Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Daliui Čeponui, išnagrinėjusi G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje arba (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, 2016 m. vasario 17 d., nuo 10.30 val., iki 19.45 val., 2016 m. vasario 18 d., nuo 11.00 val., iki 17.30 val., 2016 m. vasario 19 d., nuo 11.00 val. iki 17.30 val., ir 2016 m. vasario 20 d., nuo 12.00 val. iki 16.45 val., leido dirbti M. V. barmenu – salės darbuotoju bei 2016 m. kovo 4 d., nuo 09.50 val., iki 11.50 val., leido dirbti J. G. indų plovėja bendrovės kavinėje – bistro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius), teisės aktų nustatyta nesudaręs rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie nurodytų darbuotojų (M. V. ir J. G.) įdarbinimą. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. pilnai pripažino savo kaltę, sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis. Pirmiausia pažymėjo, kad įmonė įkurta neseniai, veikla vykdoma pakankamai trumpai, patirtis menka, kas ir turėjo įtakos pažeidimo padarymui. J. G. turėjo atvykti 2016-03-04, apie 11 val., parašyti prašymą priimti į darbą, sudaryti darbo sutartį, tačiau tą dieną kavinėje buvo daug darbo, padidėjo lankytojų skaičius, todėl reikėjo skubiai darbuotojo, dėl ko J. G. ir pradėjo dirbti, pastarosios įdarbinimo nespėjus įforminti įstatymų nustatyta tvarka. M. V. jo vadovaujamoje įmonėje stebėjo, kaip vyksta darbas, pats visąlaik šalia jo nebuvo ir negali nurodyti, kokius veiksmus jis konkrečiai atliko, tačiau sutinka, kad iš esmės pastarasis protokole nurodytais laikotarpiais atliko barmeno-salės darbuotojo funkcijas. Neturėjo tyčios apgauti valstybę, tiesiog norėjo iš pradžių išbandyti galimą būsimą darbuotoją, patikrinti, ką jis sugeba, ar tiks dirbti kavinėje, kurioje yra keliama eilė papildomų higienos bei asmeninių savybių reikalavimų. Sutinka, kad tokiu atveju turėjo su M. V. sudaryti darbo sutartį, bei pranešti apie tai VSDFV. Labai gailisi dėl savo veiksmų, pasižada ateityje laikytis visų darbo santykių įforminimui keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties G. V. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš G. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VDIP-54420758-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0893-0784 nurodyta, kad 2016-03-04, 11.45 val., patikrinimo kavinėje – bistro „(duomenys neskelbtini)“ metu nustatyta, kad kavinėje dirbo šeši darbuotojai – D. J., A. M., R. P., N. P., N. T. ir J. G.. Patikrinus bendrovės duomenis Sodros duomenų bazėje 2016-03-04, 11.45 val., nustatyta, kad duomenų apie J. G. socialinį draudimą nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie darbuotojos J. G. įdarbinimą draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė tik 2016-03-04, 12.21 val., t. y. po atlikto Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, nurodant J. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-03-04, ką patvirtina byloje esantis pranešimo nuorašas bei išrašas iš elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS) (b. l. 4-5, 8, 9, 12, 27, 28). Paaiškinime J. G. parodė, kad 2016-03-04, nuo 09.50 val., pirmą dieną atvyko pabandyti atlikti indų plovėjos darbus. Atvyko pagal darbo skelbimą, prieš tai susiskambinusi ir susitarusi dėl atvykimo išbandyti nurodytą darbą. Telefonu bendravo ir tarėsi su savininku Gintu. Atvykusi su pastaruoju aptarė darbo sąlygas, valandinį atlygį, turėjo dirbti po 8 val. kas antrą dieną, darbo sutarties nepasirašė (b. l. 10). Darbo laiko grafike J. G. įtraukta į 2016-03-04 kavinėje dirbusių darbuotojų sąrašą (indų plovėjos pareigose) (b. l. 19). M. V. paaiškinime nurodė pagal viešoje erdvėje rastą skelbimą atvykęs į kavinę-bistro „(duomenys neskelbtini)“ darbintis barmenu-salės darbuotoju. 2016-02-17 vyko išbandymas, dirbo visą dieną, nuo 10.30 val. iki 19.45 val. tuo atveju, jeigu tiks, buvo pažadėta kitą dieną pasirašyti darbo sutartį. Po to buvo pakviestas ateiti kitą bei dar kitą dieną, buvo vis delsiama ir atidėliojama pasirašyti darbo sutartį. „Bandymo“ metu dirbo po 8-9 valandas per dieną, buvo žadamas 430 eurų darbo užmokestis. „Bandymo“ metu atliko finansines operacijas, priiminėjo užsakymus, gamino karštus gėrimus. Galiausiai tolimesnių „bandymų“ su juo buvo atsisakyta, į darbą nepriimtas (b. l. 7). Papildomame paaiškinime M. V. nurodė konkrečias dienas bei darbo valandas, kurias dirbo kavinėje-bistro, t. y. 2016-02-17, nuo 10.30 val., iki 19.45 val., 2016-02-18, nuo 11.00 val., iki 17.30 val., 2016-02-19, nuo 11.00 val. iki 17.30 val. ir 2016-02-20, nuo 12.00 val. iki 16.45 val. (b. l. 24). Taip pat pažymėtina, jog prie bylos yra pridėtas telefoninio pokalbio tarp M. V. ir G. V. garso įrašas, patvirtinantis M. V. nurodytas aplinkybes (b. l. 31). Restorano administratorė N. P. nurodė, kad vasario mėnesį į bistro „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo atvyko jaunuolis Mantas (M. V.). Po pirmojo pokalbio jis buvo pakviestas antrajam pokalbiui – bandymui, kad galėtų tiek pats, tiek darbdavys įvertinti, ar jis yra tinkamas einamoms pareigoms. Apie tris dienas po keletą kartų per dieną jis buvo mokomas dirbti „Kichenforce“ sistema, aptarnauti klientą ir panašiai. Šioje sistemoje M. V. mokėsi priimti užsakymus iš klientų, suformuoti juos, pateikti virtuvei, pastarasis taip pat priimdavo atsiskaitymus. Po mokymų buvo aptartos jaunuolio savybės, kompetencija ir bendravimo būdas bei buvo nutarta, kad pastarasis netinka restorano koncepcijai (b. l. 29).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. V. veiksmuose yra akivaizdūs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. DK 98 straipsnis nelegalų darbą apibrėžia kaip darbą, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 93 straipsnis, įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius darbo sutarties požymius, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus, teismo aptartus ir ištirtus įrodymus darytina abejonių nekelianti išvada, jog tiek M. V., tiek J. G. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamoje įmonėje, kavinėje-bistro „(duomenys neskelbtini)“, atliko konkrečias funkcijas (barmeno-salės darbuotojo bei indų plovėjos), nesudarant su pastaraisiais rašytinės sutarties bei nepranešus apie pastarųjų įdarbinimą teritoriniam VSDFV skyriui. Dėl nurodytų priežasčių M. V. ir J. G. darbas laikytinas nelegaliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai neva M. V. tik bandė dirbti, buvo mokinys-stebėtojas neturi jokios įtakos išvadai dėl nelegalaus darbo konstatvimo, kadangi išbandymo, mokymo laikotarpiu yra taikomi visi tie patys darbo įstatymai.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo apsaugos srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama G. V. asmenybė (aukštojo išsilavinimo vedęs, dirbantis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra), taip pat įvertinama tai, kad darbuotojų nelegalaus darbo trukmė iš esmės buvo trumpa (ypač J. G. atveju), dėl ko darytina išvada nagrinėjamu atveju esant pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti kiek mažesnę baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Laikytina, jog vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, tokia nuobauda atitiks proporcingumo principą, bus teisinga ir protinga, ją paskyrus bus pilnai pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti jam už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 600 (šešis šimtus) eurų baudos, iš viso paskirti 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16056166883, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).