Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Inai Visockienei dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir Darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui Jonui Liekiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Augustinui Martinkui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., A. M. ūkio savininkas - darbdaviui atstovaujantis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą, A. M. ūkyje (duomenys neskelbtini), 2015-11-05 ir 2015-11-16 leido nelegaliai dirbti - melžti ūkio karves E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, apie darbuotojo įdarbinimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio, tuo pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus (b.l. 2). Šiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo ūkyje melžėja dirba R. B.. Nedavė R. B. leidimo, kad ji į darbą atsivestų dukrą ir ji dirbtų, o ji ir neprašė. Žinojo, kad jai kartais padeda dukra E. B.. Nemato tame nieko, blogo. E. B. yra neįgali, jos ateitis miglota, mama turi teisę ugdyti ir mokyti vaiką. Pats su E. B. dėl darbo nesitarė. Patikrinimo metu jos ūkyje nematė. Mergaitės neįdarbino, nes ji negalėtų savarankiškai dirbti. Ūkis yra didelis - apie 200 galvijų, iš jų apie 100 melžiamų karvių. Melžėjos dirba pamainomis, keičiasi kas dvi dienas, kai išveža pieną. Patikrinimo metu ūkyje buvo sunki situacija, nes buvo atleisti šėrikas ir melžėja. Karves melžė pakaitomis R. B. ir jo žmona E. M.. Jei jo žmona negalėdavo pamelžti, prašydavo, kad ateitų R. B., todėl būdavo, kad ji dirba be poilsio dienų. Mano, kad mergaitė dirbo mamos naudai, nes mama mažiau nuvargdavo. Apsvarstys galimybę įdarbinti E. B. 0,25 etato pagalbine darbininke, kad galėtų padėtų mamai apsitvarkyti. Apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai yra tokie, kad žlugdo pieno ūkių veiklą ir kad susiklostė tokia situacija.

Liudytoja E. M. parodė, kad ūkio melžėja R. B. neatsiklaususi atsivesdavo dukrą E. B. padėti dirbti. Ema yra neįgali, baigusi tik pagrindinę mokyklą, ir mama nori ją išmokyti, kad galėtų pati užsidirbti. Šiuo metu ūkyje dirba septyni darbuotojai. Iš jų dvi melžėjos, jos keičiasi kas dvi dienas. Pamainoje karves melžia vienas žmogus, užtrunka apie tris valandas. Melžėjai mokama minimali algą. Kol nebuvo naujos darbuotojos, pati melždavo karves. Ūkio finansinė padėtis sunki, apyvarta per mėnesį sudaro apie 10 tūkst. Eur, apie 6 tūkst. Eur skiriama kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, likusios apyvartinės lėšos skiriamos gyvuliams ir darbuotojų atlyginimams.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba A. M. ūkyje melžėja, gauna minimalią algą, daugiau nei 200 Eur. Dukra E. B. retkarčiais ateidavo jai padėti dirbti. Neklausė ūkininko, ar dukra gali ateiti padėti. Dukra nebuvo ūkyje įdarbinta, ūkininkas jai už pagalbą nemokėdavo. Dukra yra neįgali, jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Suspėja viena apsidirbti, tačiau su dukros pagalba dirba trečdaliu trumpiau.

Liudytoja E. B. parodė, kad padėdavo mamai dirbti ūkyje maždaug 2 kartus per savaitę. Būdavo, kad kartu karves melždavo ir ūkininko žmona Edita. Mama už pagalbą jai duodavo po 10 Lt už du kartus. Martinkai už pagalbą nelabai yra davę pinigų.

E. B. pačios surašytame 2015-11-05 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji nuo pat mamos darbo pradžios M. ūkyje laisvu laiku padeda mamai apsidarbuoti. Dirba pas ūkininką rytmetinį ir vakarinį melžimą. Mama už pagalbą jai atsilygina iš ūkininko sumokėto darbo užmokesčio (b.l. 3).

Sodros duomenimis R. B. A. M. ūkyje dirba nuo 2012-11-20 (b.l. 5).

2015-11-18 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0103-0221 nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2015-11-05, baigtas 2015-11-18. Nustatyta, kad 2015-11-05 nuvykus į ūkininko A. M. ūkį, karvių melžimo patalpoje dirbo R. B. ir E. B., kuri nebuvo pažymėta 2015-11-05 asmenų, draustų socialiniu draudimu, sąraše. E. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad A. M. ūkyje dirba kartu su mama nuo jos įsidarbinimo, pinigus už darbą jai duoda mama R. B.. 2015-11-08 A. M. ūkyje sutikta E. M. paaiškino, kad visas karves melš viena pati. Po valandos grįžus į ūkį, karves melžė R. B., o E. M. kažkam paskambino sakydama „tikrina darbo inspekcija, greitai negrįšiu, melšiu pati“. 2015-11-16 Sodros duomenys dėl asmenų, dirbančių A. M. ūkyje, nebuvo pasikeitę. 2015-11-16 karves melžė R. B. su dukra E. B. (b.l. 6-7).

Fotonuotraukose 2015-11-05 17 val. ir 2015-11-16 17 val. užfiksuota ūkyje dirbanti ir karves melžianti E. B. (b.l. 10, 11, 12). Sodros duomenimis E. B. A. M. ūkyje įdarbinta nebuvo (b.l. 5, 21). E. B. yra neįgali, jai nustatytas 45 procentų darbingumas (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas paties A. M. daliniu prisipažinimu, liudytojos E. B. parodymais ir rašytiniu paaiškinimu, liudytojų E. M. ir R. B. parodymais, Sodros duomenimis, nelegalaus darbo tyrimo aktu, fotonuotraukomis ir kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Atsakomybėn traukiamas A. M. neigia leidęs E. B. dirbti ūkyje ir jai mokėjęs darbo užmokestį. Tačiau tai paneigia byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Nustatyta, kad patikrinimo metu ūkyje buvo įdarbinta tik viena melžėja. Atsižvelgiant į melžiamų karvių skaičių, vienam žmogui patenkinti darbo jėgos poreikį objektyviai fiziškai neįmanoma. Papildomo darbuotojo poreikis akivaizdžiai nustatytas. Du kartus objektyviais įrodymais užfiksuotas ūkyje dirbantis neįdarbintas asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. ir jo žmona E. M. neabejotinai žinojo, kad E. B. dirba ūkyje. Būdavo atvejų, kai E. M. kartu melždavo karves. Liudytojos E. B. parodymais ir rašytiniais paaiškinimais, ji ūkyje dirbdavo ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę rytais ir vakarais, mama jai už darbą mokėdavo po 10 Lt už dieną. Melžėjos darbo užmokestis minimalus. Akivaizdu, kad R. B. gaudama tik minimalų atlyginimą už pagalbą dukrai nebūtų galėjusi mokėti nurodyto atlygio. Tai leidžia daryti išvadą, kad už darbą ūkyje su E. B. buvo atsiskaitoma per jos mamą R. B. iš ūkio lėšų, o ne jos darbo užmokesčio.

Visuma byloje surinktų įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad E. B. dirbo A. M. ūkyje jo naudai nesudarius darbo sutarties ir nepranešus VSDFV administravimo įstaigai, t.y. nelegaliai (LR DK 98 str. 1 d. 1 p.). A. M., leidusio dirbti nelegalų darbą, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

A. M. ir jo ūkio finansinė padėtis sunki, ką pripažino ir institucijos atstovas teismo posėdyje. Taip pat visuotinai yra žinoma apie pieninių ūkių problemas ir finansinius sunkumus Lietuvos Respublikoje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties ir pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 3 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nelegalus darbas užtraukia darbdaviams už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį baudą nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pažeidimo padarymą neabejotinai sąlygojo sunki finansinė padėtis, kas pripažinta atsakomybę švelninančia aplinkybe, ir nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ūkyje, atleidus kelis darbuotojus. Taip pat, sprendžiant pagal A. M. paaiškinimus, gailestis ir noras pagelbėti neįgaliam asmeniui. A. M. teismo posėdyje viešai svarstė galimybę įdarbinti nelegaliai dirbusį neįgalų asmenį, kas rodo, kad jis nebeketina daugiau nusižengti. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei proporcingumo principais, taikytina Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje administracinė nuobauda.

Išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, nurodant ATP bylos numerį. Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (LR Finansų ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. 1K-216 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės).

Apie nuobaudos paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (LR ATPK 41 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir už E. B. nelegalų darbą A. M. ūkyje skirti 100 Eur baudą.

Išaiškinti baudos sumokėjimo tvarką.

Nutarimui įsiteisėjus apie nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.