Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-29 · Administracinė byla Nr. P-438-215-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
P-438-215-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P438-215/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. prašymą atnaujinti procesą E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N63-4788/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino E. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje („Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“) numatytą veiką ir skyrė už tai nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Frontera (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimu (b. l. 46 - 47).

Šalies argumentai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs E. L. apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi jį atmetė. Skundu asmuo prašė panaikinti 2010 m. kovo 20 d. nutarimą ir skirti jam nuobaudą pritaikius ATPK 30¹ straipsnį tai grįsdamas transporto priemonės reikalingumu sergančiai sutuoktinei teikti pagalbą bei negalėjimu atlikti areštą dėl rūpinimosi nepilnamete dukra. Teisėjų kolegija konstatavo, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šiuo atveju to nėra. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog neįrodyta esminė nepilnamečio vaiko priežiūra, be to, E. L. su vaiko motina išsiskyręs, gyvena kitu adresu, vaiku rūpinasi motina. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog transporto priemonė priklauso V. L., kuri pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę apginti savo interesus tiek teikdama paaiškinimus ir įrodymus minėto teismo posėdžio metu, tiek realizuodama įstatymo numatytą teisę skųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutarimą, tačiau pastaroji dėl savo pažeistų teisių gynimo apeliacine tvarka nėra pareiškusi jokių reikalavimų (b. l. 56 – 58).

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas E. L. 2010 m. liepos 7 d. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr.N63-4788/2010. E. L. prašyme nurodo, jog jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, sutinka su jam pritaikyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, tačiau prašo panaikinti jam skirtą administracinį areštą. Teigia, jog procesas atnaujintinas, nes jis gali pateikti naujus įrodymus (ko anksčiau negalėjo padaryti dėl teisinių žinių trūkumo), patvirtinančius, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Tvirtina, jog jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatos turėjo būti taikomos, nes net ir būdamas išsiskyręs bei negyvendamas su savo vaiku, jis juo rūpinasi, kadangi buvusi sutuoktinė dėl savo ligos vaiku tinkamai pasirūpinti neturi galimybių (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje, kurie turi būti įvardinti prašyme dėl proceso atnaujinimo, be to, prašyme taip pat turi būti nurodomi proceso atnaujinimo motyvai kartu pridedant proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 157 str. 1 d. 4 – 5 p., 2 d.). Šiuo atveju iš E. L. prašymo matyti, jog joks proceso atnaujinimo pagrindas nenurodytas, o asmuo iš esmės prašo peržiūrėti įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį byloje Nr.N63-4788/2010, kas įstatymo draudžiama. ABTĮ 145 straipsnis aiškiai įtvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

E. L. teiginiai neva apie teikiamus naujus įrodymus, kurių nebuvimas byloje turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą, visiškai nepagrįsti, jokie įrodymai nepateikti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių įrodymų (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.) galėtų būti atnaujinamas tik tokiu atveju, kai nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.P662-80/2010). Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.P143-160/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr.N63-4788/2010 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

E. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N63-4788/2010.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė