- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-256-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SNORO lizingas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-21587-713/2013, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAN „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 2 559, 94 Lt skolos, 156,61 Lt delspinigių ir 20 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko V. T. (b.l. 3).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 5). Teismas nurodė, kad pareiškimą atsisakytina priimti CPK 435 straipsnio 2 dalyje, 137 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu - kai pareiškimas neteismingas tam teismui ir pažymėjo, kad pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškiami skolininko gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 29 str., 432 str.). Kreditorius pareiškime nurodo, kad skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbovietė Marijampolėje. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininko paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi kreditorius nepateikė teismui duomenų, kad šalys susitarė pakeisti teritorinį bylos teismingumą ar įrodymų, jog skolininko gyvenamoji vieta yra būtent Kauno mieste, todėl pareiškimas Kauno apylinkės teismui paduotas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklę. Byla teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „SNORO lizingas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 8-10). Nurodo, kad skolininkas, sudarydamas Tikslinės paskolos sutartis savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas kreditoriaus apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą kreditoriaus neinformavo, todėl mano, kad pareiškimas yra teismingas Kauno apylinkės teismui, nes pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Aplinkybė apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti vienu iš jos nustatymo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui (CPK 435 str. 2 d., 137 str. 2 d.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės skolą, todėl kreditorės pareiškimas turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal skolininkės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.
Kreditorė pareiškimą Kauno apylinkės teismui pateikė, remdamasi su skolininku sudarytoje paskolos (vartojimo kredito) sutartyje nurodyta skolininko V. T. gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad teismingumo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatęs, jog skolininko paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Nors skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą, tačiau kreditorė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jos pareiškime nurodytu adresu yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs, ir kad skolininkas ir šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Kauno miesto savivaldybę. Aplinkybė, jog skolininkas, sudarydamas sutartį su kreditore, nurodė gyvenamosios vietą, esančią (duomenys neskelbtini) dar neįrodo, jog skolininkas gyvena šiuo adresu ir dabar ir kad ši vieta yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškimo padavimo metu nėra galimybės nustatyti tikrąją skolininko gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad skolininko gyvenamoji vieta turėtų būti jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta, kas atitinka CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi skolininko deklaruota ir vienintelė paskutinė žinoma gyvenamoji vieta nustatyta Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), todėl kreditorės pareiškimas yra teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. 339 str., teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.