Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus rajonas, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „SM“ montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniaus r., Nemenčinės k., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną M. K., o būtent rankomis sudavė per galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.

K. M. K. kaltę pripažino visiškai, ir parodė, kad žodinio konflikto metu, jis būdamas girtas, metė sūrį į motiną. Dėl girtumo daugiau nieko neprisimena, bet galėjo būti kaip nurodo motina M., kad jis galėjo suduoti ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Dėl įvykio gailisi ir motinos atsiprašė. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirtais įpareigojimais (b. l. 40-42).

K. M. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji M. K. apklausos metu parodė, kad jos sūnus M. K., gim. 1977 m., girtavo nuo 2016-09-16 iki 2016-09-18. Jis grįžo namo apie 20.00 val. neblaivus, pradėjo virtuvėje, šaldytuve, ieškoti kažkokių konservų, ji jam pasakė, kad nėra jokių konservų, bei pasakė uždaryti šaldytuvą, tada jis išsitraukęs iš šaldytuvo didelį sūrio gabalą, metė į ją bei pataikė į dešinę ranką (petį), bei puolė ją už plaukų, tuo metu jau buvo kambaryje, ji gynėsi atstūminėjo rankomis, kai paleido, nuėjo į virtuvę iš šaldiklio pasiimti ko nors šalto prisidėti prie peties, tada jis atėjo į virtuvę pradėjo priekaištauti, bei koliotis necenzūriniais žodžiais, ko čia atėjo, tada ji kažką atsakė ir pabėgo į vonią, atbėgęs iš paskos sūnus į vonią, pradėjo ją mušti rankomis per galvą, kiek smūgių jai sudavė negali pasakyti, bet daugiau negu tris, ji jo maldavo kad jos nemuštų, tada jis jai pasakė, kad jei ji prisiartins prie jo arčiau negu per metrą jis ją užmuš ir jis išėjo, ji apsirengė, pasiėmė telefoną bei pabėgo į lauką iškviesti policiją, ir laukė policijos lauke, nes namo bijojo eiti, kad jis jai ko nepadarytų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei jį iškeldinti iš namų. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, prieš du metus jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 15-16 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2909/2016(01), nurodyta, kad M. K. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje ir dešiniame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-18). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kadangi sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus sužalojimų buvimo faktą, jų dydį ir aplinkinių minkštųjų audinių reakciją (paburkimą), tikėtina, kad tiriamoji galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų padarymo metu ir vėliau, kelių dienų laikotarpyje, jiems gyjant (b. l. 19-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimame dviejų aukštų baltų plytų mūrinį namą, į kurį patenkame pro rudos spalvos metalines duris, patenkame į praeinamąjį, kurio kairėje pusėje matome baltos spalvos duris su stiklu, tiesiai tolimojoje sienoje matome baltos spalvos duris, prie dešinės sienos matome stovi baltos spalvos skalbimo mašina, šalia jos matome baltos spalvos duris. P. B. spalvos duris su stiklu patenkame į kambarį kuriame artimajame kairiajame kampe stovi fotelis, kairėje sienoje matome langą, tolimajame kairiajame kampe stovi televizorius prie tolimosios sienos stovi stalas, dešinėje pusėje tolimajame kampe matome baltos spalvos duris, artimajame kampe matome minkštą kampą, kambaryje bei kitose patalpose bendra tvarka nepažeista. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų pėdsakų tolimesniai tyrimo eigai neaptikta. (b. l. 11).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. 21 val. 56 min. M. K. nustatytas 2,46 promilės neblaivumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. K. 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniaus r., Nemenčinės k., A. N. g. 16, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną M. K., o būtent rankomis sudavė per galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą. Jo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tinkamai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 52-54).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 49 str. 3 d. ).

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. K. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. M. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.