- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- A-756-2349-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01778-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
atsakovo Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos atstovams V. D., V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2010 m. gegužės 13 d. protokolinio sprendimo Nr. 56-2 antrą punktą, kuriuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija buvo įpareigota atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją grąžinti pareiškėjui 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-15 panaikintą leidimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 18 straipsnio 5 dalimi, 2010 m. vasario 20 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – ir PAKK) prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slapiai“. PAKK, 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir išklausiusi pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikant VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą panaikinti pareiškėjui minėtą leidimą, ir panaikino skundžiamą vidaus reikalų ministro įsakymą, tačiau, vadovaudamasi VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją pakartotinai atlikti patikrinimą ir išspręsti klausimą dėl draudimo pareiškėjui dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo nuomone, PAKK 2010 m. gegužės 13 d. protokolinio sprendimo Nr. 56-2 dalis, kuriuo Vidaus reikalų ministerija įpareigota atlikti pakartotinį patikrinimą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio poreikio gauti papildomų (be išreikalautų ir pateiktų) duomenų, nes skundžiamo įsakymo ir pareiškėjo leidimo panaikinimo pagrindas buvo akivaizdus. Turimos medžiagos buvo pakankamai ginčui išspręsti iš esmės, neįpareigojant Vidaus reikalų ministerijos atlikti pakartotinį patikrinimą. Be to, teisės aktuose nėra numatyta PAKK teisė įpareigoti instituciją – paslapčių subjektą – priimti konkretų sprendimą dėl leidimo. PAKK, priimdama skundžiamą sprendimą, buvo neobjektyvi, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viršijo savo kompetencijos ribas, nepagrįstai ir neteisėtai įsikišdama į Vidaus reikalų ministerijos įgalinimų sritį. PAKK sprendime nenurodytas ne tik teisinis pagrindas, bet ir konkretūs motyvai, nulėmę tokį sprendimą (t. y. dėl įpareigojimo atlikti pakartotinį patikrinimą, o ne panaikinto leidimo grąžinimo). Skundžiamas PAKK sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. PAKK ne tik veikė ultra vires ir viršijo įgaliojimus, pažeidė teisingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principus, bet ir nepagrįstai sukūrė teisinio netikrumo situaciją, sudarė nepagrįstas ir neteisėtas kliūtis pareiškėjui grįžti į tarnybą, suvaržė pareiškėjo teisę dirbti su slapta informacija.
Atsakovas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus Vidaus reikalų ministerijos pateiktą medžiagą, buvo nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį, o 2009 m. lapkričio 6 d. – ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10-S-5504 papildomai pranešė PAKK, kad įtarimas pagal 228 straipsnio 2 dalį pareiškėjui nebuvo pareikštas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. vasario 1 d. sprendimu buvo nutrauktas. Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-02055-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba pranešė, kad įtarimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį šiuo metu (2010 m. kovo 30 d.) pareiškėjui nepareikštas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2010 m. kovo 8 raštu Nr. 1.10-2970 pranešė PAKK, kad šiuo metu (2010 m. kovo 8 d.) pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir kad procesinis sprendimas dar nėra priimtas. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės (asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas), dėl kurios neišduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvimas turi būti siejamas su įtariamojo statusu ikiteisminiame tyrime buvimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei viename iš minėtų ikiteisminių tyrimų nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis – įtariamasis, todėl nebuvo pagrindo taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau Vidaus reikalų ministerija, gavusi informacijos, kad atsirado VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui negalėtų būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turėjo vadovautis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir pradėti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių PAKK nutarė panaikinti vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu atlikti pakartotinį patikrinimą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra ne asmens neturtinė teisė, bet valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigybės turinio dalis. Pareiškėjas negali pretenduoti į nurodytą leidimą, nes nėra toks tarnautojas ar darbuotojas: 2010 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, su kuriomis buvo siejamas minėtas leidimas. Ikiteisminiai tyrimai, pradėti pareiškėjo atžvilgiu, yra pakankamas pagrindas įtarti esant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Šiuo metu yra informacijos, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 yra atnaujintas. Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ buvo išduotas 2006 m. sausio 4 d. Pagal VTPĮ 16 straipsnio 5 dalį, toks leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui. Pagal VTPĮ 16 straipsnio 6 dalį, likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai. Ginčo nagrinėjimo teisme metu šis 6 mėnesių laikotarpis jau bus prasidėjęs, todėl pareiškėjas bet kuriuo atveju negali pretenduoti į leidimą neatlikus papildomo tikrinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. VTPĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai. Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūras tikrina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas. VTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punktas numato, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės ir dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo. Pagal VTPĮ 18 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento motyvuotą teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros tikrinimą atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomų duomenų apie tokį asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių subjektui yra privalomas.
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10-S-21792 informavo Vidaus reikalų ministerijos Centrinę specialiąją ekspertų komisiją (toliau – ir CSEK), kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. R. V. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas), o 2009 m. lapkričio 6 d. – ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) (b. l. 33-34). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2010 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 1.10-2970 (b. l. 18) pranešė PAKK, kad 2010 m. vasario 1 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01552-09 nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir kad R. V. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kurioje procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10-S-5504 (b. l. 19) pranešė PAKK, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl R. V. veiksmų. Įtarimas R. V. nepareikštas, ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. vasario 1 d. sprendimu nutrauktas. 2009 m. lapkričio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl R. V. veiksmų. Įtarimas šiuo metu R. V. nepareikštas. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, kad R. V. perdavinėja tretiesiems asmenims duomenis iš centrinio duomenų banko. Leidimas dirbti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikintas vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu – asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. PAKK pagrįstai padarė išvadą, jog šios aplinkybės buvimas siejamas su įtariamojo statusu ikiteisminiame tyrime. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas butų pripažintas įtariamuoju baudžiamajame procese. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2010 m. vasario 1 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09, R. V. įvardijamas kaip liudytojas, kuris vadovaujantis LR BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. 2009 m. lapkričio 6 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-02055-09 R. V. taip pat nėra ikiteisminio tyrimo dalyvis – įtariamasis. Todėl PAKK pagrįstai konstatavo, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui nepagrįstai panaikintas vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija Nr. 3 pareiškėjui išduotas 2006 m. sausio 4 d., galiojimo terminas nustatytas iki 2010 m. gruodžio 28 d. (b. l. 60). VTPĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai, o kilus įtarimui, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams. Tokio patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija. Kartu su Vilniaus apskrities VPK 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10-S-21792 pateikta informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 10-1-01552-09 ir Nr. 10-1-02055-09 laikytina pakankamu pagrindu įtarti, kad atsirado aplinkybių, dėl kurių asmeniui gali būti panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, todėl Vidaus reikalų ministerija turėjo vadovautis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir pradėti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad PAKK teisėtai ir pagrįstai įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją pradėti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spęsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija šio patikrinimo metu. PAKK nenurodė, kad turi būti priimtas būtent neigiamas sprendimas, todėl pareiškėjo teiginys, kad PAKK įpareigojo paslapčių subjektą priimti konkretų sprendimą dėl leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, yra nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti PAKK 2010 m. gegužės 13 d. protokolinio sprendimo Nr. 56-2 antrą punktą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją grąžinti pareiškėjui 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-15 panaikintą leidimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, taip pat išsamiai bei visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kartu su Vilniaus apskrities VPK 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10-S-21792 pateikta informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 10-1-01552-09 ir Nr. 10-1-02055-09 laikytina pakankamu pagrindu įtarti, kad atsirado aplinkybių, dėl kurių asmeniui gali būti panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, todėl Vidaus reikalų ministerija turėjo vadovautis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir pradėti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Be to, teismas visiškai nevertino, ar skundžiamas PAKK sprendimas atitinka individualiems administraciniams sprendimams (aktams) keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tačiau PAKK posėdžio protokole nebuvo aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių priežasčių, t. y. dėl kokių konkrečių VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ar dėl kokios Vidaus reikalų ministerijos gautos konkrečios informacijos, Vidaus reikalų ministerija yra įpareigojama atlikti pakartotinį patikrinimą. PAKK posėdžio protokolo 2 punkte įtvirtintas sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas, t. y. neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Ši aplinkybė vertintina kaip pakankamas pagrindas tokiam sprendimui panaikinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Konkrečių minėto sprendimo priėmimo motyvų atsakovai negalėjo nurodyti nei savo atsiliepimuose, nei teismo posėdžio metu. Todėl nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas PAKK sprendimas buvo priimtas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 10-S-21792 nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad PAKK posėdžio protokolas yra prieštaringas: jame konstatuojama, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo panaikintas nepagrįstai, tačiau, neišsprendus ginčo iš esmės, Vidaus reikalų ministerija įpareigojama iš naujo atlikti pareiškėjo patikrinimo procedūrą. Galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas, nors naujų, PAKK posėdyje neišnagrinėtų duomenų dėl galimo VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių gauta nebuvo, o teismo sprendime minimame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 10-S-21792 išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai įvertintos PAKK posėdžio protokole. Nei viename iš 2009 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 10-S-21792 nurodytų ikiteisminių tyrimų pareiškėjas nebuvo įtariamasis. Kadangi VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata yra siejama su įtariamojo statusu ikiteisminiame tyrime, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 10-S-21792 nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimui, o tuo pačiu ir pakartotinio patikrinimo atlikimui.
Atsakovai Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nesutinka su pareiškėjo R. V. apeliaciniu skundu. Atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovai nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2010 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 56-2 dalimi (2 punktu), kuria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija šio patikrinimo metu.
Ginčijamą sprendimą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-15 ,,Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pagrįstumo, kuriuo jis prašė panaikinti vidaus reikalų ministro įsakymą ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją grąžinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad vidaus reikalų ministras 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-15 panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. V. 2006 m. sausio 4 d. išduotą leidimą Nr. 3 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“, atsižvelgdamas į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. gruodžio 8 d. posėdžio sprendimą bei į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. lapkričio 18 d. raštu pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas (13 punktas).
VTPĮ 11 straipsnio (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija, galiojusi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu) 5 dalyje įtvirtintos pagrindinės Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijos. Viena iš tokių funkcijų yra spręsti ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės ir dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo. Taigi, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl asmuo, nesutinkantis su atitinkamo paslapčių subjekto individualiu administraciniu aktu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi teisę jį skųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai ir tik po to, jei nesutinka su Komisijos sprendimu, kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo įstatymu numatyta šių ginčų kategorijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka - Vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 ,,Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ apskundė Komisijai, o nesutikdamas su jos priimto sprendimo dalimi pateikė skundą administraciniam teismui. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2010 m. gegužės 13 d. protokoliniu sprendimu minėtą vidaus reikalų ministro įsakymą pripažino nepagrįstu ir jį panaikino. Tuo pačiu sprendimu įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu pradėti R. V. pakartotinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija šio patikrinimo metu (b. l. 27-29). Tokį sprendimą atsakovas priėmė konstatavęs, jog nei viename iš ministro įsakyme nurodytų ikiteisminių tyrimų (t. y. Nr. 10-1-01552-09 ir Nr. 10-1-02055-09), kurie buvo pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareiškėjas nebuvo įtariamasis. Prokuroro 2010 m. vasario 1 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 buvo nutrauktas, R. V. įvardintas kaip liudytojas, kuris Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Todėl, atsakovo nuomone, pagrindo panaikinti R. V. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebuvo. Tačiau, kilus įtarimų, kad atsirado aplinkybių, numatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių R. V. negalėtų būti išduodamas toks leidimas, Vidaus reikalų ministerija turėjo vadovautis VTPĮ 16 straipsnio 6 dalimi ir pradėti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą.
VTPĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai. Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo išduotas 2006 m. sausio 4 d., jo galiojimas nustatytas iki 2010 m. gruodžio 28 d. (b. l. 60). Tad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją grąžinti pareiškėjui 2010 m. sausio 13 d. įsakymu panaikintą leidimą, kurio galiojimas jau yra pasibaigęs.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, jog VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti bendrąjį personalo patikimumo reikalavimą, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą gali turėti tik toks asmuo, kurio patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia abejonių: šiame punkte nurodytos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl asmens, siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, - asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Esant kuriai nors iš šių aplinkybių, asmeniui negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas. Konstitucinis Teismas vertino, kad asmens pakartotinis tikrinimas pagal VTPĮ 16 straipsnio 6 dalį, kiek tai susiję su šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus teisiniu reguliavimu, būtų galimas tik norint nustatyti, ar nėra 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. ar asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos nėra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Tačiau tokio patikrinimo metu nustačius, kad yra kuri nors iš šių aplinkybių, pagal VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą visais atvejais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas turi būti panaikintas be papildomo asmens, kuriam toks leidimas ar pažymėjimas buvo išduotas, tikrinimo.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija. Konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pripažino, jog VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas vertindama Konstitucinio Teismo nutarime suformuotos konstitucinės doktrinos nuostatų kontekste, sprendžia, kad atsakovas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pagrįstai pripažino, jog vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys nebuvo pakankami panaikinti R. V. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, ir tam, kad nustatyti, ar su ikiteisminiais tyrimais susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl R. V. patikimumo ar lojalumo valstybei, jog tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę (nepriimtiną riziką) tokios informacijos saugumui, būtinas pakartotinis patikrinimas.
Pareiškėjo ginčijamame atsakovo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos protokoliniame sprendime pakankamai aiškiai išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais atsakovas rėmėsi priimdamas administracinį aktą bei nurodytas teisinis pagrindas. Todėl apeliacinio skundo argumentą, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovas veikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio nuostatomis jam suteiktos kompetencijos ribose ir įgalinimų neviršijo. Naikinti pareiškėjo ginčijamą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2010 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 56-2 dalį (2 punktą) nėra jokio pagrindo.
Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.