Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. M. gynėjos skundas atmetamas.

6. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, laikėsi BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų ir jų teismui pakako pagrįstai manyti, kad D. M. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti: iš dalies pačio D. M., kitų kaltinamųjų (D. Ž. ir kt.), nukentėjusiųjų (S. B., P. S. ir kt.), liudytojų (D. B. ir kt.) apklausų, kriminalinės žvalgybos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip žinia, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, bylos duomenys vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti duomenų tiek, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą, nes šiuo metu suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas.

8. Nagrinėjamu atveju, priešingai, negu laikosi pozicijos skunde kaltinamojo gynėja, yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai.

9. D. M. kaltinamas galimai padaręs kelias dešimtis ir pasikėsinęs padaryti keletą nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkiems, apysunkiams ir nesunkiems nusikaltimams. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą iki 8 (aštuonerių) metų. Skunde teisingai pažymima, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir kitomis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė.

10. D. M. turi tėvus, su kuriais jis palaiko ryšius, tačiau šie jo šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (savanaudiškas; galimai siekiant gauti lėšų pragyventi), pavojingumu (nusikalstamos veikos galimai padarytos atliekant bausmę pataisos namuose; didesnė dalis veikų padarytos galimai būnant jam organizatoriumi), sunkumu (sunkus, apysunkis, ir nesunkus), kiekiu (iš viso padaryta daugiau, negu 60 veikų), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankami jį pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui būti paleistam, ir nesumenkina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegijos išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pagrindžia ir faktiniai bylos duomenys, kad jis yra jauno amžiaus, nevedęs, neturi išlaikytinių ir nekilnojamojo turto, t. y. jis nėra susiaustytas tampriais socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Be to, D. M. yra ne kartą veikęs priešingai teisei: Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas 6 (šešerių) metų ir 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausme už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 198 straipsnio 1 dalyje, padarymą; taip pat yra baustas administracine tvarka už ABP-sintetinio tetrahidrokanabinolio be gydytojo paskyrimo vartojimą laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad jis linkęs nesilaikyti galiojančių teisės normų. Todėl gresiančios bausmės griežtumą įvertinus kartu su D. M. socialiniais, šeiminiais ryšiais, jo asmenybe, spręstina, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje (perdavus bylą nagrinėti iš naujo dar nepradėtas įrodymų tyrimas) vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

11. D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, o veikos atsitiktinės. Priešingai, jos galimai buvo iš anksto suplanuotos, pakankamai gerai pačio kaltinamojo organizuotos, koordinuotos, galimai padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, t. y. gauti lėšų pragyventi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

12. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjos skundo teiginius, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Aptartos aplinkybės yra išimtinės ir jos suteikia pagrindą tęsti D. M. taikomos kardomosios priemonės terminą. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Kaltinamasis laikomas suimtas ilgiau, negu 6 mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad suėmimo termino tęsimas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. D. M. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos taikymo kontekste. Baudžiamoji byla 2024 m. lapkričio 26 d. yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2025 m. gegužės 12 d., 9.30 val.). Byla yra didelės apimties. Bylą sudaro 56 tomai. Joje yra 7 kaltinamieji, 9 nukentėjusieji (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl šioje proceso stadijoje kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

13. Skunduose akcentuojamos aplinkybės, kad D. M. savanoriškai dalyvavo kalinimo įstaigos organizuojamose integracijos programose jis, būdamas laisvėje galėtų gyventi pas tėvus ir dirbti pagal specialybę, įgytą laisvės atėmimo vietoje, nepaneigia pirmiau aptartų išvadų, pagrįstų bylos duomenimis.

14. Apskųstosios nutarties dalies savaime neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir tai, kad kita skundžiamos nutarties dalimi baudžiamoji byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma, kaip minėta, sprendžiant suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) klausimą, bylos duomenys nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste, t. y. suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Baudžiamąją bylą gražinus nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai, D. M. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų veikų liko neišspręstas. Jis bus sprendžiamas iš naujo bylą nagrinėjant pakartotinai. Antra, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas aukštesniojo teismo ir ji palikta galioti, nenustačius aplinkybių, kurios rodytų suėmimo klausimą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių (BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų), dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas nebūtų galėjęs nagrinėti bylą. Tokių aplinkybių skunde gynėja taip pat nenurodė ir teisėjų kolegija jų nenustatė.

15. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstosios teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.