Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-02-08 · Administracinė byla Nr. I1-857-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-08Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
I1-857-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02704-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-857-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02704-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui J. M. (J. M.),

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, neturtinę žalą.

Pareiškėjas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nerūkantis, tačiau Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje yra rūkoma visur. Lauke yra nurodytos vietos, kur galima rūkyti, o viduje tokių nurodytų rūkymo vietų nėra, todėl rūkoma visur – tiek bendrojo naudojimo koridoriuose, tiek gyvenamosiose patalpose. Taip pat buvo rūkoma ir patalpoje, kur telpa apie 100 žmonių, t. y. patalpoje (sektoriuje), iš kurios yra įėjimai į 6 kambarius, kurių kiekviename gyvena po 16-18 asmenų. Jis į pataisos įstaigos direktorių, kad visose patalpos įstaigoje yra rūkoma, nesikreipė. Kodėl asmens sveikatos istorijoje yra nurodytas žalingas įprotis – rūkymas, jis nežino. Kiekvieną mėnesį jis iš asmeninės sąskaitos gali pirkti prekių už 114 eurų, tiek jis ir išleidžia. Jis nežino, kas galėjo iš jo sąskaitos pirkti tabaką. Ne pastoviai, retsykiais gal jis pats pirkdavo tabako kitiems asmenims, dabar neprisimena. Pataisos įstaigoje nėra dėžučių tabakui laikyti, iš kurių rūkantys asmenys iki išėjimo pasivaikščioti, negalėtų pasiimti tabako, kaip yra kitose įkalinimo įstaigose. Kadangi jis yra nerūkantis, būdavo prasmirdęs ir prisikvėpavęs tabaku. Prašo priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas J. M. skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis yra nerūkantis. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje rūkymo vietos yra įrengtos lauke tam tikrose vietose. Jis išleidžiamas pagal nustatytą tvarką pasivaikščioti 3 – 4 valandas per parą, o visą kitą laiką buvo laikomas uždaroje patalpoje. Įstaigos 6 būryje nėra nustatyta, kur yra rūkymo vietos. Jis po pasivaikščiojimo kentėdavo uždaroje patalpoje, nes koridoriuje visi rūkydavo ir visas koridorius būdavo prasmirdęs tabako gaminiais. Kol ateidavo iš virtuvės ar tualeto, turėjo kvėpuoti tabako dūmais ir būdavo pasmirdęs tabako gaminiais, o tai buvo nemalonu. Kadangi nėra nustatytų rūkymo vietų, jis kentėjo tiek fiziniškai, tiek psichologiškai. Prašo priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė (b. l. 31), kad jis yra nerūkantis, todėl tabako gaminių nepirko. Be to, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nėra įrengtų dėžučių, kuriose būtų galima saugoti tabako gaminius.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–34) atsakovės atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda. Atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji gali rūkyti išėję į lauką, per savo pasivaikščiojimo valandas, taip pat grįžę po valgyklos ir t. t. Pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštis ginčo laikotarpiu įrodo skunde nurodytų teiginių nepagrįstumą – ginčo laikotarpiu pareiškėjas ne kartą pats pirko tabako gaminius. Nurodė, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

Patikslintame atsiliepime (b. l. 34) atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų pinigų apskaita yra vedama elektroniniu būdu tam skirtoje elektroninėje sistemoje, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis niekada nėra pirkęs tabako, vertintini kaip nepagrįsti ir melagingi. Nuteistųjų apsipirkimo kvitais/čekiais disponuoja įstaigoje nuteistųjų apiprekinimo paslaugas teikianti UAB „Handelshus“, todėl atsakovės atstovas šių duomenų pateikti negali. Taip pat pažymi, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, apie kokias teisės aktuose numatytas „dėžutes, tabako gaminiams saugoti“ kalba pareiškėjas. Be to, pareiškėjas savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių nedetalizuoja, neįvardina konkrečių teisės aktų, kuriose yra numatytas minėtų dėžučių įrengimas, nedetalizuoja, kokias pasekmes sukėlė šių dėžučių nebuvimas bei koks priežastinis ryšys sieja šių dėžučių nebuvimą ir neva pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Mano, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. M. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 6 būryje nenustatytų rūkymo vietų, dėl to pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais, o kaip nerūkančiam asmeniui tai buvo nemalonu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Tam, kad galėtų būti tenkintas pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nustatyti neteisėti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmai (neveikimas), neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui, faktas bei priežastinis ryšys tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2020-07-13 pažymos Nr. 7-3197 (b. l. 2) matyti, kad nuteistasis J. M. 2018-05-29 atvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmąjį sektorių, 2019-05-02 perkeltas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajį sektorių. Nuteistasis, būdamas Pirmajame sektoriuje, bausmę atlikinėjo 6 būryje.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad pataisos įstaigos viduje rūkoma visur – tiek bendrojo naudojimo koridoriuose, tiek gyvenamosiose patalpose, taip pat buvo rūkoma ir patalpoje, kur telpa apie 100 žmonių, t. y. patalpoje (sektoriuje), iš kurios yra įėjimai į 6 kambarius, kurių kiekviename gyvena po 16-18 asmenų. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad įstaigos 6-ame būryje nėra nustatyta, kur yra rūkymo vietos, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016)

Pareiškėjo aiškinimas dėl rūkymo yra nenuoseklus ir prieštaringas, o būtent: posėdžio metu pareiškėjas, išeidamas iš skundo apibrėžtų ribų, nurodė, kad pataisos įstaigoje rūkoma visur – tiek bendrojo naudojimo koridoriuose, tiek gyvenamosiose patalpose. Taip pat buvo rūkoma ir patalpoje, kur telpa apie 100 žmonių, t. y. patalpoje (sektoriuje), iš kurios yra įėjimai į 6 kambarius, kurių kiekviename gyvena po 16-18 asmenų, tačiau skunde, apibrėždamas skundo ribas, pareiškėjas nurodė, kad įstaigos 6 būryje nėra nustatyta, kur yra rūkymo vietos.

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime nurodė, jog draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tačiau teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius bei būriuose atskirų patalpų nerūkantiesiems įrengimo teisės aktai taip pat nenumato, todėl pareiškėjo nenuoseklūs, prieštaringi aiškinimai dėl pataisos namuose rūkymo vietų nebuvimo vertintini kritiškai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).

Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rūkyti neskirtose patalpose, tai pripažino pats pareiškėjas posėdžio metu, todėl pareiškėjo abstraktūs ir nekonkretūs nusiskundimai dėl privertimo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl rūkymo patalpose raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendrojo naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Nors pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau asmens sveikatos istorijoje prie pareiškėjo žalingų įpročių yra nurodytas rūkymas, be to, iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 10-13, 35-38) matyti, kad pareiškėjas 8 kartus skundžiamu laikotarpiu yra pirkęs tabako, o pareiškėjo aiškinimas, kad gal jis pats pirkdavo tabako kitiems asmenims, neįtikinamas, vertintinas kritiškai kaip gynybinė pozicija.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad pataisos įstaigoje nėra dėžučių tabakui laikyti, iš kurių rūkantys iki išėjimo pasivaikščioti, negalėtų pasiimti tabako, kaip yra kitose įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nėra įrengtų dėžučių, kuriose būtų galima saugoti tabako gaminius.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (keista 2015-09-28 įsakymu Nr. V-1085 (nuo 2015-10-08)(TAR, 2015, Nr. 2015-14820). Ši higienos norma nustato rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus, tačiau jokių dėžučių tabakui laikyti, kaip tai nurodo pareiškėjas, nenumato.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė