Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-19
Bylos Nr.
1A-305-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Stasys Punys, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
A. L., A.
Nukentėjusysis
E. S.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2010

Teisėjas Robertas Rainys Procesinio dokumento kategorija:

1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2010 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Stasio Punio,sekretoriaujant Jurgitai Neliupšienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui adv. Jonui Jasiulevičiui,nuteistajam A. L. ,nukentėjusiajam E. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš A. L. E. S. naudai priteista 229 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis 2009-06-01 apie 17.50 val., viešoje vietoje - prie namo (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje išlipęs iš jo vairuojamo automobilio Opel Omega, v/Nr. (duomenys nesklebtini) ir priėjęs prie automobilio Peugeot 106, v/Nr. (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sudavė du smūgius Peugeot 106 vairuotojui E. S. kumščiais į galvą, šiam iš automobilio išlipus, laikė jį už kaklo ir sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų už kairės ausies ir pakaušyje, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-06-01 apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), spyrė į E. S. dėvimą 229 Lt vertės avalynę ir, įdrėksdamas odinį paviršių, ją sugadino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Apelianto nuomone, suformuluotas kaltinimas prieštarauja išvadoms, padarytoms motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, be to, kaltinimas prieštarauja ir LR BK 284 str. 1 d. požymiams.

Skunde nurodoma, jog E. S. , vairuodamas automobilį ir važiuodamas prieš apelianto vairuojamą automobilį, net kelis kartus pastojo jam kelią, tuo sukeldamas avarinę situaciją. Taigi, ši aplinkybė, apelianto nuomone, ir buvo inkriminuoto įvykio pradžia, kurią išprovokavo pats E. S. , o ne jo noras pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tai, dėstydamas liudytojo R. I. parodymus, pripažino ir pats teismas. Teismas pripažino, kad įvykio pradžia - neteisėti E. S. veiksmai. Ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, iš esmės keičia įvykio esmę, nuo to priklauso ir veiksmų kvalifikavimas. Skunde pažymima ir tai, kad E. S. , išlipęs iš savo automobilio, tęsdamas gatvėje pradėtus neteisėtus veiksmus, užpuolė apeliantą ir tarp jų įvyko peštynės, kurias pradėjo E. S. . Taigi, šią veiką išprovokavo pats E. S. , paties E. S. veiksmai buvo tyčiniai ir nesuderinami su Kelių eismo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos ATPK 124/2 straipsnio l dalies nuostatos). Apelianto teigimu, minėtų aplinkybių verčiamas, išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie E. S. automobilio, norėjo padaryti E. S. pastabą, sakydamas, kad „nemoki vairuoti”. Dėl to, būdamas susijaudinęs, galėjo pasakyti ir nešvankų žodį bei E. S. ir suduoti. Taigi, tai nebuvo veiksmų demonstravimas kaip nurodoma nuosprendžio aprašomoje dalyke.

LR BK 284 straipsnio l dalyje numatyta veika yra tyčinė. Tačiau iš jo pusės tokios tyčios, kad parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo. Kad tokios tyčios nebuvo, tai pripažino ir pats teismas, dėstydamas nuosprendyje liudytojo R. I. parodymus. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje rašoma, kad „Peugeot vairuotojas porą kartų jiems pastojo kelią ir vairavo pavojingai, A. L. dėl to supyko, šį automobilį aplenkė ir nuėjo su vairuotoju pasikalbėti”. Taigi, tuo ir teismas pripažino, kad jo tikslas buvo padaryti E. S. pastabą, kad jis šiais savo neteisėtais veiksmais galėjo jį įtraukti į avarijos padarymą, o ne parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kaip teigiama aprašomoje nuosprendžio dalyje. Dėl to, aprašomoje nuosprendžio dalyje padaryta teismo išvada, kad tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, yra nepagrįsta.

Nuosprendyje rašoma, kad tai padaryta viešoje vietoje. Tačiau teismas, apelianto nuomone, neatkreipė dėmesio į tai, kad, kaip matyti iš BK 284 straipsnio l dalies dispozicijos, vien viešoji vieta neapsprendžia veikos kvalifikavimo. Taigi, tokiu būdu, apelianto teigimu, jo veiksmai neatitinka LR BK 284 straipsnio l dalies kvalifikuojantiems požymiams.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas iš jo E. S. priteisė net 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kad E. S. būtų patyręs pažeminimą bei dvasinį išgyvenimą, tokių įrodymų byloje nėra, tuo labiau, kaip minėta, šią veiką išprovokavo pats E. S. neteisėtais veiksmais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

E. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ir tos pačios kraujosruvos, kaip įvykio pasekmės, jos padarytos dėl neatsargumo. Dėl paties įvykio kaltas pats E. S. , nes jis, kaip nustatyta nuosprendžiu, savo neteisėtais veiksmais išprovokavo šį įvykį. Taigi, dėl minimo įvykio, apelianto įsitikinimu, jie kalti abu ir vienodai. Dėl to, aiškinimas, kad dėl įvykio E. S. patyrė pažeminimą yra nepagrįstas. Be to, apelianto teigimu, kalbant apie turtinę padėtį, tai jo turtinė padėtis yra daugiau negu bloga. Jo darbo užmokestis yra mažas, jis privalo išlaikyti ir savo motiną, kuriai reikalinga ir materialinė parama. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, priteisimas minėtos sumos, tuo labiau, tokio dydžio, apelianto nuomone, prieštarauja principams, nurodytiems Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad apeliantas 2009-06-01 apie 17.50 val., viešoje vietoje - prie namo (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje išlipęs iš jo vairuojamo automobilio Opel Omega, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie automobilio Peugeot 106, v/Nr. (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sudavė du smūgius Peugeot 106 vairuotojui E. S. kumščiais į galvą, šiam iš automobilio išlipus, laikė jį už kaklo ir sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų už kairės ausies ir pakaušyje, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aprašytos konkrečios veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir byloje apklaustų, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. M. , I. L. , kurie nepažinojo nei apelianto, nei nukentėjusiojo, viso proceso metu duoti vienodi ir nuoseklūs parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus, iš kurių seka, jog apeliantas aplenkė nukentėjusiojo automobilį ir sustojo prieš jo automobilį. A. L. , išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio ir, atidaręs jo dureles, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė E. S. smūgius į galvą. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, jie vėl susistumdė, apeliantas paėmė jį už kaklo ir sudavė dar kelis smūgius į galvą, po ko sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Besigrumiant su apeliantu, buvo sugadinti nukentėjusiojo batai. Apeliantas specialiai ant batų nešokinėjo, juos sugadino konflikto metu (b.l. 7, 85).

Iš liudytojų A. M. , I. L. parodymų turinio seka, jog jie stovėjo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Apelianto vairuojamas taksi automobilis užstojo kelią nukentėjusiojo automobiliui. Apeliantas, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir, atidaręs dureles, pradėjo keiktis bei sudavė kelis smūgius į galvą. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, apeliantas suėmė jį už kaklo ir sudavė dar kelis smūgius, po ko iš taksi automobilio atėjęs keleivis nuramino apeliantą ir jie išvažiavo (b.l. 21-23, 24-25, 86-87).

Tai, kad nukentėjusiajam nagrinėjamo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, E. S. padarytos kraujosruvos už kairės ausies, pakaušyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-01), paveikus kietais bukais daiktais, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 13-14).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinime nurodytas aplinkybes iš dalies taip pat patvirtina ir paties apelianto viso proceso metu duoti parodymai. Kaip matyti iš apelianto ikiteisminio tyrimo metu 2009-06-04 atliktos apklausos, pastarasis iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir parodė, jog jis aplenkė E. S. vairuojamą automobilį, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie pastarojo automobilio. Atidaręs vairuotojo priekines dureles, vartojo necenzūrinius žodžius ir dešinės rankos plaštaka sudavė vairuotojui per petį ir pakaušį. Vairuotojui pasakė, jog jis nemoka vairuoti. Tuomet E. S. išlipo iš automobilio ir jį puolė, apkabino už kaklo ir bandė jį parversti ant žemės. Jis matė, kai iš jo automobilio išlipo R. ir ėjo link jų. Tuomet jis paėmė E. S. už rankų ir nustūmė nuo savęs, pastarasis atsitrenkė į savo automobilį. Tuomet jis vėl E. S. pasakė, jog išmoktų vairuoti ir apsisukęs kartu su draugu nuvažiavo toliau. Jis tikrai neėmė E. S. už kaklo, tikrai jo nelenkė ir tikrai jam nesudavė dar dviejų smūgių kumščiu į veidą. Jis su minėtu vairuotoju besigalinėdamas galėjo užminti ant kojų, bet pastarasis jam padarė tą patį (b.l. 31). Iš dalies savo kaltę apeliantas pripažino ir patvirtino parodymus duotus 2009-06-04 vykusios apklausos metu ir 2009-09-14 vykusios apklausos metu (b.l. 33). Nors teisiamojo posėdžio metu A. L. savo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jau nebepripažino, tačiau iš jo parodymų seka, jog jis priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio ir atidaręs jo dureles, lengvai slysteldamas sudavė jam per pakaušį, pasakė, kad pastarasis išmoktų vairuoti. Tuomet E. S. metė telefoną, puolė apeliantą, įsikibo į jį ir bandė parversti, bet R. I. juos išskyrė. Apeliantas neneigia, jog buvo įsiutęs, todėl galėjo ir matomai keikėsi (b.l. 84).

Apeliantas skunde nurodo, jog E. S. veiksmai buvo tyčiniai ir nesuderinami su Kelių eismo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos ATPK 124/2 straipsnio l dalies nuostatos). Apelianto teigimu, minėtų aplinkybių verčiamas, išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie E. S. automobilio, norėjo padaryti E. S. pastabą, sakydamas, kad „nemoki vairuoti”. Dėl to, būdamas susijaudinęs, galėjo pasakyti ir nešvankų žodį bei E. S. ir suduoti. Taigi, net ir iš apeliacinio skundo motyvų seka, jog apeliantas neneigia, jog įvykio metu jis nukentėjusiojo atžvilgiu visgi vartojo necenzūrinius žodžius ir sudavė smūgius.

Nors apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš jis neturėjo tyčios parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo tikslas buvo padaryti E. S. pastabą, kad jis savo neteisėtais veiksmais galėjo jį įtraukti į avarijos padarymą, tačiau, kaip aukščiau jau buvo minėta, vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, apelianto teigimu pažeidė Kelių eismo taisykles, pastarajam nesuteikė teisės E. S. atžvilgiu viešoje vietoje, girdint ir matant kitiems asmenims, vartoti necenzūrinius žodžius ir naudoti fizinį skurtą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo, kartu su apeliantu važiavusio R. I. parodymai apie tai, kad jis matė rankomis susikibusius apeliantą ir nukentėjusįjį, tačiau nei iš vieno, nei iš kito pusės nematė smūgių rankomis arba kojomis (b.l. 26-27, 87), vertintini kritiškai, kaip pastarojo siekis padėti draugui išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi jie neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto elgesį viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) – necenzūrinių žodžių vartojimą ir smūgių nukentėjusiajam sudavimą, pripažino įžūliu, išreiškiančiu nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką bei pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra ir apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.).

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, jog nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu patyrė fizinį skausmą, didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą. Tai, kad nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, patyrė stresą patvirtina ir baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti A. M. , I. L. (b.l. 23, 25). Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, incidentas įvyko viešoje vietoje, liudytojų akivaizdoje, nusikalstama veika padaryta įžūliais, brutaliais apelianto veiksmais, dėl kurių pastarasis nesijaučia esąs kaltas, priešingai dėl minėto incidento kaltina nukentėjusįjį. Minėto įvykio metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, po įvykio pastarasis jautė galvos skausmą, tai turėjo įtakos jo darbingumui. Pažymėtina tai, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šiuo metu dirba (ką jis pats patvirtino bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto nukentėjusiojo naudai priteisė 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu ši suma nagrinėjamu atveju nėra aiškiai per didelė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t aria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Virginija Pakalnytė - TamošiūnaitėStasys Punys