- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- PK-2399-827/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00163-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kategorijos
- 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinusi su I. G. paduotu skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. V., R. R., N. T., V. M., L. D., J. J. (UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai“) ir G. Č., R. Š. bei K. B. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai) dėl šmeižto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-07-29 gautas I. G. skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. V., R. R., N. T., V. M., L. D., J. J., G. Č., R. Š., K. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Skundas yra grindžiamas tuo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) inspektorius G. Č. apšmeižė pareiškėją tikrovės neatitinkančiais duomenimis neteisėtu pateikto vandentiekio ir nuotakyno statinių statyba, naujo II grupės statinio statyba kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-12-19 surašė savavališkų statybų aktą Nr. SSA-00-101219-00088 vienu egzemplioriumi, su kuriuo jos nesupažindino ir jai neįteikė. 2011 m. padavė pareiškėją į teismą ir teismas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 nusprendė įpareigoti pareiškėją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkyti teritoriją. Teigė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyrui 1992 metais buvo suteiktas komunalinis butas, kuriame jau 1962 metais buvo įrengtas viešasis vandens įvadas, t. y inžineriniai tinklai ir požeminiai šuliniai (vandentiekis ir nuotakynas). Pareiškėja nesupranta VTPSI darbuotojų G. Č., R. Š., K. B. ir UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojų, t. y. J. V., R. R., N. T., L. D., V. M., J. J. piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi. Teigia, kad ji yra tik viešojo vandens pirkėja, o ne vandentiekių ir nuotakynų statytoja. Teisės aktai draudžia vandens naudotojams statytis privačius vandentiekius ir nuotakynus ar gręžinius vandeniui išgauti, esant viešajam vandens tiekimui.
Teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto skyriaus vadovė R. R. apšmeižė ją surašydama raštus 2010-12-03 Nr. 6-6763 (1.20-04), 2010-01-26 Nr. 25-152(6.8-15), 2009-12-09 Nr. 25-2690(6.8-15), kuriuose teigia, jog pareiškėjos ūkinis pastatas tariamai prijungtas prie miesto vandentiekio. 2010-12-03 Nr. 6-6763 rastas buvo panaudotas apylinkės teisme byloje Nr. A2-7628-433/2015 kaip pagrindinis įrodymas apkaltinant pareiškėją savavališku tariamu prisijungimu prie miesto vandentiekio, tariamai prie miesto magistralės technologinių inžinerinių tinklų, tai reiškia prieš vandens apskaitą VŠ222.
2010-12-14 UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojas J. V. surašė tikrovės neatitinkantį savavališko prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėja tariamai neturi sudarytos vandens ir nuotekų sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“. Šis aktas buvo naudojama kaip pagrindinis įrodymas byloje A2-7628-433/2015.
UAB „Vilniaus vandenys“ juristė N. T. teismo posėdžio metu apšmeižė pareiškėją duodama tikrovės neatitinkančius parodymus, jog pareiškėja 2010-12-14 savavališkos statybos aktą pasirašė. Tai matyti iš bylos Nr. 2-1652-864/2012 protokolo (minėtos civilinės bylos 1 tomo 94 lapas). Teigė, kad ant minėto dokumento nepasirašė ir nebuvo su juo supažindinta.
Teigia, kad nuo ištisų statybos inspektoriaus nepagrįstai surašytų reikalavimų ir aktų pareiškėja patyrė psichologinę traumą, išgyvenimus, stresą. Dėl didelės apimties ir kiekio teismų, kuriuose privalėjo dalyvauti 2015-01-05 pareiškėja buvo atleista iš darbo. Jos sūnus taip pat patyrė didelę psichologinę traumą nuo ištisų patikrinimų, tenka gydytis nuo 2010 metų, buvo ne kartą gydomas stacionare ir lig šiol yra gydomas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo pradėti teisminį tyrimą ir patraukti UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojus J. V., R. R., teisės skyriaus darbuotoją N. T., V. M., L. D., J. J., VTPSI inspektorių G. Č., teisės skyriaus darbuotojas R. Š., K. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto, priteisti iš J. V., R. R., G. Č., N. T., V. M., L. D., J. J., inspektoriaus G. Č., R. Š., K. B. 150 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (konkretų BK straipsnį ir jo dalį). Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų dėl jo abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, o taip pat veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame skunde prašoma pradėti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį J. V., R. R., N. T., V. M., L. D., J. J., G. Č., R. Š., K. B., t. y net devynis asmenis, tačiau skunde nėra atskleista, kokius faktinius veiksmus, ir kada padarė šie asmenys, kuriuos pareiškėja kvalifikuoja kaip šmeižimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.
BK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (šmeižimas). O veiksmai, kuriais tokia informacija yra paskleista per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje, sudaro kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, pareiškėja savo skunde dėl bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka turi nurodyti, kada, kur, kokiais konkrečiais veiksmais kiekvienas iš įvardintų 9 asmenų paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, ir kokią konkrečiai informaciją, kurią pareiškėja vertina kaip tikrovės neatitinkančią ir galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą ja, šie asmenys apie pareiškėją paskleidė.
Iš skundo matyti, kad pareiškėja kaltina padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką net devynis asmenis, tačiau nei vienam jų tinkamai nesuformulavo kaltinimo. Skunde yra minimaliai atskleisti tik 4 asmenų veiksmai, t. y. yra nurodyta, kad G. Č. surašė 2010-12-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101219-00088 taip pat apšmeižė pareiškėją tikrovės neatitinkančiais duomenimis neteisėtu viešojo vandens naudojimu, vandentiekio ir nuotakyno statyba, naujo II grupės statinio statyba kieme, esančiame Treniotos g. 27, Vilniuje, tačiau iš skundo nėra aišku, nei kada, nei kur nei kokiu būdu (raštu ar žodžiu) G. Č. paskleidė šią informaciją, kurią pareiškėja vertina, kaip neatitinkančią tikrovės ir galinčią ją paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti pasitikėjimą ja. Iš skundo galima tik daryti prielaidą, kad galimai tokia informacija buvo nurodyta tame 2010-12-19 savavališkos statybos akte, tačiau kaip minėta, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti konkretus ir aiškus visiems proceso dalyviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, kad paskleidžia apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori skleisti tokią informaciją bei paniekinti ar pažeminti minėtą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, pareiškėja turi motyvuoti, kodėl jis mano, kad G. Č. minėtą informaciją paskleidė būtent tokiu tikslu – siekdamas paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą ja.
Skunde nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto skyriaus vadovė R. R. apšmeižė pareiškėją surašydama raštus 2010-12-03 Nr. 6-6763 (1.20-04), 2010-01-26 Nr. 25-152(6.8-15), 2009-12-09 Nr. 25-2690(6.8-15), kuriuose teigia, jog pareiškėjos ūkinis pastatas tariamai prijungtas prie miesto vandentiekio, kurių vieną 2010-12-03 Nr. 6-6763 rastą pateikė į bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. A2-7628-433/2015. Kaltinimas šiam asmeniui taip pat nėra iki galo suformuluotas, kadangi nėra aišku nei kada, nei kur, nei kokiais žodžiai ir kokiu būdu bei kokia tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista apie pareiškėją. Nurodyti trys surašyti dokumentai, tačiau kaip panaudotas byloje nurodytas tik vienas dokumentas. Iš tokio parašymo nėra aiški kaltinimo esmė – ar minėta R. R. kaltinama paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją surašydamas visus tris dokumentus, ar tik tą, kuris buvo panaudotas byloje. Kuo pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – raštų surašymu, ar jų pateikimu į bylą ar kitokiu panaudojimu.
Dėl J. V. skunde yra nurodoma, kad jis surašė tikrovės neatitinkantį savavališko prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėja tariamai neturi sudarytos vandens ir nuotekų sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“ ir šis aktas buvo panaudotas civilinėje byloje. Šiuo atveju taip pat nėra aišku kada, kur, kokiu būdu ir kokia konkrečiai tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista. Ar ji buvo paskleista surašant savavališko prisijungimo aktą ar jį panaudojant byloje. Taip pat nėra aišku, kodėl teiginys, jog pareiškėja galimai neturi sutarties, yra vertinamas, kaip informacija, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsta pasitikėjimą ja.
Dėl N. T. skunde yra nurodyta, jog ji apšmeižė pareiškėją teismo posėdžio metu duodama tikrovės neatitinkančius parodymus, jog pareiškėja pasirašė 2010-12-14 savavališkos statybos aktą. Šiuo atveju taip pat nėra nurodyta, kada, kur ir kokius konkrečiai parodymus davė N. T., kuriuos pareiškėja vertina kaip tikrovės neatitinkančius. Neužtenka nurodyti bylos tomą ir bylos lapą, privatus kaltintojas privalo pats suformuluoti kaltinimą, teismas už jį to padaryti neturi teisės. Taip pat nėra aišku, kodėl teiginys, jog pareiškėja pati pasirašė savavališkos statybos akte, yra vertinamas, kaip informacija, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsta pasitikėjimą ja. Taigi, pareiškėja turi pagrįsti, kuo faktas, kad jis galimai pasirašė savavališkos statybos akte, žemina ar niekina ją, ar gali pakirsti pasitikėjimą pareiškėja, t. y. kad tokia informacija atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties požymį.
Dėl kitų skunde nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pasireiškia BK 154 straipsnio 1 dalies sudėties realizavimas skunde iš viso nėra pasisakyta, todėl visiškai nėra aišku, kokiais veiksmais, kada, kur ir kokią tikrovės neatitinkančią informaciją apie apreiškėją jei paskleidė. Privatus kaltintojas privalo suformuluoti ir pagrįsti kaltinimą kiekvienam skunde nurodytam kaltinamajam.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad skunde turi būti nurodyti ir duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų bei liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad privatus kaltintojas privalo pateikti ir kaltinimą pagrindžiančius įrodymus.
Be to, pareiškėja prašo priteisti iš visų 9 asmenų 150 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šis reikalavimas taip pat yra su trūkumai, kadangi nėra aišku, ar šią sumą prašoma priteisti iš visų kaltinamųjų dalimis, jei dalimis tai, ar lygiomis dalimis ar nelygiomis dalimis, ar solidariai, ar iš kiekvieno po 150 000 eurų. Reikalavimas yra minimaliai motyvuojamas ir pagrindžiamas, tačiau nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą ir būtent tokio dydžio neturtinę žalą dėl skunde nurodytų asmenų veiksmų. Taigi, pareiškėja turi nurodyti, kuo pasireiškė jai padaryta neturtinė žala, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus
Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos I. G. skundas yra su trūkumais, kurie trukdo skundą nagrinėti. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš J. V., R. R., N. T., V. M., L. D., J. J., G. Č., R. Š., K. B. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti priimti I. G. 2015-07-29 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. V., R. R., N. T., V. M., L. D., J. J., G. Č., R. Š., K. B. dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.