Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1432-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
1-1432-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09594-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Laima Razvickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1432-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09594-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajai A. S., jos gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1970 m. balandžio 12 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. kovo 7 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,30 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 7 d. vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi, vairuojant buvo sulaikyta, kraujo tyrimas parodė 2,31 promilę. Pasibaigus darbo dienai, apie 15 val. vaišinosi su kitais asmenimis „Bobeline“, išgėrė apie 200 g gėrimo. Nuo Kovo 11-osios turgavietės važiavo į Mauručius, pas mamą. Apie 17 val., važiuojant autostrada link Marijampolės, gali būti Ringaudų seniūnija, Beržų g., sustojo, nes jau nepavairavo. Labai gailisi taip pasielgusi. Anksčiau kaltinamoji yra gydžiusis nuo alkoholio, nes turėjo dėl jo problemų. Taip pat buvo „užsikodavusi“. Po šio įvykio lankėsi pas psichologą, nes labai pergyveno. Mano, kad šiuo metu jai specialus gydymas nuo alkoholizmo nereikalingas, nes potraukio alkoholiui nėra. Šeimoje yra dar vienas automobilis. Vyras sutinka, kad automobilis būtų konfiskuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. S. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas T. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 7 d. kartu su vyr. tyrėja (duomenys neskelbtini) apie 17.30 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad A5 keliu važiuoja automobilis „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Minimą automobilį rado sustojusį kelyje A5, kryptimi link Marijampolės, ties nusukimu į motelį „Timėjas". Prie jo stovėjo kitas automobilis, kuriuo važiavo pranešėjas. Prie automobilio „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo A. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi: bendraujant ši nesiorientavo aplinkoje, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas. Moteris paaiškino, kad prieš valandą laiko gėrė „Bobelinę". Alkotesteriu buvo nustatytas 2,35 prom. neblaivumas – sunkus girtumas (b. l. 23–24).

Liudytojas Š. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 7 d. apie 17.30 val., važiuojant automobiliu su draugais, Islandijos pl., ties PC „Mega", pastebėjo automobilį „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kuris keistai manevravo ir blaškėsi po visą važiuojamąją dalį. Apie pavojingą automobilio vairuotojo važiavimą pranešė policijos telefonu 112. Operatorius sujungė su policija, tuomet visą laiką palaikė ryšį su policijos pareigūnu ir važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Automobilis „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo A5 kelyje ties „Timėjas" degaline, kelkraštyje (b. l. 28).

Liudytojas P. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise, naudojasi tik jis vienas. Su A. S. susituokė 2015 m. lapkričio 28 d. Namuose automobilio „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius laiko savo kambaryje komodos nerakintame stalčiuje. 2019 m. kovo 7 d. apie 23 val. A. S. jį informavo, kad, būdama neblaivi, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Espace", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikyta. Kadangi jo nebuvo namie, tai jis nežinojo, kada ir kokiomis aplinkybėmis žmona naudojosi jo automobiliu (b. l. 30–31).

2019 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno r., Ringaudai, Beržų g., šalia 2N. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019-03-08 specialisto išvadoje Nr. T-A-2270/2019(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,3‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 40).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. S. (b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Espace", 2000 m. laidos, vertė 1140 Eur (b. l. 45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji A. S. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas specialisto išvada, vairavimo faktą taip pat patvirtina liudytojo Š. B. parodymai, kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. A. S. veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokių veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji A. S. 2019 m. kovo 7 d. apie 17.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, t. y. jai nustatyta daugiau, kaip 1,51 promilių etilo alkoholio. Todėl tokiais veiksmais kaltinamoji A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamoji A. S. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, neteista, bausta administracine tvarka, iš jų du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 66–69), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašyta į priežiūros / dispanserinę grupę nuo 2014 m. lapkričio 24 d., diagnozė/patikslinimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 73). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivi, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 78).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje buvo pateiktas A. M. prašymas atleisti kaltinamąją A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Nors kaltinamoji A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, nėra teista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, tačiau teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nors ir yra visos formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. nuo 2014 m. lapkričio 24 d. yra įrašyta į Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros / dispanserinę grupę dėl žalingo alkoholio vartojimo, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Tai itin neigiamai apibūdina A. S. asmenybę. Nors pati kaltinamoji, jos dukra A. M. teismui nurodė, kad dėl šio įvykio A. S. labai pergyveno, net pradėjo lankytis pas psichologą, nuo to karto visiškai nebegeria, tačiau iš kaltinamosios parodymų matyti, kad nors ji ir gydėsi nuo alkoholio, žinojo turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, tai jai nesutrukdė sėsti už automobilio vairo išgėrusiai. Be to, kaltinamoji, pavartojusi alkoholį, sąmoningai sėdo už vairo ir išvažiavo pas savo mamą, nors tam jokio reikalo nebuvo. Šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo tikėti, kad kaltinamoji, nors šiuo metu ji ir lankosi pas psichologę, stengiasi atsisakyti žalingo įpročio ir alkoholio visiškai nebevartoja, tačiau šis laikotarpis dar labai trumpas, kad ateityje ji panašiai nepasielgs.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą A. M. yra kaltinamosios dukra. Ji paaiškino, kad šiuo metu A. S. problemų dėl alkoholio nėra, ji pilnai suvokia, kad taip elgtis negalima. Žino, kad A. S. anksčiau gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, buvo „užsikodavusi“ ir iki pat šio įvykio nebegėrė. A. M. nurodė, kad, gyvendama kartu su A. S., su ją kalbėsis apie pasekmes, apie viską.

Tačiau, teismas taip pat mano, kad A. S. pasirinkta laiduotoja neturės teigiamos įtakos kaltininkei – nors A. M. yra kaltinamosios dukra, jos gyvena kartu, tačiau A. M. yra dar labai jauno amžiaus (ką tik sukako 20 m.), pati tik visiškai neseniai tapusi pilnamečiu asmeniu, jos moralinės vertybės vis dar formuojasi, ji pati mamos A. S. padedama tiek materialiai, tiek moraliai augina kūdikį, taigi nei savo asmeniniu gyvenimu, nei darbine veikla nėra A. S. autoritetas, siektino gyvenimo ir elgesio pavyzdys, be to, jos kartu gyveno ir iki šio įvykio, tačiau, kaip matyti, tai A. S. elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, dėl ko darytina išvada, kad A. M. negali padaryti teigiamos įtakos A. S.. Taigi teismas daro išvadą, kad A. M. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavęs. Todėl, teismo nuomone, tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcijos autoriteto turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra BK 40 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016) ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas šiuo atveju būtų net ir netikslingas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra galimybės A. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamoji A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteista, anksčiau nėra bausta už vairavimą neblaiviai ar panašius pažeidimus, todėl kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamoji A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista, tačiau yra du kartus bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta net 2,30 promilių alkoholio, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimesnis vidurkiui.

Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. S. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tačiau konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamosios sutuoktiniui P. S. (b. l. 44). Tačiau iš kaltinamosios A. S. parodymų matyti, kad automobilis buvo naudojamas bendrai, taigi, teismas laiko, kad tai yra šeimos turtas, todėl, nepaisant, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas sutuoktinio P. S. vardu, jis yra konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Be to, atsižvelgus į nusikalstamos veikos išaiškėjimo aplinkybes (pašaliniai asmenys pranešė policijai apie galimai neblaivų asmenį), teismas laiko, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas užtikrina šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį ir nepažeidžia proporcingumo principo.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina; dokumento (A. S. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina; vairuotojo pažymėjimas (b. l. 59–62) perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

2019 m. kovo 20 d. nutarimu (b. l. 48–49) P. S. automobiliui „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. S. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2019 m. kovo 20 d.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti P. S. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą P. S. automobiliui „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti; dokumento (A. S. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti; vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė