Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-18552-862/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2-18552-862/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
A. R.
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 75.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant vertėjai K. C., ieškovei J. R., ieškovės atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovui A. R., atsakovo atstovui advokatui L. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, pareikštą atsakovui A. R., trečiasis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“, UAB „Moment Credit“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, patikslinusi ieškinį, kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti santuokoje turėtas pavardes, neskirti termino susitaikyti; santuokoje įgytą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti turtą padalinti tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovo vardu registruotą 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 47800 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti jo vardu registruotą 33,32 kv. m butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 67000 Lt; skolą UAB "Vilniaus energija" 1795,81 Lt sumoje pripažinti atsakovo asmenine skola; priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1980-08-09 Vilniaus miesto CMS. Santuokos metu šalims gimė dvi dukros, kurios šiuo metu jau yra pilnametės. Bendras gyvenimas po santuokos sudarymo buvo normalus. Tačiau šiuo metu santuoka yra iširusi ir negali būti išsaugota. Su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip penkiolika metų, o dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, girtaudamas ir būdamas neištikimu, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė su dukromis išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Atsakovas gyvena šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ieškovė - dukroms priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje taip pat yra įgiję atsakovo vardu registruotą 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 47800 Lt. Minėta, kad ieškovė prašo priteisti jai natūra žemės sklypą, o atsakovui butą, kadangi jis jame gyvena penkiolika metų. Kompensacijos dėl kainų skirtumo už dalijamą turtą ieškovė nereikalauja. Mano, kad 1795,81 Lt skola UAB "Vilniaus energija" yra atsakovo skola. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimai dėl turto padalijimo atmesti. Paaiškino, kad jam darbovietė, dar nesant santuokoje, 1980 metais, suteikė kambarį su bendro naudojimo patalpomis bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir gyvena. Sudarius santuoką šiame bute gyveno ieškovė ir šalių vaikai. Paaiškino, kad kambarys buvo su bendrais patogumais koridoriuje, todėl po kurio laiko šalys nusprendė persikelti gyventi į sutuoktinės tėvų 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kur padarė remontą. Šalys usitarė, kad kambarį bendrabutyje privatizuos atsakovo vardu, o butą (duomenys neskelbtini) - ieškovės vardu. Praėjus dešimčiai metų nuo santuokos sudarymo ieškovės elgesys tapo nepakenčiamas dėl priekaištų ir pavydo. Maždaug 1995-1996 metais ji su vaikais išsikėlė iš buto (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi skyrium buvo sutarta, kad butą (duomenys neskelbtini) šalys padovanos dukroms. Atsakovas 1998 metais įsigijo 0.12 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurį asmeniškai prižiūri, tvarko, juo jo naudojasi. Ieškovė šio žemės sklypo nevaldė, juo nesinaudojo, jo netvarkė ir juo visiškai nesirūpino. Nors šis žemės sklypas buvo įgytas santuokoje, jis laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi ieškovės vardu registruotas ir dukroms padovanotas butas Antakalnyje laikytinas jos asmenine nuosavybe, ieškovė neturi jokios teisės pretenduoti ir į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, kad skolos UAB „Vilniaus energija“, AB „Swedbank“, UAB „Moment Credit" yra jo asmeninės skolos.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija" pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti šiam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo solidariai 1655,73 Lt skolos, 22,43Lt palūkanų, 5 procentu dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamam namui adresu Tyzenhauzų g. 19 B, kuriame esantis butas Nr. 26 priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims. Buto šilumos energijos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su šalimis neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Šalims atsirado prievolė mokėti už paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams taikomos CK normos ir specialiosios teisės normos. Namo šildymo ir karšto vandens sistemos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl šalys proporcingai joms tenkančiai daliai atsakingos UAB „Vilniaus energija“ pagal prievoles, susijusias su bendru turtu. Prievolės, susijusios su šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymu, priskiriamos prie bendrųjų sutuoktinių prievolių, už kurias sutuoktiniai atsako solidariai, todėl skola priteistina iš ieškovės ir atsakovo solidariai. Pažymėjo, kad nors mokesčiai yra mokami, tačiau nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30 yra susidaręs 1655,73 Lt įsiskolinimas, kurio laiku nesumokėjus paskaičiuotos nuo 2013-07-01 iki 2014-05-23 22,43 Lt palūkanos.

Ieškovė su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš pareikšto reikalavimo neaišku, kokia sumos dalis susidarė už karštą vandenį, o kokia sumos dalis už šilumos energiją patalpų šildymui. Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė nurodytu adresu negyvena jau penkiolika metų, todėl negali būti skolinga trečiajam asmeniui.

Atsakovas su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu nesutiko, prašė atmesti reikalavimą priteisti skolą solidariai iš šalių ir šią skolą pripažinti asmenine atsakovo skola bei išdėstyti jos sumokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 275,96 Lt iki mėnesio paskutinės dienos. Paaiškino, kad formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, trečiojo asmens reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini, kadangi ginčo kambarys jam suteiktas darbovietės buvo privatizuotas esant santuokoje. Tačiau realiai butu naudojasi tik atsakovas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“, nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovo prievolės šiam kreditoriui po santuokos nutraukimo būtų laikomos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Moment Credit“ nurodė, kad šalių prievolės gali likti tokios, kokios susidarė iki ieškinio pareiškimo, jeigu teismas nenustatys kitaip.

Išklausyti liudytojų A. K. ir A. L. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Trečiojo asmens ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1980-08-09 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2953 (b.l. 48). Šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės, lėmusios santuokos iširimą.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis santuokoje buvo neištikimas, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės konfliktiško elgesio, pavydo.

Atsakovo prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės reiškia, jog jis pripažįsta, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėja savo paaiškinimais, kurie yra priešingi ieškovės paaiškinimais. Byloje liudytoju apklausto A. L. parodymai, jog jis negirdėjo barnių tuo metu, kai šalys kartu gyveno, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra patikimi, nes kaip paaiškino liudytojas, šiam liudytojui priklausantį butą ir šalių butą skiria 6 butai, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės.

Ieškovės paaiškinimus, jog prieš ją atsakovas naudojo fizinį bei psichologinį smurtą atsakovas savo paaiškinimais neigė, todėl nesant kitų įrodymų, kuriais būtų grindžiamos šios aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko dėl žiauraus atsakovo elgesio. Tačiau ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas santuokos metu jai buvo neištikimas, patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, kurioje atsakovas yra užfiksuotas trijų moterų draugijoje (b.l.206). atsakovas, apžiūrėjęs nuotrauką patvirtino, kad nuotraukoje yra jis, jo sutuoktinės šioje šventėje nebuvo. Darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog jis santuokos metu ieškovei buvo neištikimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, t.y., į tai, jog atsakovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo ir neįrodė, kad ieškovė dėl santuokos iširimo taip pat yra kalta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškovė neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šalims liktų santuokoje turėtos pavardės, todėl šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės. (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto įgyto santuokos metu padalinimo.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje įgijo ir bylos nagrinėjimo metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 47800 Lt; ir 33,32 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 67000 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.l. 7-8,92-94, 177-184a) šį turtą šalys įgijo santuokos metu, todėl šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti dalijamas nutraukiant šalių santuoką. Tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės pagal VĮ „Registrų centras“ nurodytos buto ir žemės sklypo vertės (b.l.20-21).

Atsakovas į dalintino turto balansą prašo įtraukti ir butą, esantį Antakalnio g. 118 – 36, Vilniuje, kadangi šis turtas taip pat buvo įgytas santuokoje, vėliau padovanotas šalių vaikams, jame gyveno ir šiuo metu gyvena ieškovė. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.l. 84-85, 104-105, 157-167) šis butas ieškovės buvo privatizuotas 1991-12-11, šalims gyvenant santuokoje, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šis nekilnojamasis daiktas šalių buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau šalys šį butą 2008-10-06 ir 2007-04-18 dovanojimo sutartimis padovanojo N. R. ir O. R.. Todėl šis butas nuo 2008-10-06 nėra šalių nuosavybė ir negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog dalijant santuokoje įgytą turtą, turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta dalijant šalių santuokos metu įgytą turtą.

Viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turto už 114800 Lt (aktyvas).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Ieškovė prašo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti natūra, jai priteisiant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 47800 Lt, atsakovui - 33,32 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 67000 Lt. Ieškovė nereiškia reikalavimo iš atsakovo priteisi kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. Atsakovas prašo šį reikalavimą atmesti ir lakyti, kad abu daiktai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Jau minėta, kad nekilnojamuosius daiktus šalys įgijo būdamos santuokoje. Atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuos daiktus jis įgijo asmeninės nuosavybės teise. Šalių paaiškinimai dėl naudojimosi žemės sklypu yra prieštaringi, o liudytojas A. K. patvirtino, kad po sklypo įsigijimo juo naudojosi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, jog ji paskutinius metus sode nebuvo, nes atsakovas savo veiksmais atėmė iš jos galimybę būti žemės sklype ir juo naudotis. Liudytojo parodymai patvirtino, kad laikotarpiu, kuriuo ieškovė nesinaudojo žemės sklypu, šis sklypas iš esmės pagerintas nebuvo. Todėl nėra pagrindo šalių santuokos metu įgytą turtą dalinti kitu, nei ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei priteistinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 47800 Lt, atsakovui - 33,32 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 67000 Lt.

Iš byloje esančios 2014-06-04 pažymos (b.l. 87) matyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ yra sudaręs 2011-01-21 sutartį Nr. 11-003147 GV ir jam buvo suteikta 10000 Lt paskola, 2011-02-23 sutartį Nr. 11-008903-GV ir jam buvo suteikta 3000 Lt paskolą, 2012-09-26 sutartį Nr. 12-047534-RK ir jam suteiktas 2000 Lt kredito limitas. Iš teismui pateiktų sutarčių (b.l.186-194) matyti, kad atsakovas sutartis sudarė asmeniškai, neturint kito sutuoktinio sutikimo. Trečiais asmuo sutinka, kad šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės. Todėl atsakovo prievolės šiam kreditoriui yra jo asmeninės prievolėmis ir po santuokos nutraukimo atsakovas privalės kreditoriui įvykdyti jas asmeniškai (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančios kredito sutarties (b.l. 185) matyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Moment credit“ yra sudaręs 2013-03-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Šią sutartį atsakovas taip pat sudarė asmeniškai, neturint kito sutuoktinio sutikimo. Trečiais asmuo neprieštarauja tam, kad prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Todėl atsakovo prievolė šiam kreditoriui yra jo asmeninė prievolė ir po santuokos nutraukimo atsakovas privalės kreditoriui įvykdyti ją asmeniškai (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam Tyzenhauzų g. 19 B-26, Vilniuje. Byloje yra nustatyta, kad šis butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip matyti iš trečiojo asmens pateikto paskaičiavimo (b.l.63-64) už butui teikiamas paslaugas nuo 2013-05-01 iki 2014-05-01 susidarė 1655,73 Lt skola, paskaičiuota 22,43 Lt palūkanų. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad pažymoje esantys paskaičiavimai yra atlikti vienam asmeniui. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui yra žinoma, jog šiuo butu naudojasi 1 asmuo – atsakovas. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo savo skolininku laiko tik atsakovą, patvirtina ir byloje esantis 2014-01-07 antstolio pranešimas (b.l. 23), iš kurio (ir pateiktų paskaičiavimų (b.l.63)) matyti, kad tretysis asmuo priverstinai tik iš atsakovo išieško iki 2013-05-01 jam už teiktas paslaugas susidariusį įsiskolinimą. Todėl trečiojo asmens reikalavimas priteisti vėliau susidariusį įsiskolinimą solidariai ir iš ieškovės, ir iš atsakovo negali būti laikomas nuosekliu, sąžiningu ir teisingu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad skola trečiajam asmeniui yra jo asmeninė skola, o tretysis asmuo, priimdamas atsakovo vekselį ankstesnei skolai, pripažino, kad skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas yra asmeninė atsakovo prievolė, atsakovui laiku neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu už jo patiektą šilumos energiją, trečiojo asmens reikalavimas priteisti jo naudai solidariai skolą iš šalių nėra pagrįstas. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo už teikiamas paslaugas, ir jis tai pripažįsta, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina susidariusi 1655,37 Lt skola (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d. ir 2 d., 6.383 str. 1 d., 6.384 str.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistinos priskaičiuotos 22,43 Lt dydžio palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1678,16 Lt) nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, trečiojo asmens ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos 72 Lt bylinėjimosi išlaidosi (T1 b. l. 113, 115-123) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Atsakovas prašė skolos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi vykdytinų prievolių kitiems kreditoriams, iš jo UAB „Vilniaus energija“ vykdomas priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą, darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl atsakovui skolos apmokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, per mėnesį mokant po 291,69 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, laikydamas, jog jie nebuvo esminiais sprendžiant šalių ginčą.

Už pareikštą ieškinį turėjo būti sumokėtas: 144 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 1434 Lt žyminis mokestis už turtinį ieškovės reikalavimą, viso 1578 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 400 Lt žyminį mokesti, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi buvo atidėtas. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteisini 400 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai 1178 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu patirta 40,34 Lt pašto išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios valstybei priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė už jai suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1000 Lt išlaidų išlaidas, taip pat patyrė 46 Lt išlaidas už jai išduotas pažymas, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai

Nutraukti ieškovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1980-08-09 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2953, dėl atsakovo A. R. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeisti.

Santuokoje įgytą turtą padalinti:

priteisti ieškovei J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 33,32 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Prievoles trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2011-01-21 sutartį Nr. 11-003147 GV, pagal 2011-02-23 sutartį Nr. 11-008903-GV, pagal 2012-09-26 sutartį Nr. 12-047534-RK po santuokos nutraukimo laikyti asmeninėmis atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Prievolę trečiajam asmeniui UAB „Moment credit“ pagal 2013-03-30 kredito sutartį po santuokos nutraukimo laikyti asmenine atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1446 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, naudai 1655,73 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 73 centus) skolą, 22,43 Lt (dvidešimt du litus ir 43 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1678,16 Lt) nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų. Skolos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, per mėnesį mokant po 291,69 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1218 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė