- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 1-176-496/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38210-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
2014-02-13 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., laisvės apribojimo bausme 1 m., uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo A. P. gyv. vietoje (duomenys neskelbtini) ir uždraudžiant bendrauti su tėvu A. P., įpareigojant per 8 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2015-01-05 Kelmės r. apylinkės teismo nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų,
2015-03-09 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2014-02-13 paskirta ir neatlikta bausme, galutine bausme laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P. grasino nužudyti savo tėvą A. P., o būtent: 2015 m. liepos 08 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, sakydamas, kad užmuš, grasino nužudyti savo tėvą A. P., sudarė nukentėjusiajam A. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip pat, kaltinamasis R. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2015 m. liepos 08d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą savo tėvui A. P., po to rankomis suėmęs už megztinio trenkė nukentėjusiojo A. P. pakaušį į medinį lovos kraštą, tuo nukentėjusiajam A. P. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. P. kaltės visiškai nepripažino ir paaiškino, kad į tėvo namus jis grįžo 2015 metų liepos 7 dieną, paleistas iš laisvės atėmimo vietos po bausmės atlikimo. Kaltinamasis parodė, kad jam grįžus į namus, tėvas gulėjo, jie nebendravo, namai buvo nevėdinti. Kaimynai jam pasakė, kad tėvas yra išsekęs, nes tėvo brolis P. P. juo nesirūpina. Telefonu P. P. jam pasakė, kad jis per anksti grįžo iš įkalinimo vietos ir važiuos vėl. Kaltinamasis nurodė, kad jis prie tėvo visiškai nebuvo priėjęs, bet skambino į Kelmę, į globos ir rūpybos skyrių, vėliau Kražių socialinei darbuotojai ir visą dieną laukė, kad atvažiuotų ir pažiūrėtų, kaip tėvas yra neprižiūrimas. Tėvo A. P. balsas buvo silpnas. Jis pats tėvui maisto nepadavė, jo nežiūrėjo. Nurodo, kad jo tėvą turi prižiūrėti P. P., kuris esą išviliojo iš tėvo visą turtą. Kaltinamasis nurodo, kad liepos 8 dieną jis prie tėvo visiškai nebuvo priėjęs, su juo nebendravo, jam negrasino ir nesudavė. Liepos 8 dieną pavakare atvažiavo Irena ir P. P., jie pradėjo ant jo šaukti, bėgiojo, sakė, kad viskas šiuose namuose yra jų. P. P. paskambino į policija, prašė jį išvežti. Po šio įvykio A. P. gyvena pas brolį P.. Kaltinamasis R. P. nurodė manąs, kad P. P. jį kaltina nebūtais dalykais, nes nori pasisavinti jo tėvo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad kai R. grįžo į namus, jis gulėjo lovoje. Sūnus jam pasakė „tu čia negulėsi“, sudavė du sykius per veidą, per skruostą, su pagaliu per šoną ir per kojas. Vėliau R. sugriebė jam už rūbų, taip jį pakėlė ir trenkė jį į lovos kraštą. Dėl sūnaus smūgių jam medikų pagalbos nereikėjo, bet jam stipriai skaudėjo. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino neprisimenąs, kiek sykių taip sudavė. R. jam sakė, kad užmuš. Jis bijojo, kad sūnus iš tiesų taip gali padaryti. Įvykio metu R. buvo neblaivus. Vėliau atvažiavo jo brolis P. su žmona ir jį išsivežė į savo namus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. paaiškino (l.26-27), kad 2015-07-07 Rolandas iš įkalinimo įstaigos grįžo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo, kad R. būtų jo namuose, tačiau R. iš šių namų išeiti nesutiko. 2015-07-08, tiksliai valandos neprisimena, buvo namuose, gulėjo lovoje. Sūnus R. buvo kažkur išėjęs. Grįžęs į namus, R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. R. atėjo prie jo, gulinčio lovoje, ir pasakė, kad jį užmuš. R. pasakė, kad jis jo negąsdintų. Šio R. grasinimo išsigando ir mano, kad R. tikrai galėjo jį nužudyti, nes R. yra prieš jį smurtavęs ir anksčiau. Taip pasakęs, sūnus R. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė į kairį skruostą. Po to suėmė jam už megztinio prie kaklo ir kilstelėjo galvą, po to trenkė galvą į medinį lovos kraštą, sutrenkė pakaušį. Dėl tokių R. veiksmų juto fizinį skausmą, šaukėsi pagalbos. Tada R. nurimo ir nuėjo į kitą kambarį. Išsigandęs, kad R. jam nieko nepadarytų, išbėgo į lauką. Būdamas lauke, po kiek laiko paskambino savo broliui P. P. ir pasakė, kad R. prieš jį smurtauja. P. iš karto neskambino, nes laukė, kol R. išsiblaivys ir nurims, bet bijodamas, kad R. jo nenužudytų, nusprendė paprašyti pagalbos. Netrukus į namus atvažiavo jo brolis P. kartu su savo žmona I.. Kieme P. ir Irenai papasakojo, kas nutiko ir tada P. ar jo žmona, tiksliai neprisimena, iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė R..
Akistatos tarp nukentėjusiojo A. P. ir kaltinamojo R. P. metu (l. 36-37) A. P. patvirtino, kad R. P. jam, gulinčiam lovoje, sudavė vieną kartą kumščiu į kairį skruostą, po to suėmęs už megztinio prie kaklo, kilstelėjo jį ir trenkė jo pakaušį į medinį lovos kraštą. A. P. patvirtino, kad R. P., prieš suduodamas smūgį jam į veidą, sakė, kad užmuš. A. P. parodė, kad dėl grasinimo labai išsigando, manė, kad sūnus grasinimus gali įvykdyti.
Liudytojas P. P. parodė, kad jo brolio Antano sūnus R. iš įkalinimo įstaigos grįžo šių metų liepos 7 ar 8 dieną. Vakare jis paskambino broliui A.. A. telefonu atsiliepė R.. R. jam nepakvietė prie telefono savo tėvo, o tik pasakė, kad pokalbis bus policijoje. Nepavykus su A. pakalbėti, jis su žmona I. nuvyko pas A. į namus, į (duomenys neskelbtini). Brolį A. rado namo prieangyje, R. buvo namo viduje. R. rėkavo. A. jam papasakojo, kad R. jį sumušė, pasakojo, kad R. jam sudavė kumščiu į veidą ir sutrenkė jam pakaušį į medinį lovos kraštą. Jokių išorinių sumušimo žymių jis ant A. kūno nematė. A. papasakojus apie mušimą, jis paskambino policijai. Dėl grasinimų A. jam nesiskundė. Po šio įvykio apie du mėnesius A. P. gyveno jų namuose, o pastaruoju metu vėl grįžo gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). Savo turtą A. P. yra palikęs jo sūnui, o ne savo sūnui, nes A. P. sūnus R. dažnai muša A..
Liudytoja I. P. parodė, kad jos vyras P. P. nuolat lankydavo A., jam nuveždavo valgyti, nuveždavo A. pas gydytojus, į parduotuvę. Vieną vasaros vakarą P. jos paprašė, kad važiuotų su juo pas A.. Nuvykus pas A., P. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus pas A.. Ji liko automobilyje. Ji matė, kaip A. kartu su P. išėjo iš namo prieangio į lauką, jie kalbėjosi. Būdama automobilyje, ji matė kaip R., būdamas namo viduje rėkavo, mosikavo iškeltą keptuvę, keikėsi. Vėliau į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir R. išvežė į policijos įstaigą. Jie ir P. išsivežė A. į savo namus. Važiuojant į namus, A. jai papasakojo, kad R. grįžo į namus neblaivus ir prieš jį smurtavo. A. jam parodė, kad R. jam sudavė į pakaušį, į skruostą. A. jai sakė, kad jam skauda pakaušį. Ji pastebėjo, kad Antano skruostas buvo patinęs. Pas juos A. gyveno apie du mėnesius.
Apie įvykį policijai pranešta telefonu 2015-07-08d. 20.24 val. P. P. pranešė, kad pranešėjo brolį puola mušti, grasina neblaivus sūnus R. P.. Trenkė su ranka per veidą.
Įvykio vietos apžiūros metu (l.14) užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) dešinėje kelio pusėje yra pirmas medinis namas, pilkos spalvos. Įėjus į namo vidų iš kiemo pusės pro pilkas medines duris, patenkama į prieangį, iš šio - į virtuvę. Įėjus į virtuvę, priešais matomos baltos medinės durys, už kurių yra kambarys. Kambario dešinėje pusėje yra pastatyta ruda sofa, ant jos padėta antklodė ir pagalvė. Prieš sofą pastatytas medinis rudas stalas ir du foteliai.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (l. 17-19) nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-07-08 apie 16 val. R. P. ranka du kartus sudavė savo tėvui A. P. bei grasino jį nužudyti. Veide užfiksuotas patinimas. Pristatant į policijos komisariatą R. P. elgėsi agresyviai.
Iš aprašytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. P. yra nukentėjusiojo A. P. sūnus. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgius savo tėvui ir jam grasinęs, tačiau šie jo parodymai yra vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusysis A. P. įvykio dieną ir vėliau dotuose parodymuose patvirtino, kad R. P. jam gulinčiam sudavė smūgius į veidą ir pakėlęs už rūbų trenkė jo galvą į lovos kraštą. Šiuos parodymus jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Apie sūnaus R. suduotus smūgius jis iš karto papasakojo savo broliui P. P. ir jo žmonai. Skruosto patinimą įvykio dieną matė liudytoja I. P. bei yra užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Netikėti nukentėjusiojo A. P. parodymais nėra jokio pagrindo. Nors teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad sūnus R. jį mušė su pagaliu, tačiau atsižvelgiant į jo garbingą amžių, jis gali maišyti įvykį buvusį 2015 m. liepos mėnesį, su kitu įvykiu, kai sūnus R. mušė jį su pagaliu, už tai R. P. jau yra nuteistas. Pripažįstama įrodytu, kad R. P. 2015-07-08 dieną sudavė savo tėvui smūgius kumščiu į veidą ir trenkė tėvo galvą į medinį lovos kraštą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. grasino tėvą A. P. nužudyti, sakydamas, kad „užmuš“, tuo pačiu metu suduodamas tėvui smūgius, bei smurtaudamas prieš tėvą ne pirmą kartą, pripažįstama, kad buvo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, todėl R. P. veiksmai atitinka BK 145 str. 1 dalies dispoziciją.
Teismas pripažįsta nepagrįstu kaltinamojo teiginį, kad kreipimąsi į policiją inicijavo P. P., siekdamas užvaldyti A. P. turtą. Iš pasisakymų matyti, kad A. P. jau yra surašęs dokumentus dėl savo turto perleidimo brolio sūnui, todėl nėra pagrindo kaltinti R. P. nebūtais dalykais. Priešingai, byloje yra duomenys, kad R. P. jau ir anksčiau blogai sutarė su savo tėvu, mušė jį ir iš kaltinamojo pasisakymų matyti, kad šiuo metu jis pyksta ant tėvo, kad šis savo turto neperduoda jam, o kitam asmeniui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Kaltinamasis R. P. yra teistas, teistumas nėra išnykęs, jis smurtavo prieš savo tėvą trečią kartą, kaltės nepripažino, nesigaili, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 50 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. anksčiau paskirtą bausmę yra atlikęs, jis nebegyvena su savo tėvu, jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie numato negriežtas bausmes, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. P. yra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra keičiamos į rašytinį įpareigojimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. P., nesilankyti A. P. namuose (duomenys neskelbtini), nebendrauti su juo.
R. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72 ¹ str. ir 72 ² str., t.y. draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nesilankyti A. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, ir per aštuonis mėnesius įvykdyti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaityti dvi laikino sulaikymo paras nuo 2015-07-08 20.56 val. iki 2015-07-10 13.59 val., bei suėmimo laiką nuo 2015m. spalio 19 dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015m. lapkričio 02 dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – R. P. panaikinti, paleidžiant jį teismo salėje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. paskirti rašytinį įpareigojimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. P., nesilankyti A. P. namuose (duomenys neskelbtini), nebendrauti su juo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.