmogaus priimti užsakymus nebuvo. Pinigus iš kliento paimdavo pati ir juos padėdavo į nustatytą vietą virtuvėje. Visos ten dėdavo pinigus. Po to suskaičiuodavo ir įdėdavo lapelį su užrašyta suma, kad nebūtų trūkumo. Suma priklausė nuo klientų skaičiaus. Ji pati žinodavo kiek uždirba per dieną. Po dviejų trijų dienų pinigus paimdavo A. Š.. Pinigus jam paduodavo ta mergina, kuri tuo metu būdavo laisva. Uždarbį mokėdavo joms kas mėnesį. Uždirbdavo pakankamai daug iki 60 procentų gautų pajamų. Ji uždirbdavo didžiąją dalį pajamų. Per mėnesį uždirbdavo įvairiai, iki 2500 litų per mėnesį. Darydavosi užrašus apie gautą užmokestį iš kliento, todėl žinojo kiek gaudavo pajamų per mėnesį. Reikėjo mokėti už komunalinius patarnavimus, todėl jeigu ji per mėnesį iš klientų gaudavo apie 3000 litų, tai pati gaudavo apie 1700-1900 litų. Tiksliai pati atlyginimo negalėjo suskaičiuoti. Kai pradėjo dirbti, buvo nusistovėjusios darbo tvarkos taisyklės, sustatydavo darbo grafiką, kada kuri gali dirbti. Slapyvardžius ir kodus pasirinkdavo pačios. Bylos 2 tomo, 105-106 bylos lapuose nurodyti klientų numeriai, merginų numeriai, darbo laikas, kiek pinigų paimta iš kliento. Šiame sąraše yra ir jos numeris. Įrašyti ir arbatpinigiai, gauti iš klientų. Merginas saugodavo A. Š. Bet, kai jau žinodavo savo klientus, jo nebekviesdavo, tik pranešdavo A. Š. Saugodavo ir viena kitą. Be A. Š. kartą ar du yra saugojęs ir S. Ž. Taip pat parodė, kad bylos 1 tomo 126 ir 127 bylos lapuose nurodytas namo komendantės numeris, jokios komendantės tarp merginų nebuvo. Tai užrašai iš senesnių laikų, kuriuos ji perrašė. Įrašyti merginų, kurios dirbo, numeriai. Pagal numerius merginų neprisimena. Vienu metu dirbdavo dvi merginos. Per jos darbo laikotarpį pasikeitė gal keturios merginos. Apie naujas merginas, kad ateis, telefonu pranešdavo A. Š.. Kai pirmą kartą atėjo, K. parodė jai kambarį, buvo dar viena mergina, kurios neprisimena. Vėliau K. jai paaiškino apie darbą, apie pinigus, apie tvarką bute. Tik atėjusi po dienos ji paprašė pinigų ir K. su kažkuo pasitarusi davė jai 50 ar 60 litų. K. taip pat jai paduodavo voką su pinigais, kurį paimdavo iš A. Š. Kartu su K. M. ji kartu dirbo apie savaitę laiko. Vėliau pinigus duodavo A. Š. Ji ir pati yra nešusi A. Š. uždirbtus pinigus. Ji nebuvo paskirta vyresniąja, ji tik paklausdavo merginų, kada kuri gali dirbti ir pažymėdavo grafike. Ilgiausiai kartu dirbo su J. U. Į telefonų skambučius atsiliepdavome visos, kurios būdavo laisvos. Surinktus pinigus perskaičiuodavo kiekvieną dieną. Pinigai būdavo bute, juos A. Š. paimdavo ne kiekvieną dieną. Už prostituciją buvo bausta administracine tvarka. Nuo 2011 metų rugpjūčio mėn. dar tęsė šią veiklą, nes turėjo senų klientų. Klientų merginoms ji neskirstė, jie patys teiraudavosi, kas dirba ir pasirinkdavo. Būdavo klientų, kurie pageidaudavo konkrečios merginos. Telefonu atsiliepdavo bet kuri mergina. Yra nešusi merginoms A. Š. atvežtus vokus su pinigais. Buto nuomos sutartys buvo, bet šią sutartį ji pasirašė labai vėlai, mano, kad šios sutartys buvo dėl mokesčių. Pradėjusios dirbti merginos jas pasirašydavo. Iki 2011 metų balandžio mėn. ji nebuvo bausta už vertimąsi prostitucija. Visą laiką dirbo tik bute (duomenys neskelbtini). Kontraceptines priemones pirkdavo pačios, reikėjo tikrintis sveikatą. Baudos už tai nėra gavusi. Taip pat parodė, kad ji yra našlė, augina tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, gauna socialinę pašalpą, vaikai gauna našlaičio pensiją.

Kaltinamoji R. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tikslios datos kada, neatsimena, galėjo būti 2001 metais jos uošvis ieškojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkų ir butą išsinuomojo viena mergina, kuri darė masažą. Vėliau, kai šio buto minėta mergina nebesinuomavo, A. Š. paprašė jos padėti surasti merginų. A. Š. jai nesakė kuo merginos užsiima. Bandė ieškoti merginų pagal ieškančių darbo asmenų skelbimus. Uošvis apie tai nežinojo. Jis siūlė arba išnuomoti, arba parduoti butą. Ji skambino kelioms merginoms, kurios sutiko dirbti. Po to kelis metus to nedarė. Po to vėl A. Š. paprašė padėti surasti merginų. Kelioms merginoms ji skambino, nepamena. Su keliomis merginomis buvo susitikusi, bet daugiau jos nebeateidavo. Merginų, su kuriomis buvo susitikusi, neatsimena, galėjo būti, kad buvo susitikusi ir su A. V. Susitikusi su merginomis, joms sakydavo, kad reiks daryti masažą, kuris gali būti susijęs su intymiu, kad tuo atveju, jei domina, supažindins su kitu žmogumi ir palydės. Dažniausiai merginos norėdavo pagalvoti, duodavo joms savo telefoną, jei perskambindavo, jos susitikdavo kavinėje, paskambindavo A. Š. ir jis paskambindavo jau dirbančioms bute merginoms ir pranešdavo apie naujokę, tada kažkuri iš merginų išeidavo pasitikti. Kuri konkrečiai pasitikdavo, pasakyti negali. Suvokia, kad tai buvo nelegali veikla. Finansinės naudos iš šios veiklos gavo tiek, kiek A. Š. apmokėdavo jai keliones iš Panevėžio, už kavinių paslaugas. Su A. Š. kartu negyveno. Ji visą laiką gyveno ir dirbo Panevėžyje, o jis Šiauliuose. Kiekvienas gyveno iš savo pajamų. Ar dar kas padėjo A. Š. jo veikloje, ji nežino. Su A. Š. kalbėdavosi telefonu apie norinčias dirbti merginas. S. Ž. pažįsta kaip A. Š. sesers draugą, bet apie jį dėl to buto nėra kalbėję. Ar S. Ž. susijęs su šia veikla, ji nežino, bute jo nėra mačiusi. Ar kalbėjosi su A. Š. apie merginų tarpusavio santykius, nepamena. Jis nėra kalbėjęs apie merginas, kuriomis labiau pasitiki. Minėjo A. V. ir K. M., yra jas mačiusi, kai užeidavo į butą su naujomis merginomis. Kitų merginų, kurias yra mačiusi bute, nepamena. Lyg tai dar buvo J. Visų merginų neatsimena. Negali pasakyti, ar K. ir A. kartu dirbo vienu metu ir kokia buvo darbo tvarka, apie tai nėra girdėjusi. Apie piniginį atlygį už darbą su naujomis merginomis kalbėjosi, nes joms reikėjo mokėti už patarnavimus. Konkrečios sumos neminėjo. Su A. Š. apie jo pajamas iš tos veiklos nekalbėdavo. Darbą siūlydavo merginoms, kurios ieškojo darbo pagal skelbimus laikraštyje „Ekspres kontaktas“. Pati skelbimų nėra dėjusi.

Kaltinamoji K. M. savo kaltės dėl prostitucijos organizavimo nepripažino ir parodė, kad tuo metu ji mokėsi universitete ir ieškojo darbo. Pažįstama mergina, kuri taip pat mokėsi, jai pasiūlė darbą. Davė telefono numerį, kuriuo gali paskambinti. Ji paskambino ir nuėjo į butą (duomenys neskelbtini). Bute buvo viena mergina, kuri viską aprodė, supažindino, koks tai darbas. Ji suprato, kad jai reiks teikti lytines paslaugas ir sutiko dirbti. Kada tai buvo, nepamena, gal 2003 metais, dirbo ketverius metus. Vienu metu dirbdavo viena - dvi merginos. Bute būdavo dviese. Jų niekas nesaugojo. Kai pradėjo dirbti, klientai jau turėjo savo kodus. Jie skambindavo į laidinį telefoną, mobilaus nebuvo. Atsiliepdavo viena iš ten buvusių merginų. Pirmoji atsiliepusi ir priimdavo klientą. Buvo sudariusios darbo grafiką, kada kuri dirba. Merginos, kuri tik atsiliepinėdavo telefonu, nebuvo. Klientai atsiskaitydavo pagal susitarimą. Nustatyta suma buvo, už pusę valandos 50 litų. Gautus pinigus padėdavome į dėžutę, užsirašydavome, kiek gaudavo. Kai atėjo dirbti, dėžutė pinigams jau buvo. Tuo metu dirbo gal keturios merginos, kurios keisdavosi. Merginos ar kito žmogaus, kuris vadovautų, nebuvo. Atlygį gaudavo kas dvi savaites, gal kas mėnesį. Pinigus suskaičiuodavo A. Š.. Ji gaudavo nuo 60 iki 70 procentų nuo uždirbtos sumos. Kita suma buvo už komunalinius patarnavimus, remontą. Kas mokėjo mokesčius už butą, ji nežino, pati nėra jų mokėjusi, to nėra dariusios ir kitos merginos. Su A. Š. apie kabelinę televiziją bute yra kalbėjusi ir siūlė ją įvesti. Paaiškino, kad bylos 3 tomo 6 lape yra jos apmokėtas kvitas už kabelinę televiziją, tačiau jos gyvenamojoje vietoje. Tuo metu bute (duomenys neskelbtini) kabelinės dar nebuvo. Parodė, kad skelbimą, jog atliekamas masažas į laikraštį „Ekspres kontaktas“ yra dėjusi. Internete skelbimų nedėdavo. Skelbimo tekste buvo nurodyta, kad atliekamas masažas. Darbo taisyklės kaip ir buvo, merginos papasakojo, kaip ir ką daryti. Baudų nebuvo. Kitoms merginoms klientų nėra skirsčiusi. Buvo tokia tvarka, kad ta, kuri atsiliepia, ta ir gauna klientą. A. Š. atvažiuodavo prie buto ir mergina, kuri būdavo laisva, nunešdavo jam uždirbtus pinigus. Vyresnioji nebuvo paskirta, visos buvo vienodos. Kai ji dirbo, per tą laikotarpį dirbo gal 10 ar daugiau merginų. Vienu metu dirbdavo 2 gal 4 merginos. Grafiką sudarydavo mėnesiui. Per mėnesį ji uždirbdavo virš tūkstančio litų, uždarbis priklausė nuo dirbtų dienų. Visos merginos turėjo slapyvardžius ir kodą. Jos kodas buvo 14, slapyvardis (duomenys neskelbtini). Bute yra mačiusi R. Š., ji buvo atvedusi vieną merginą. A. V. pažįsta, jos kartu dirbo labai trumpai. S. Ž. nėra mačiusi. Kai dirbo, viena mergina eidavo pas klientą, kita būdavo kitame kambaryje. Paslaugas teikė tik bute, niekur nevažiuodavo dėl saugumo. Yra dėjusi du ar tris kartus skelbimus iš bendrų pinigų. Skelbimą dėdavo ta mergina, kuri būdavo laisva. Bute tvarką prižiūrėdavo ta, kuri būdavo laisva. Ji niekuo neišsiskyrė iš kitų merginų, gal tik tuo, kad dirbo ilgiau už kitas. Dėl to daugiau pajamų negaudavo ir neturėjo daugiau jokių teisių. Atėjusioms naujokėms aprodydavo patalpas, pasakydavo, ką reikia daryti. Tai nebuvo išskirtinė jos funkcija. Tą patį darydavo ir kitos merginos, kurios tuo metu būdavo bute. Ji pinigų neskirstė ir algų nemokėjo. A. Š. atveždavo vokus su pinigais, ant vokų būdavo užrašyti merginų vardai. A. Š. suskaičiuodavo, kiek kuriai mokėti. Pačios susiskaičiuodavo tik savo uždirbtus pinigus. Kai pradėjo dirbti, ji nežinojo kiek laiko vykdoma veikla, baigė dirbti gal 2007 metais. Dirbo tą darbą, nes reikėjo mokėti už mokslą, tėvai nepadėjo. Už prostituciją buvo bausta administracine tvarka du kartus, gal 2004 metais, tuo metu nebuvo aiškinamasi dėl prostitucijos organizavimo, niekas jos apie tai neklausinėjo.

Kaltinamasis S. Ž. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, išskyrus K. M.. A. Š. yra jo draugės brolis, R. Š. - A. Š. žmona. A. V. pažįsta dėl to, kad yra ją matęs, kai buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini), kur viskas vyko. A. Š. yra prašęs jo pasaugoti merginas. Ten buvo nuvykęs keturis ar penkis kartus kelioms valandoms naktį, vieną kartą buvo visą naktį. Žino, kad tame bute buvo daromas masažas. Žino, kad bute buvo pavojaus skambutis. Jis turėjo saugoti merginas, kad nenukentėtų nuo klientų. Tame bute buvo matęs tik dvi merginas. A. Š. jam už tai, kad saugojo merginas, nemokėjo, tik paaiškino ką turi daryti. Kiek kartų buvo tame bute jis neatsimena. A. Š. jam paskambino ir paprašydavo pabūti tame bute, padėdavo A. Š. iš draugiškumo. Merginos būdavo apsirengusios įprastai. Į butą atėjusius vyrus yra matęs. Kas ką darė jis nestebėjo. Jis nujautė kas vyksta tame bute, tačiau tiksliai nežinojo, A. Š. jam apie tai nepasakojo. Nuvykus į butą, klientų dar nebūdavo. Pirmą kartą tame bute buvo 2010 metų spalio mėnesį. Į tą butą per aštuonis mėnesius buvo nuvykęs gal penkis kartus.

Liudytoja R. U. parodė, kad prieš 7-8 metus, kai neturėjo darbo, įdėjo skelbimą į „Ekspres kontaktą“, kad ieško valytojos arba pagalbinės darbuotojos darbo. Jai paskambino moteris ir pasiūlė susitikti, pašnekėti dėl masažo. Jos kalbėjosi kavinėje Šiauliuose. Tos moters nebepamena, nes praėjo daug laiko. Po to kitas žmogus (parodė į kaltinamąjį A. Š.) ją nuvežė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji suprato, ką jai reikės daryti ir sutiko dirbti. Moteris, su kuria ji susitiko, buvo trumpais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, nestambi, galėjo būti daugiau nei 30 metų. Kai nuvyko į tą butą, jame buvo kitų merginų, gal 2-3. Vėliau pasakė ateiti sutartu laiku į tą patį butą. Vyras, o vėliau ir merginos paaiškino, ką ji turės daryti. Ji pati suprato, kad jai reiks užsiimti prostitucija. Ji tai darė apie mėnesį laiko, dirbo kas kelias dienas pagal sudarytą grafiką dienomis arba naktimis. Kas jį sudarydavo, nežino. Atlyginimą už suteiktas paslaugas ji gaudavo mėnesio gale. Kai reikėdavo pinigų, susiskambindavo su A. Š. ir kitos merginos, buvusios bute, pinigus jai paduodavo. Klientai su ja atsiskaitydavo pinigais tiesiogiai. Gautus pinigus, kaip ir kitos merginos, ji nunešdavo į dėžutę virtuvėje. Iš viso dirbdavo 3-4 merginos, vienu metu bute būdavo 2 merginos. Įkainiai už paslaugas buvo nustatyti, kas juos nustatydavo, ji nežino. Įkainius jai pasakė merginos, kurios paaiškino visą tvarką. Išskirti žmogaus, kuris bute vadovavo ji negalėjo. Visos merginos bute buvo lygiavertės, tik vienos merginos buvo tos, kurios jau buvo ilgiau, o kitos merginos buvo naujokės. Klientai skambindavo į laidinį telefoną, iš kur sužinodavo numerį, ji nežino. Merginos turėdavo pastovių klientų. Būdavo klientų, kurie pasakydavo, kad nori būtent tos merginos. Merginos prisistatinėdavo išgalvotais vardais. Jos vardas buvo M., sugalvojo jį pati. Klientus merginos žymėdavo į kažkokį segtuvą. Buitinę tvarką bute palaikydavo pačios merginos. Žmogaus, kuris prižiūrėtų bute tvarką, nebuvo. Agresyvių klientų jai nepasitaikė. Žinojo, kad bute yra specialus skambutis ir juo reikia paskambinti, jei prireiktų pagalbos, merginos galėjo pakviesti kažką į pagalbą, ką tiksliai, ji nežino. Kitas merginas, kurios atlikdavo masažą, ji stebėdavo iš kito kambario per tam skirtą angą gretimame kambaryje. Kokį atlyginimą gaudavo, tiksliai pasakyti negali, dalis merginų uždirbtų pinigų buvo skirti mokesčiams už komunalines paslaugas, nežino, kas juos sumokėdavo. Vieną kartą yra atsiliepusi, kai skambino klientas. Nepamena, ar buvo kuri nors iš merginų ją kuravo, nebuvo paskirta kokios nors konkrečios merginos globai. Neatpažino nei vienos iš posėdžių salėje buvusios merginos, kaip dirbusios kartu su ja. Nežino, ar būdavo nustatytos baudos, nes jos nebuvo gavusi. Nežino kokia tiksliai suma jai likdavo iš tos sumos, kurią ji uždirbdavo. Jai galėdavo likti 50 procentų, 20 procentų būdavo skiriama mokesčiams, o 30 procentų likdavo A. Š.. Dirbti jos niekas nevertė, nustojo verstis prostitucija dėl šeimyninių aplinkybių. Parodė, kad kaltinamojo S. Ž. per visą savo darbo laiką nematė nei vieno karto. Nepamena, ar kalbėjo su merginomis, kad yra žmogus, kuris jas saugoja.

Liudytoja A. D. parodė, kad pažįsta A. V., A. Š. ir R. Š. (duomenys neskelbtini) buvo butas. Ji ilgą laiką ieškojosi darbo ir į „Ekspres kontaktą“ įdėjo skelbimą, sulaukė skambučio. Moteris pasiūlė jai darbą. Su R. Š. susitiko kavinėje, ten pasišnekėjo. Vėliau susitiko antrą kartą ir nuvažiavo į tą butą. Galėjo būti vasarą, birželio pradžioje, viskas vyko prieš 3-4 metus. R. Š. pasiūlė jai darbą. Sakė, kad reikės priimti klientus, daryti masažą. Sutiko, nes neturėjo darbo. Prievartos nebuvo. Nepamena, ar R. minėjo apie seksualines paslaugas, ar ne. Kai nuvyko į butą, jame buvo A. V.. Po kelių dienų ji pradėjo dirbti, pasivadino „G“., turėjo savo numerį (duomenys neskelbtini), kodėl jis buvo būtent toks, ji nežino, pati numerio nepasirinko. Dirbdavo įvairiai, konkretus darbo grafikas nebuvo sudarytas, jei negalėdavo dirbti viena, dirbdavo kita. Visą tvarką jai papasakojo A. V., kaip elgtis su klientu, kokia tvarka, kaip ką daryti. Tuo metu taip pat dirbo J., kurios slapyvardis buvo „S.“, taip pat A., nežino, ar tai tikras jos vardas. Taip pat dirbo L., tai tikras jos vardas. Kiek žino, visos merginos pačios sau pasirinkdavo slapyvardžius. Klientai skambindavo telefonu, buvusiu bute. Telefonu dažniausiai atsiliepdavo A. V. Atskiros merginos, atliekančios šią funkciją, bute nebuvo. Jei nebūdavo A. V., telefonu atsiliepdavo J. Jai taip pat yra tekę atsiliepti telefonu kelis kartus. Klientas pasakydavo pas kurią merginą nori eiti, paklausdavo kas dirba. Iš kur atsirasdavo klientai, ji nežino. Ji pati pastovių klientų neturėjo. Pinigus iš klientų paimdavo pati. Įkainiai už suteiktas paslaugas buvo nustatyti. Klientams teikdavo lytines paslaugas: oralinį, paprastą, analinį seksą. Kiek atsimena, už analinį seksą mokėdavo brangiau. Kas nustatė įkainius, ji nežino. Į lapelį pasižymėdavo, kokią paslaugą klientui suteikė. Atlygį padėdavo virtuvėje į indelį. Kokią dalį uždirbtų pinigų ji gaudavo, negalėjo pasakyti. Per mėnesį uždirbdavo 1200-1300 litų. Pinigus jai atiduodavo tik A. Š.. Per tą laiką, kol ji dirbo, per nepilnus metus, pasikeitė nedaug merginų. Per tą laiką jai teko bendrauti su 5-6 merginomis, o kiek jų iš viso dirbo, ji nežino. Kaip atsirasdavo naujos merginos, ji nežino. Vieną kartą matė, kaip R. Š. atvedė naują merginą. Tuo metu bute dar buvo A. V., kuri ir bendravo su nauja mergina. Daugiau merginų bute nebuvo. A. V. dirbo seniausiai ir galbūt ja pasitikėjo. Savo saugumu merginos rūpindavosi pačios, jokių pašalinių asmenų bute nebuvo. Aprangą merginos turėdavo savo, butas buvo pritaikytas teikti lytines paslaugas. Grafiką susidėliodavo pagal tai, kada galėdavo dirbti. Vienu metu bute būdavo dvi merginos. Nežino, ar buvo numatytos kokios nors baudos, pati jos nėra gavusi. Kai atėjo į butą, jai reikėjo pasirašyti nuomos sutartį, kurią pateikė A. V.. Jai taip pat pranešė, kad sutinka dirbti. A. V. jai viską parodė. Kas suteikdavo kodus klientams ir ką jie reikšdavo ji nežino. Vakarais visų merginų uždirbtus pinigus suskaičiuodavo A. V. ir sudėdavo į maišelį. Merginos nežinojo kokia dalis kuriai skirta. Kiekviena mergina žymėdavosi sau ant lapelių, kiek užsidirbdavo per dieną. Kai pinigus sudėdavo į maišelį, kur jis atsirasdavo, ji nežino. Atlyginimus mokėdavo A. Š.. Be A. Š. atlyginimą jai yra išmokėjusi ir A. V. Su A. Š. jie pasikalbėdavo. Iš merginų, iš A. Š. sužinojo, kad dalis uždirbtų pinigų atitekdavo A. Š. atlyginimui, kažkam mokėdavo duoklę ir atskaičiuodavo buto mokesčius. Ji pati niekam duoklės nemokėjo. A. Š. atlyginimo dydžio nežino. Merginų saugoti nėra niekas kitas atvykęs. Kilus įtarimams, paskambindavo A. Š. ir jis atvykdavo. Taip buvo tik vieną kartą. Tarp kambarių buvo skylutė, per kurią viskas matydavosi. Merginos kalbėdavo, kad yra kitas žmogus, A. Š. svainis, galinti pasaugoti merginas, tačiau ji jo nepažįsta. Vardas (duomenys neskelbtini) jai nieko nesako, kaltinamojo S. Ž. nepažįsta, nėra jo mačiusi. Merginos turėjo tikrintis sveikatą, tačiau ji teikė paslaugas nepasitikrinusi sveikatos. Per metus, kuriuos ji dirbo, kartu dirbo 5-6 merginos, atėjo viena nauja mergina ir viena išėjo. Kaltinamosios K. M. nėra mačiusi. Visos merginos buvo lygiavertės. Nežino, ar ilgiau dirbančios merginos gaudavo didesnį atlyginimą. Prievartos nebuvo. Knygą su klientų kodais tvarkė A. V.. Kartais toje knygoje rašydavo ir kitos merginos. Joje buvo rašomas merginos numeris ir kliento numeris. Kai įrašydavo savo numerį, reikšdavo, kad ta mergina buvo su tuo klientu. Ji pati niekur nesiskelbdavo, kad teikia lytines paslaugas. Nežino, ar kitos merginos tai darė. Jei bute nebūdavo A. V., tada būdavo (duomenys neskelbtini), dirbdavo slenkančiu grafiku, dėl grafiko merginos tardavosi tarpusavyje. A. V. buvo seniausiai dirbanti, įgavusi A. Š. pasitikėjimą, merginos ja taip pat pasitikėdavo, dėl to iškilusias problemas spręsdavo kartu su ja. Butą tvarkydavo visos merginos bendrai pagal poreikį.

Liudytoja S. J. (buvusi pavardė S. Z.) parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesį buvo įdėjusi skelbimą, kad ieško darbo. Jai paskambino moteris ir pasiūlė darbą, sakė, kad tai masažas su laiminga pabaiga, atlyginimas iki 3000 litų. Ji suprato, kad tai bus masažas su seksu. Jai davė laiko pagalvoti, sekančią dieną susitiko su ta moterimi (R. Š.) Radviliškyje kavinėje, sakė, kad reikia susitikti dar kartą ir pabandyti. Kitą dieną su ta moteris nuvažiavo į Šiaulius, ta moteris susiskambino su kita moterimi (A. V.), kuri buvo tame bute, kurio adreso nežino. Kai nuėjo į butą, jai liepė persirengti ir vieną klientą priimti. Ji sutiko dirbti. Pirmą dieną turėjo 2-3 susitikimus, o kitą dieną beveik nebuvo susitikimų. Iš viso ji dirbo tik dvi dienas. Atlyginimas priklausė nuo turėtų klientų, nuskaitydavo kažkokius mokesčius ir už apsaugą, o kas likdavo, atiduodavo. Suteikė lytines paslaugas iš viso trims klientams. Už savo darbą ji gavo 70 litų, tai nebuvo atlyginimas už dvi dienas, jai tiesiog reikėjo pinigų, J. jai pasakė, kad gali duoti 70 litų, nes taip pinigų neduodavo, išmokėdavo tik už išdirbtą mėnesį. Tikrojo J. vardo ji nežino, jai taip pat liepė susigalvoti vardą, kuriuo prisistatys, to vardo neprisimena. Kai ateidavo ryte, reikėdavo sutvarkyti kambarius, tvarkydavosi abi. Bute ji būdavo tik su J., kitų merginų nematė. Kai atėjo pabandyti dirbti, tada buvo dar viena mergina, kurios ji nepažįsta. Buvo nustatytos taisyklės, kurias jai paaiškino, t.y. kad kai ateina klientas, reikia nusivesti jį į kambarį, ten buvo mygtukas, kurį reikėjo paspausti, jei kažkas ne taip. Atėjus klientui, reikėjo paimti pinigus ir nunešti juos į virtuvę, įdėti į indelį. Aprangos ji neturėjo, aprangą jai davė J., sakė, kad aprangą vėliau reikės nusipirkti pačiai. Kai ateidavo nauji klientai, juos aptarnauti eidavo J., būdavo ir pastovūs klientai. Telefonu atsiliepdavo J. Jai nebuvo paaiškinta kam kokia gaunamų pinigų dalis priklauso. Ji nežino, ar iš jos gautų pinigų kas nors atitekdavo J. Kai buvo susitikusi su moterimi dėl darbo, iš jos nereikalavo jokių sveikatos pažymų. Ji dirbo tik dvi dienas. Darbo grafikas buvo, kitomis dienomis dirbo kitos merginos, jų vardų nepamena, su ja kartu visada dirbo J. Klientai skambindavo telefonu, iš kur jie sužinodavo telefoną, ji nežino. Jai sakė, kad už tą butą moka nuomą, bet nesakė kiek mokėdavo. Kiek už nuomą nuskaičiuodavo, ji nežino. J. turėjo telefoną, kuriuo galėjo paskambinti, kad atvažiuotų apsauga, pastoviai apsaugos bute nebuvo. Paslaugų kainas jai pasakė J., už pusvalandį be oralinio sekso imdavo 70 litų, už pusvalandį su oraliniu - 90 litų, už valandą - 120 litų. Kokia dalis priklausė jai nepasakojo, jos viską sudėdavo bendrai. Ji įdėdavo pinigus į indelį, pasakydavo vardą ir sumą, o J. užrašydavo. Nežino kokios buvo J. pareigos, bet J. jai vadovavo, pati teikė seksualines paslaugas. Kitų kaltinamų asmenų per tas dienas ji nematė.

Liudytoja L. T. (buvusi pavardė L. M.) parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, susipažino su jais užsiimdama prostitucija bute (duomenys neskelbtini). Ji dirbo nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 metų sausio mėnesio. Buvo įdėjusi skelbimą į laikraštį, kad ieško darbo, jai paskambino moteris ir pasiūlė masažuotojos darbą. Kai susitiko, ji suprato koks tai bus darbas, suvokė kuo baigiasi erotinis masažas, kad reiks teikti lytines paslaugas, ilgą laiką buvo be darbo, reikėjo pinigų, todėl sutiko. R. jai pasakė, kad reikės daryti masažą, palydėjo ją iki buto, kur jai viską paaiškino mergina vardu J. Jos turėjo slapyvardžius, J. vardas buvo tikras, o jos slapyvardžio nepamena. Jos pačios slapyvardis buvo „R.“. Klientai skambindavo telefonu, atsiliepdavo viena iš merginų, jei vienos nebūdavo, atsiliepdavo kita. Bute dažniausiai būdavo dvi merginos. Butas buvo pritaikytas toms paslaugoms, du kambariai buvo darbui, vienas buvo merginų persirengimo kambarys, iš jo buvo stebima apsauginio, ar viskas gerai. Buvo slaptas skambutis, kurį paspaudus, apsauginis žinodavo, kad reikia išeiti, ar kita panelė žinotų, kad reikia pagalbos. Apsauginis būdavo, jei bute būdavo daugiau nei vienas klientas. Apsauginis buvo S. Ž. arba retai atvažiuodavo pats A. Š.. Apsauginiai būdavo savaitgaliais arba naktį, dieną retai kada būdavo. Jei žinodavo, kad atvyks daugiau nei vienas klientas, tada apsauginius išsikviesdavo iš karto. Iš jų pinigų apsauginiams nebuvo mokama, bet, jos žiniomis, A. jiems mokėdavo atlyginimą. Jos pačios atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek būdavo klientų, mėnesinio atlyginimo nustatyto nebuvo. Klientams kainos už paslaugas buvo nustatytos, kas jas nustatė, ji nežino, kainas jai pasakė J., kai ji atėjo pirmą kartą. Tikslių paslaugų kainų neatsimena. Kai ji išėjo iš darbo, J. dar dirbo. Kai atėjo dirbti, buvo 5-6 merginos, bet jų vardų neatsimena. Per tą laiką, kol ji dirbo, buvo atsiradusios kelios naujos merginos, bet jos dirbo labai trumpai. Kaip naujos merginos atsirasdavo, ji nežino, jas atveždavo į butą. Ji pati nėra įdėjusi jokio skelbimo, kad teikia prostitucijos paslaugas. Ar kažkas dėjo skelbimus apie tokias paslaugas, ji nežino, klientai skambindavo telefonu, kurio numerio nežino, buvo vienas laidinis telefonas, kitas mobilus. Atsakingos merginos už atsiliepimą telefonu nebuvo, atsiliepdavo viena iš merginų. Vieną kartą eidavo viena mergina, kitą kartą kita, taip pasiskirstydavo klientus, nebent jei klientas pageidavo konkrečios merginos. Žymėdavo ant lapelio kiek per dieną buvo klientų, kas juos aptarnavo, kiek laiko klientas buvo. Tą informaciją surinkdavo A. V., kažkam perduodavo ją. Pinigus joms išmokėdavo A., paduodavo užklijuotus vokelius, pinigus atveždavo ir atiduodavo pats A. V.. A. nebuvo tokia kaip visos merginos, nežino, ar ji norėjo vadovauti, ar buvo paskirta vyresne už kitas merginas, ji buvo ilgiausiai išdirbusi. Buvo taisyklės nustatytos, kaip įleisti žmogų, kaip paimti pinigus, kaip žmogų išleisti. Šitą darbą ji dirbo laisva valia. Kiek, kas ir kam atitekdavo iš pinigų niekada niekas neaiškino. J. antras vardas buvo „S.“, A. būdavo „J.“. Buvo sudarytas grafikas mėnesio pradžioje, kas, kada dirba, bet kas jį sudarinėdavo, tiksliai ji nežino. Pinigus už suteiktas paslaugas dėdavo į dėžutę, iš dėžutės juos paimdavo A. ir kažkam juos perduodavo. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 1500 litų, vėliau pradėjo mažėti klientų, tai ir atlyginimas buvo sumažėjęs. Už gautą atlyginimą niekur nereikdavo pasirašyti. Nežino, kas apskaičiuodavo atlyginimą. Butą jos tvarkydavo pačios. Apranga taip pat rūpindavosi pačios. Yra mačiusi S. Ž. bute, jis užsirakindavo poilsio kambaryje, ką jis ten veikdavo, ji nežino, S. turėjo saugoti merginas. S. turėjo žinoti, kuo merginos užsiima, nes jis turėjo stebėti, ar viskas gerai merginoms. Pinigus skaičiuodavo ta mergina, kuri tuo metu buvo vyresnė, dirbo ilgiau. Kai dirbdavo su A., tada ji viską tvarkydavo, skaičiuodavo, vadovavo. Kai dirbdavo su J., tada J. viską tvarkydavo. J. nemokėjo jai atlyginimų. Nepamena, ar jai pačiai yra tekę būti vyresniąja, vieną kartą tvarkė darbo kambarius, tada galėjo ir visų merginų sudėtus pinigus paimti ir perduoti A. Š.. Žino, kad viskam vadovavo A. Š.. Audrius aiškindavo ką ir kaip daryti, ko nedaryti, būdavo klientų skundų sąsiuvinis, jis jį skaitydavo.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ieškodama darbo ji buvo įdėjusi skelbimą, pagal kurį paskambinusi moteris pasiūlė susitikti. Susitikus buvo pasiūlytas masažistės darbas, tačiau paaiškinta, jog klientų pageidavimu gali tekti suteikti intymias paslaugas. Moteris prisistatė R. vardu ir nurodžiusi adresą (duomenys neskelbtini), pasiūlė pačiai nuvykti ir apžiūrėti. Sekančią dieną nuvykus, bute buvo A., kuri paaiškino, jog per sienoje esančią angą gali stebėti A. teikiamas paslaugas ir suprasti darbo pobūdį. Pirmą klientą ji priėmė praėjus keletui dienų. Užsakymą telefonu priėmė pati, nes A. jau buvo paaiškinusi kaip galima nusistatyti klientą pagal kodą. Bute pradėjo dirbti 2009-03-13. Visą tvarką paaiškino A. Pinigus iš klientų ji imdavo pati ir padėdavo virtuvėje esančioje citrusinių sulčių spaudimo dėžutėje. Klientams prisistatydavo S. vardu. Bute dar dirbo K., kuri praėjus porai savaičių išėjo iš darbo. Po kelių mėnesių darbo susipažino su A. Š., kuris nurodė, jog esant būtinumui gali pabūti bute, jei ateina klientas, skambinti gali bet kada. Ji skambindavo A., kai ateidavo nepažįstamas klientas. A. pasiimdavo pinigus, kuriuos uždirbdavo merginos, skaičiuodavo ir išmokėdavo atlyginimus. Vokelius su atlyginimais mokėdavo pats arba paduodavo A. Ant vokų buvo užrašyti numeriai, kuriuos turėdavo kiekviena mergina, liudytojos (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 2011 metų vasario mėnesio, po to, nutarė nutraukti veiklą, kadangi visiškai neliko klientų (3 t., 177-179 b.l.).

Iš 2011-03-08 Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. G. tarnybinio pranešimo Nr. 0111-00101-11 matyti, jog buvo užfiksuota, kad Šiauliuose, asmuo vardu A. organizuoja ir vadovauja prostitucijai, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 307 straipsnio 2 dalį (1 t., b.l. 2).

Iš 2011-03-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Rolando Grigalaičio 2011-03-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-11-04 bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė A. V., kuri prisipažino, kad teikia seksualines paslaugas. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad internetinėje svetainėje adresu http://www.ekontaktas.lt buvo rastas skelbimas, kad „Mergina savo bute atlieka švelnų, atpalaiduojantį masažą. Mob.: (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 11, 12 b. l.).

Iš 2011-04-05 patalpų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo teikiamos seksualinės paslaugos už atlygį, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad patalpos pritaikytos teikti seksualines paslaugas. Kambaryje sienoje įrengta anga, susisiekianti su kitu kambariu, ant šios angos uždėtos ventiliacijos grotelės, rasti įvairūs moteriški apatiniai rūbai, bateliai, vyriško lytinio organo imitacija, įtaisyti mygtukai, kuriuos paspaudus, veikia skambučio aparatas, taip pat rasta metalinė spinta su įvairiais higienos reikmenimis, dokumentai, stendas su rankraštiniais įrašais (1 t., 13-47 b. l.).

Iš 2011-03-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo prijungtas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka protokolas ir pokalbių suvestinės, kuriose užfiksuoti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, susiję su lytinių paslaugų teikimu bute, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti A. Š. pokalbiai su „R.“ ir „J.“, iš kurių matyti, jog kalbama apie A., apie „jos metimą lauk“. Iš A. Š. ir R. Š. pokalbių matyti, kad jie aptarinėja įvairius šeimyninius klausimus, taip pat kalba apie S., apie tai, kad bus daug žmonių, kad reikės S. pagalbos, taip apie tai, kad reikia „išskirti“ L. su A., svarsto, ar jos nedrįsta vogti, A. Š. su K. kalba apie skelbimus „Ekspress kontakte“, kad klientai skambins ne į laidinį, o į mobilų telefoną, užfiksuotas A. pokalbis su vyru, iš kurio matyti, kad kalba apie klientų kodus (1 t., 60-186 b. l., 2 t., 6-22, 26-44 b. l.).

Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamieji A. Š., A. V. ir K. M. kaltinami tuo, kad reklamavo prostituciją periodiškai dėdami skelbimus į internetinius puslapius. Kaltinamieji A. Š., A. V. ir K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prostitucija buvo reklamuojama dedant skelbimus tik laikraštyje „Ekspress kontaktas“, užsakant skelbimą redakcijoje, tuo tarpu internetiniuose puslapiuose jokia informacija nebuvo skelbiama, kas galėjo paskelbti informaciją internete jie nežino. Tuo tarpu policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, kad būtent internetinėje svetainėje adresu http://www.ekontaktas.lt buvo rastas skelbimas, pagal kurį buvo nustatyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), verčiamasi prostitucija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atliekama skelbime nurodytą telefono numerį gautos informacijos kontrolė, vykdant kontrolę gauta tyrimui reikšmingos informacijos (1 t., 11,12, 48-59 b. l.). Sugretinęs kaltinamųjų ir liudytojų parodymus su rašytiniais byloje surinktais įrodymais, taip pat įvertinęs viešai skelbiamą ir visiems prieinamą informaciją www.ekontaktas.lt, kad „EXPRESS KONTAKTAS“ - didžiausias ir populiariausias nemokamų asmeninių skelbimų ir reklamos skelbraštis Šiaurės Lietuvoje, leidžiamas nuo 1992 metų kovo mėnesio, be to, skelbraštį ,,Express kontaktas“ leidžia ir internetinės svetainės www.ekontaktas.lt veiklą vykdo ta pati UAB REKLAMOS KONTAKTAI, neturint duomenų, kad prostitucija buvo reklamuojama kituose internetiniuose puslapiuose, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prostitucijos paslaugos buvo reklamuojamos dedant skelbimus skelbraštyje ,,Express kontaktas“ ir internetinėje svetainėje www.ekontaktas.lt, atitinkamai patikslinant A. Š. pareikštą kaltinimą nurodant, kad A. Š. „reklamavo prostituciją, periodiškai dėdamas skelbimus skelbraštyje ,,Express kontaktas“ ir internetinėje svetainėje www.ekontaktas.lt, nekeičiant jam pareikšto kaltinimo esmės.

Kaltinamoji R. Š. visiškai pripažino savo kaltę dėl prostitucijos organizavimo. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kaltinamojo A. Š. parodymai, kad savo žmonos R. Š. prašė ieškoti merginų ir siūlyti merginoms teikti masažo paslaugas. R. Š. paskambindavo merginoms, su jomis susitikdavo ir nuvesdavo į butą. R. Š. A. Š. už paslaugas nemokėjo, tik įpildavo kuro į automobilį, apmokėdavo kavinių sąskaitas. Su R. Š. jis bendro ūkio nevedė ir už prostituciją gautomis pajamomis nesidalijo. Kaltinamoji A. V. ir liudytojos R. U., A. D., S. J. (Z.), L. T. (M.), B. K. teisiamojo posėdžio metu, o J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieškodamos darbo, buvo įdėjusios skelbimus į laikraštį ir joms paskambino R. Š., pasiūlė daryti erotinį masažą ir nuvedė į butą, kuriame vėliau jos teikė lytines paslaugas už atlygį. Iš asmens parodymų atpažinimo pagal nuotraukas protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu minėtos kaltinamoji ir liudytojos atpažino R. Š. kaip asmenį, pasiūliusį joms užsiimti prostitucija. Kaip minėta, prostitucijos organizavimu be kitų veiksmų laikytina veikla rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją. Nepaisant to, kad merginų, sutinkančių užsiimti prostitucija, R. Š. ieškojo nereguliariai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. Š. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių ne mažiau kaip 7 merginos buvo įtrauktos į prostituciją. Atsižvelgiant į tai, kad be merginų, sutinkančių teikti lytines paslaugas už pinigus, nelegalus prostitucijos verslas funkcionuoti negali, o nagrinėjamu atveju jis funkcionavo beveik dešimtmetį, pati R. Š. suvokė, kad siūlo merginoms verstis prostitucija, darė tai A. Š. prašymu, žinodama, kad verstis prostitucija yra nelegalu, jos veiksmai vertintini kaip prostitucijos organizavimas. Pažymėtina ir tai, kad nors byloje ir nėra duomenų, kad R. Š. už naujų asmenų įtraukimą į prostituciją gaudavo reguliarias pajamas, o A. Š. patvirtino, kad jie bendro ūkio nevedė, iš šios veiklos gautomis pajamomis su R. Š. nesidalijo, atsiskaitydavo įpildamas kuro į automobilį ir apmokėdamas išlaidas, patirtas R. Š. susitikimų su merginomis metu, tačiau R. Š. parodymai patvirtina, kad ji žinojo, jog nelegali veikla buvo vykdoma jos uošviui priklausančiame bute, butą parduoti nesisekė, o jo išlaikymo išlaidos buvo didelės. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauta informacija patvirtina, kad A. Š. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pakankamai artimai bendravo, sutuoktiniai rūpinosi vienas kitu, aptardavo šeimyninius klausimus, kalbėjosi apie merginų gaunamas pajamas. Taigi, R. Š., pagal bylos duomenis, nors tiesiogiai ir negavo A. Š. gaunamų pajamų iš prostitucijos dalies, tačiau nelegalios veiklos vykdymas bute, už kurio priežiūrą pagal įgaliojimą buvo atsakingas jos sutuoktinis, sudarė sąlygas išvengti papildomų su minėto buto išlaikymu susijusių išlaidų. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. Š., susitarimo su A. Š. pagrindu, organizavo prostituciją, siekdama netiesioginės turtinės naudos iš kitų asmenų prostitucijos, suvokė, kad įtraukdama naujus asmenis į prostituciją, užtikrina nelegalios veiklos funkcionavimą ir tam tikras pajamas A. Š. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertinti jos veiksmus kaip mažareikšmius nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. Š., veikdama bendrininkų grupėje su A. Š., organizavo prostituciją, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamosios R. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios K. M. ir A. V. kaltinamos tuo, kad K. M. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., o A. V. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. balandžio 5 d., organizavo prostituciją, reklamuodamos prostituciją, periodiškai dėdamos skelbimus į internetinius puslapius, prižiūrėjo tvarką bute, rūpinosi merginų, užsiimančių prostitucija, darbo sąlygomis ir jų buitimi, priiminėjo klientų užsakymus telefonu, paskirstė klientus merginoms, rinko pinigus už prostituciją, kuriuos perduodavo A. Š., o pastarajam paskirsčius atlyginimus, išmokėjo atlygius merginoms, teikiančioms lytines paslaugas už atlygį, iš to turėdamos materialinės naudos.

A. V. kaltės dėl prostitucijos organizavimo nepripažino, paaiškindama, kad ji vertėsi prostitucija apie 2,5 metų bute, adresu (duomenys neskelbtini), teikdama lytines paslaugas už atlygį. Verstis prostitucija galėjo pradėti 2009 metų pabaigoje. Yra dėjusi skelbimus apie teikiamas lytines paslaugas laikraštyje „Ekspress kontaktas“, skelbimus yra dėjusios ir kitos merginos, už skelbimus mokėdavo iš bendrų pinigų. Ji turėjo kitą vardą „J.“, buvo senbuvė, todėl naujoms merginoms paaiškindavo ką ir kaip reikia daryti, klientus gaudavo atsiliepdamos telefonu, atsiliepdavo ta, kuri nedirbdavo, atskiro žmogaus, atliekančio šias funkcijas, nebuvo, klientų merginoms ji neskirstė. Pinigus iš kliento paimdavo pati ir padėdavo nustatytoje vietoje virtuvėje, pinigus bet kuri mergina perduodavo A. Š. Su K. M. kartu dirbo apie savaitę laiko, K. jai paaiškino apie darbo tvarką ir pinigus, yra perdavusi jai voką su pinigais, vėliau pinigus perduodavo pats A. Š. Ilgiausiai kartu dirbo su J. U. Ji pati yra perdavusi merginoms A. Š. atvežtus vokus su pinigais, tačiau jų neskirstydavo, tai padarydavo A. Š. Taip pat parodė, kad gaudavo tik iki 60 procentų pajamų už jos pačios suteiktas lytines paslaugas, jokio kito papildomo atlygio ji negaudavo, nebuvo paskirta vyresniąja, niekuo nesiskyrė nuo kitų prostitucijos paslaugas nurodytame bute teikusių merginų. Kaltinamoji K. M. taip pat nepripažino savo kaltės dėl prostitucijos organizavimo, parodė, kad vertėsi prostitucija apie ketverius metus, klientai skambindavo į laidinį telefoną, kuri mergina atsiliepdavo, ta ir priimdavo klientą. Buvo susidariusios darbo grafiką, kainos už paslaugas buvo nustatytos, pinigus iš klientų paimdavo pačios merginos, padėdavo juos nustatytoje vietoje, gaudavo 60-70 procentų atlygį nuo savo uždirbtos sumos, pinigus suskaičiuodavo A. Š. Ji yra dėjusi skelbimą į laikraštį „Ekspress kontaktas“, kad atliekamas masažas, internete skelbimų nėra dėjusi. Darbo taisyklės buvo, tačiau baudų nebuvo. Kitoms merginoms klienčių ji nėra skirsčiusi. A. V. ji pažįsta, kartu dirbo labai trumpai. Iš kitų merginų ji neišsiskyrė, nebent tuo, kad vertėsi prostitucija ilgiau už kitas merginas, dėl to negaudavo didesnių pajamų nei kitos merginos. Pajamų merginoms ji neskirstė ir nemokėjo. Kaip jau minėta, BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Pačių kaltinamųjų A. V. ir K. M. prisipažinimas, kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauta informacija, duomenys, kad A. V. ir K. M. yra baustos administracine tvarka už vertimąsi prostitucija, neginčijamai patvirtina, kad A. V. ir K. M. teikė lytines paslaugas už užmokestį, t.y. vertėsi prostitucija. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad A. V. ir K. M. organizavo prostituciją, pelnėsi iš kitų asmenų, užsiimančių prostitucija, byloje nėra. Priešingai, kaltinamasis A. Š. parodė, kad grafiką sudarydavo jis pats, suderinęs su merginomis, klientai merginoms nebuvo skirstomi, ta, kuri atsiliepdavo, ta ir gaudavo klientą, nebent klientas pageidaudavo konkrečios merginos. Naujoms merginoms tvarką išaiškindavo jis pats arba bet kuri kita jau dirbanti mergina, uždirbtus pinigus merginos perduodavo jam, jis pats pinigus joms paskirstydavo ir sudėjęs į vokus, perduodavo. Merginų uždarbis nepriklausė nuo išdirbto laiko, ilgiau dirbančioms merginoms papildomo procento nemokėjo. Skelbimus į laikraštį dėdavo bet kuri mergina iš jo duodamų pinigų. Taip pat parodė, kad A. V. ir K. M. yra dirbusios kartu, bet labai trumpą laiko tarpą. Jos darė tą patį kaip ir visos kitos merginos, jos prostitucija vertėsi ilgiausiai, tačiau nebuvo išskirtinės ir nevadovavo kitoms merginoms. A. V. turėjo pastovių klientų, dažniau būdavo bute, dėl to ir sutikdavo daugiau naujokių. Pats kaltinamasis A. Š. labiau pasitikėjo ilgiau dirbančiomis merginomis, todėl dažniau su jomis ir bendraudavo. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis A. Š. patvirtino, kad skelbimai apie merginų teikiamas paslaugas buvo dedami jo iniciatyva, tai galėjo padaryti bet kuri mergina iš bendrų visų merginų gautų pajamų, tai nebuvo kuriai nors konkrečiai merginai priskirta funkcija. Liudytojos R. U., A. D. parodė, kad bute nebuvo žmogaus, kuris vadovavo, kitoms merginoms, visos merginos buvo lygiavertės, tik vienos dirbo ilgiau, o kitos buvo naujokės, pinigus iš klientų paimdavo pačios, padėdavo juos nustatytoje vietoje. Buitinę tvarką palaikydavo pačios, klientų joms niekas neskirstydavo, klientus gaudavo atsiliepdamos telefonu, atsiliepti telefonu galėjo bet kuri mergina. Grafiką merginos susidarydavo pačios. Įvertinus aptartus parodymus, taip pat aplinkybę, kad A. V. ir K. M. vertėsi prostitucija, darytina išvada, kad dėdamos skelbimus apie jų teikiamas paslaugas, jos siekė ne pasipelnyti iš kitų asmenų prostitucijos, o susirasti klientų ir atitinkamai gauti pajamų iš savo pačių, o ne kitų asmenų teikiamų paslaugų. Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prostitucijos organizavimu laikytina veikla, kai yra kontroliuojamas ir koordinuojamas prostitucija užsiimančių asmenų darbas ir buitis (kasacinė nutartis 2K-136/2014). Nagrinėjamu atveju, remiantis kaltinamųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad merginos lytines paslaugas už atlygį teikė laisva valia, A. Š. suteiktose patalpose, jos pačios su kitomis merginomis tarpusavyje derindavo laiką kada teiks paslaugas klientams, sudarydavo darbo grafiką, galėjo jį keisti, baigusios savo veiklą, iš buto išeidavo, tuo metu, kai neteikdavo paslaugų, jų gyvenimo ir buities sąlygos nebuvo kontroliuojamos. Apklaustos liudytojos patvirtino, kad jos turėdavo pačios susitvarkyti patalpas, kuriose buvo teikiamos lytinės paslaugos, tačiau elementarios buitinės tvarkos patalpose, kur buvo teikiamos nelegalios paslaugos, palaikymas ir paskirstymas kas kokias konkrečias patalpas tvarkys, nevertintini kaip nusikalstami BK 307 straipsnio prasme. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios A. V. ir K. M. kontroliavo ir koordinavo kitų asmenų, besiverčiančių prostitucija, darbo ir buities sąlygas, nes jos nors ji ir priiminėjo klientų užsakymus telefonu, tačiau jų neskirstė, tai nebuvo jų išskirtinė funkcija. Bylos duomenimis nustatyta, kad priimti klientų užsakymus galėjo bet kuri mergina. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų A. Š., A. V. ir K. M. bei liudytojų R. U., S. Z., B. K., L. T. ir A. D. parodymai patvirtina, kad pinigus už prostituciją iš klientų imdavo pačios prostitucija besiverčiančios merginos, padėdavo juos į vieną vietą, vėliau pinigus perduodavo A. Š., kuris ir paskirstydavo atlygį merginoms. Nors bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamosios A. V. ir K. M. perduodavo atlygius kitoms merginoms, tačiau apklaustų asmenų parodymai taip pat patvirtina ir tai, kad tik kaltinamasis A. Š. spręsdavo kokią atlygio už suteiktas paslaugas dalį išmokėti konkrečiai merginai, būtent jis paskirstydavo atlyginimus ir perduodavo juos vokuose merginoms. Tuo tarpu, A. V. ir K. M. neturėjo jokios įtakos sprendžiant kokio dydžio atlygį ir kada išmokėti prostitucija besiverčiančioms kitoms merginoms, tiksliai nežinojo, kokio dydžio atlygį gaus pačios. Nors liudytojos S. J. ir L. T. parodė, kad A. V. joms vadovavo, tačiau liudytoja L. T. tuo pačiu parodė, kad kai ji dirbdavo su A., tada A. viską tvarkydavo, tuo tarpu, kai dirbdavo su J., tada J. viską tvarkydavo, o viskam vadovavo A. Š., tuo tarpu liudytoja S. J. taip pat parodė ir tai, kad prostitucija ji vertėsi tik dvi dienas, bute tuo pačiu metu kartu su ja buvo ir „J.“ (A. V.), todėl šių liudytojų parodymai, įvertinus juos visumoje su kitų liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga, nepatvirtina A. V. kaltės dėl prostitucijos organizavimo. Sprendžiant kaltinamosios K. M. kaltės dėl prostitucijos organizavimo klausimą taip pat pažymėtina ir tai, kad nei viena iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad vertėsi prostitucija tuo pačiu metu kaip ir K. M., nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad K. M. turėjo materialinės naudos iš kitų asmenų prostitucijos. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios A. V. ir K. M. išteisintinos, nes jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Kaltinamasis S. Ž. kaltinamas tuo, kad padėjo organizuoti prostituciją, o būtent: laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011 metų balandžio 5 dienos, iš anksto susitarusių asmenų grupei, kurią sudarė A. Š., R. Š., K. P. – M. (2003-05-12 - 2009-04-30) ir A. V. (2009-04-30 - 2011-04-05), A. Š. nurodymu jiems atliekant priskirtus veiksmus: R. Š. ieškant merginų prostitucijos darbui, K. P. – M. ir A. V. reklamuojant prostituciją, periodiškai dedant skelbimus internetiniuose puslapiuose, prižiūrint tvarką bute, priimant klientų užsakymus telefonu, paskirstant klientus merginoms, perduodant už prostituciją gautus pinigus A. Š., pastarajam paskirstant atlyginimus, A. Š. nurodymu išmokant atlygius merginoms, teikiančioms lytines paslaugas už atlygį, reklamuojant prostituciją periodiškai dedant skelbimus, o A. Š., R. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant patalpas ne mažiau kaip keturiasdešimčiai merginų, kurios A. Š. nurodymu laikotarpiu nuo 2001 metų gruodžio mėnesio iki 2011-04-05 vertėsi prostitucija – teikė lytines paslaugas vyrams už atlygį, rūpinantis merginų, užsiimančių prostitucija, darbo sąlygomis ir jų buitimi, skirstant pajamas, gautas iš prostitucijos, mokant atlygius, teikiant apsaugos funkcijas, S. Ž., A. Š. nurodymu, prašymu užtikrino merginų, teikiančių lytines paslaugas bute už atlygį, apsaugą.

S. Ž. savo kaltės dėl padėjimo organizuoti prostituciją nepripažino. Iš jo parodymų matyti, kad jis neneigė keletą kartų lankęsis bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kad tame bute daromas masažas, nujautė, kad gali būti teikiamos lytinės paslaugos, tačiau tiksliai to nežinojo. Buvo nuvykęs 4 ar 5 kartus A. Š. prašymu, pirmą kartą tai buvo 2010 metų spalį. A. Š. jo prašė pasaugoti merginas. Su A. Š. prašymu sutiko iš draugiškumo, nes A. Š. yra jo draugės brolis. Jokios finansinės naudos iš to jis negavo. Nurodytas S. Ž. aplinkybes iš esmės patvirtino ir kaltinamasis A. Š., parodydamas, kad prašė S. Ž. keletą kartų nuvykti į butą pasaugoti merginų, kokia veikla užsiima merginos jam neaiškino, pinigų už tai nemokėjo. Kaltinamoji A. V. ir liudytoja L. T. apklaustos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vykdydamos veiklą, keletą kartų bute yra mačiusios S. Ž., kuris turėjo jas saugoti. Jos taip pat parodė, kad joms nėra žinoma, ar S. Ž. iš tikrųjų žinojo kuo užsiima merginos, jam už suteiktas paslaugas pačios nemokėjo, nežino, ar jam buvo mokama už merginų apsaugą. Tuo tarpu kaltinamoji K. M. parodė, kad laikotarpiu, kai ji vertėsi prostitucija, S. Ž. nebuvo mačiusi. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad prostitucija bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo organizuojama nuo 2001 metų, tuo tarpu S. Ž. šiame bute pirmą kartą apsilankė tik 2010 metais, lankėsi bute tik keletą kartų, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. Ž., atvykdavo į butą, kur buvo teikiamos lytinės paslaugos, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti naudos iš kitų asmenų prostitucijos. Taip pat byloje nėra ir objektyvių duomenų apie tai, kad tarp S. Ž. ir A. Š. buvo aiškus ir konkretus susitarimas dėl prostitucija užsiimančių asmenų apsaugos. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad S. Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl jis išteisintinas.

Konstatavus, kad kaltinamųjų A. V., K. M. ir S. Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, A. Š. ir R. Š. pareikšti kaltinimai tikslintini, pašalinant iš jiems pareikštų kaltinimų aplinkybes dėl A. Š. ir R. Š. bendrininkavimo su išteisinamais kaltinamaisiais, taip pat pašalinant iš A. Š. ir R. Š. pareikštų kaltinimų išteisintų kaltinamųjų veiksmus, kurių teismas nepripažino nusikalstamais. Taip pat įvertinęs, aukščiau aptartus A. Š. pareikšto kaltinimo patikslinimus, teismas konstatuoja, kad A. Š. organizavo prostituciją ir vadovavo jai: laikotarpyje nuo 2001 metų gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2011 metų balandžio 5 dienos, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š., A. Š. nurodymu R. Š. ieškant merginų prostitucijos darbui, R. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė patalpas ne mažiau kaip keturiasdešimčiai merginų, kurios A. Š. nurodymu aukščiau minėtu laikotarpiu (nuo 2001 metų gruodžio mėnesio iki 2011-04-05) vertėsi prostitucija - teikė lytines paslaugas vyrams už atlygį, reklamavo prostituciją, periodiškai dėdamas skelbimus skelbraštyje ,,Express kontaktas“ ir internetinėje svetainėje www.ekontaktas.lt, rūpinosi merginų, užsiimančių prostitucija, darbo sąlygomis ir jų buitimi, skirstė pajamas, gautas iš prostitucijos, mokėjo atlygius, teikė apsaugos funkcijas ir tokiu būdu per visą vykdomos nusikalstamos veikos laikotarpį gavo nenustatyto dydžio pajamų iš kitų asmenų prostitucijos.

Tuo tarpu R. Š. organizavo prostituciją: laikotarpyje nuo 2001 metų gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2011 metų balandžio 5 dienos, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. Š., suvokdama A. Š. vykdomą veiklą – prostitucijos organizavimą ir vadovavimą jai, adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. nurodymu rūpinosi naujų merginų paieška dirbti prostitutėmis, minėtu adresu, nurodydama merginoms darbo pobūdį – lytinių paslaugų teikimas esant klientų pageidavimui ir tokiu būdu surado bei atvedė į minėtą butą, tikslu teikti lytines paslaugas už atlygį: A. V., R. U., S. Z., J. U., B. K., L. M., A. D., po ko jos, A. Š. suteiktose patalpose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija - teikė lytines paslaugas vyrams už atlygį.

Kaltinamasis A. Š. pripažino, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė I. V. priklausančius dokumentus. Parodė, kad gavosi nesusipratimas. I. V. nebuvo jo sugyventinė, jie tik susitikinėdavo. Ji prašė pasaugoti jos dokumentus ir kai jie susipyko, dokumentai liko pas jį. Buvo susitikę ir jis sakė, kad pas jį yra likę dokumentai, bet kažkodėl tai I. V. jų neatsiėmė. Taip ir liko pas jį du I. V. socialinio draudimo pažymėjimai.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos I. Š. (buvusi pavardė V.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog iki skyrybų jos pavardė buvo V.. Dirbdama (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje, susipažino su A. Š., su kuriuo bendravo artimai ir kurį laiką gyveno kartu jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 1996 metų pavasarį. Tuo metu A. Š. dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei treneriu. Su A. Š. gyveno keletą mėnesių, tačiau įtarinėjant, kad A. užsiima kažkokiais keistais dalykais su merginomis, išsiskyrė ir iš A. Š. išsikraustė. A. nenorėjo išleisti, grasino, kad liudytoja per daug žino. Išsikraustant A. neatidavė liudytojai kažkokių daiktų, tame tarpe ir socialinio draudimo pažymėjimų, kurie buvo rasti kratos metu (4 t., 58-59 b. l.).

Iš 2011-04-05 kratos protokolo matyti, kad kratos metu A. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti du valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išduoti I. V. vardu (2 t., 170-171 b. l.).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Š., neturėdamas teisėto pagrindo laikė kito fizinio asmens dokumentus - I. V. išduotus valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus, kuriuose įtvirtinta su I. V. asmeniu susijusi juridinę reikšmę turinti informacija. Kaltinamasis A. Š. suprato, kad neturėdamas teisinio pagrindo laikė I. V. išduotus dokumentus ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad I. V. dėl neteisėto jai išduotų dokumentų laikymo kreipėsi į teisėsaugos ar kitas institucijas, be to, šiuo metu ji jau yra pakeitusi pavardę, taigi, jai turėtų būti išduotas nauja socialinio draudimo pažymėjimas, kurio forma yra pasikeitusi, todėl teismas konstatuoja, kad neteisėtas minėtų dokumentų laikymas nepadarė I. V. didelės žalos. Kaltinamojo A. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertina savo elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti grąžinant užstato mokėtojai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8000,00 Lt užstatą, sumokėtą 2011-04-07 į Šiaulių apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą (5 t., 49, 50, 51, 53 b. l.).

Kaltinamoji R. Š. prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu. Sprendžiant R. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas E. B. – B. prašymas atleisti jos seserį R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamoji R. Š. neteista (5 t., 111-114 b. l.), padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Ji administracine tvarka nebausta (5 t., 134 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos ir Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašyta (5 t., 157, 159 b. l.), dirba (5 t., 124 b. l.), darbovietėje charakterizuojama teigiamai (5 t., 135 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji davė išsamius ir nuoseklius parodymus, atskleidžiančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Š. kritiškai įvertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų. Civilinė žala nusikalstama veika nepadaryta. Yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Byloje yra gautas laiduotojos E. B. – B. prašymas perduoti R. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą (7 t., 56 b. l.). E. B. – B. yra R. Š. sesuo, neteista (7 t., 63 b. l.), nebausta administracine tvarka (7 t., 62 b. l.), gyvena Vilniuje (7 t., 60 b. l.), Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta (7 t., 61 b. l.), dirba (7 t., 64 b. l.). Laiduotojai yra žinomos R. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Laiduotoja mano, kad R. Š. darys teigiamą įtaką, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, paaiškino, kad jos ir sesers tarpusavio santykiai yra artimi, jos dažnai bendrauja įvairiais klausimais. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotoja E. B. – B. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai R. Š., kad ji ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Atsižvelgdamas į tai, kad R. Š. nusikalstamą veiką, padarė pirmą kartą, padaryta veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra laiduotojos E. B. – B., kuri verta teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamoji R. Š. pripažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, žalos, kurią reikėtų atlyginti, nepadarė, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitinka bausmės tikslus, todėl R. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes, jos santykius su kaltinamąja (yra seserys), bei laiduotojos turtinę padėtį (gauna darbo užmokestį, paaiškino, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, augina nepilnamečius vaikus), laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas nustatytas be užstato, R. Š. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant terminą, per kurį įmoka turi būti sumokėta (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai - Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje saugomos laikmenos – 8 kompaktinės plokštelės su užfiksuota informacija, gauta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę paliktini saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga prie baudžiamosios bylos, įpareigojant Šiaulių apskrities VPK atsiųsti teismui saugomas laikmenas (2 t., 55-56 b. l.).

Daiktiniai įrodymai – paketas Nr. 1, kuriame yra CD su telefono abonentų priklausomybe, CD su AB „Swedbank“ pateikta informacija, CD (2 vnt.) su garso įrašais, gautais atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, paliktini saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga prie baudžiamosios bylos.

Daiktiniai įrodymai - Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje saugomi daiktai bei dokumentai, paimti kratų metu adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): medinis stendas su prisegtais lapais (paketas Nr. 1), 6 pakuotės po 3 vnt. prezervatyvų „Bumper“, 200 ml talpos indas intymios higienos kosmetika, A4 formato lapas su spausdintu tekstu, 961 sąsiuvinis su vardais ir kodais, 5 įmautės su dokumentais (73 lapai), popieriaus lapelis su subraižytomis raudonomis linijomis, susegti popieriaus lapeliai su vardais ir skaičių kombinacija (9 vnt.), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2310“ su SIM „Ežys“, liuminescencinė lempa, sąsiuvinis su plastikiniu viršeliu su tekstu (20 lapų), juodas segtuvas „atsiliepimų knyga“ (46 lapai), plastikinė įmautė su lapais „kuri darbuotoja dažniausiai“ (51 lapas), segtuvas – įmautė su lapais ir atspausdinti kalendoriumi (18 lapų), įmautė su A4 lapais „dokumentai“ (18 lapų), žalias segtuvas su dokumentais 2008-2009 (197 lapai), geltonas segtuvas (16 lapų), mėlynas segtuvas 2001-2003 (88 lapai), juodas segtuvas su dokumentais (160 lapų), tamsiai raudonas segtuvas 2006-2007 (110 lapų), raudonas segtuvas 2006-2007 (110 lapų), raudonas segtuvas 2010 (109 lapai), violetinis segtuvas 2004-2005 (199 lapai), įmautė su dokumentais – popieriaus lapai su rašytiniais tekstais (109 lapai), 2 vibratoriai, kontūrinis sąsiuvinis „kodų knyga“ (30 lapų), plastikinė dėžutė su prezervatyvų pakuotėmis (43 pakeliai), plastikinė sulčiaspaudė, 32 fotonuotraukos su voku; dėžutė su foto juostele Nr. 5971, raudonas dėklas su dokumentais (24 lapai), knyga su vardais ir kodais, mėlynas dėklas su dokumentais (112 lapų), dokumentais iš metalinės dėžės – seifo (70 įvairaus dydžio lapelių), maišelis „Viva“ (pakuotė, diržas-kelnaitės, 2 vibratoriai), sąsiuvinis su užrašu APP su palaidais lapais, lapeliai su internetinių svetainių adresais (16 vnt.), dėžutė su foto juostele; dvi užrašų knygelės (3 t., 65-69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Civilinis ieškinys nepareikštas.