- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-611-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05668-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- Z. M. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Kategorijos
- 21.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G., kurio teises byloje perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – notarė J. S. ir notarė R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. vasario 10 d., mirusiosios I. G. sudarytą, testamentą, kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina I. G.. Pažymėjo, jog ieškovo motina dar 2002 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 22-ame notarų biure buvo sudariusi testamentą, o tų pačių metų liepos 3 d. – testamentas buvo išregistruotas testatoriaus pareiškimu panaikinti testamentą. 2010 m. vasario 10 d. motina I. G. sudarė naują testamentą 22-ame notarų biure. Pažymėjo, jog šį testamentą motina sudarė būdama 90 metų amžiaus, ji tuo metu sirgo sunkiomis ligomis, ilgą laiką vartojo stiprius vaistus, tame tarpe ir psichotropinius. Motina testamento sudarymo metu buvo neveiksni. Testamentą motina sudarė likus vieneriems metams iki mirties, būdama santuokoje su 26 metais jaunesniu sutuoktiniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, motina sudarė testamentą nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir galimų pasekmių.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad testatorė sudarė testamentą laisva valia, be prievartos ar suklydimo, laikantis CK 5.18 straipsnyje nurodytų sudarymo sąlygų. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.
Trečiasis asmuo, notarė J. S., nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog testamentą patvirtino laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat įsitikinusi, kad testatorė yra supratinga, sugeba išreikšti savo valią, jai buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos bei pasekmės. Testamentas yra teisėtas. Notarė atsakovo prašymu 2010 m. vasario 10 d. atvyko į M.Marcinkevičiaus ligoninę, pas I. G.. Atvykus į ligoninę, pastaroji aiškiai išreiškė valią sudaryti testamentą atsakovo vardu, nurodydama ketinimą jam palikti turtą po mirties. I. G. suprato savo veiksmų esmę, perskaitė testamentą, jos valia buvo nurodyta teisingai, ji pasirašė testamentą. Tiesioginių įrodymų apie tai, kad I. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra. Be to, asmenims, kurie gydė I. G., abejonių dėl psichikos sveikatos būklės nekilo. I. G. ne kartą buvo atvykusi pas notarą sudaryti ne tik ginčo testamento, bet ir kitų sandorių, ją visuomet lydėjo atsakovas. 2010 m. rugsėjį I. G. sudarė su atsakovu santuoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu I. G. 2010 m. vasario 10 d. sudarytą testamentą, registro Nr. JS-701, priteisė iš atsakovo ieškovui 800,00 Lt už advokato pagalbą ir iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 620,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 10 d. testamentu I. G. jai nuosavybė teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius namų apyvokos daiktus bei baldus, o taip pat visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir besusidėtų, bei turtines ir neturtines teises, paliko atsakovui, su kuriuo 2010 m. spalio 14 d. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) I. G. mirė. Teismo pirminės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad I. G., sudarydama 2010-02-10 testamentą sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta kraujagysline demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. I. G. tuo metu naudoti vaistai (morfinas, tramadolis) galėjo tik pabloginti jos pažintinę (protinę) veiklą. Medicininių dokumentų duomenimis, I. G. nuo 2003 m. vasario 4 d. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas - įgyta silpnaprotyste - nepatikslinta kraujagyslinė demencija.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (LAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/07).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto turinį, ekspertizės išvadas, konstatavo, jog ekspertizės akte kategoriškai, o ne prielaidos forma padaryta išvada, kad I. G. 2010-02-10 testamento sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas ekspertizės akte išdėstytus duomenis apie testatorės psichinės sveikatos būseną, sudarant 2010-02-10 testamentą, vertino kaip pakankamus konstatuoti testatorės psichinės sveikatos būsenos sutrikimą tokiu lygmeniu, kuris panaikina asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Nors atsakovas teigė, kad ekspertė akte nurodė, jog testamento surašymo dieną testatorės sveikatos būklė buvo pagerėjusi, teismas nurodytus teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažymėjo, jog ekspertė akte nurodė, jog prieš pat testamento surašymą I. G. bendroji būklė labai žymiai pablogėjo, dėl to ji buvo gydyta reanimacijos skyriuje 2010-02-07 – 2010-02-09, tuo metu jos gydymui buvo skirtas ir narkotinis analgetikas – morfinas, sukeliantis sąmonės pritemimo, apkvaitimo būseną ir ženkliai pabloginantis asmens pažintinę veiklą, tame tarpe ir produktyvų mąstymą. Sprendžiant, apie I. G. sveikatos būklės pagerėjimo laipsnį, svarbu įvertinti aplinkybę, jog jos ligos istorijoje 2010-02-09, 11 val. 30 min., t.y. likus vienai dienai iki testamento sudarymo, buvo pažymėta, jog I. G. bendra būklė išlieka dar bloga, o 2010-02-08 vardinio preparato skyrimo lape I. G. sugebėjo tik suraityti neaiškius apskritimus ir visiškai nesugebėjo pasirašyti aiškiu raštu. 2010-02-10 sveikatos lape buvo pažymėtas būklės pagerėjimas. Nurodytų duomenų pagrindu ekspertė įvertinusi I. G. būklę testamento surašymo laikotarpiu, konstatavo, jog bendroji I. G. būklė buvo ženkliai pablogėjusi, o testamento surašymo dieną – tik šiek tiek pagerėjusi. Tokią išvadą ekspertė padarė išanalizavusi ir įvertinusi visus medicininius duomenis apie I. G. fizinę ir psichinę būklę. Atsakovo teiginys, jog testamento surašymo dieną I. G. būklė buvo pagerėjusi, yra išimtas iš bendro konteksto ir nėra pakankamas teismui konstatuoti, jog I. G. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir toks jos sveikatos būklės pagerėjimas leido jai teisingai suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę.
Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino ekspertės nurodytą faktą, jog I. G. nuo 2003 metų buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas - įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta kraujagysline demencija, kuri turi nepertraukiamos ir negrįžtamos eigos dėsningumą. Nors notarė J. S. testatorės sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę įrodinėjo 2009-07-02 Dalies neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010-02-23 įgaliojimu, ir teigė, kad nurodytus sandorius I. G. sudarė pati, suvokdama jų sudarymo prasmę ir teisines pasekmes, teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, ekspertės išvadas, nurodytus notarės teiginius atmetė kaip prieštaraujančius byloje konstatuotoms aplinkybėms apie I. G. gebėjimą teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Ekspertizės akte yra padaryta kategoriška išvada dėl testatorės sveikatos būsenos, sudarant 2010-02-10 testamentą. Teismas nenustatė, jog objektyviai būtų trūkę medžiagos I. G. psichinei būklei konstatuoti, tai pat akte nenustatė prieštaravimų, be to, teismui nekilo abejonių dėl ekspertės kvalifikacijos, kadangi ekspertė turi 10 metų ekspertinio darbo stažą. Įvertinęs ekspertizės išvadas, teismas konstatavo, kad testatorei buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant 2010-02-10 testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia. Ši aplinkybė visiškai įrodyta pomirtinės medicininės dokumentų ekspertizės aktu. Ekspertės išvados yra konkrečios, aiškios, pagrįstos I. G. ligos istorijos duomenimis, medicinine diagnoze ir todėl teismo vertinamos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu I. G. 2010-02-10 sudaryto testamento negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.89 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplinkybę, kad testamentas sudarytas I. G. nors ir būnant veiksniai, tačiau esant tokios būsenos, kad testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje apklausta liudytoja V. R. parodė, jog pažinojo I. G., kaip psichiškai sveiką asmenį. Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus patikimumo ir pakankamumo aspektu, padarė išvadą, jog ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, ji bendrauja su atsakovu, be to, jos parodymai yra paneigti ekspertizės išvada, t.y. mokslinėmis žiniomis.
Aplinkybė, kad I. G. testamento sudarymo dieną, t. y. 2010-02-10 buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudaro Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalyje ir 5.16 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiu 2010-02-10 testamentą, ieškovas tampa įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi prieš tai buvusį 2002-04-22 testamentą testatorė savo pareiškimu 2002-07-03 panaikino, duomenų, jog tuo metu ji sirgo psichinėmis ligomis, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priteisti valstybei turėtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nesirėmė visa bylos medžiaga, nepašalino esamų prieštaravimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. G., sudarydama 2010 m. vasario 10 d. testamentą buvo veiksni. Jai veiksnumas nebuvo apribotas, ji suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Šį faktą patvirtino notarės J. S. atstovė, nurodžiusi, kad notarė tvirtindama testamentą aiškiai suprato, kad nėra jokių abejonių dėl I. G. psichinės būsenos. Tai, kad testatorė visiškai suvokė aplinką, savo veiksmų reikšmę, patvirtina pats atsakovas bei teisme liudytoja apklausta V. R.. I. G. su atsakovu 2010 m. spalio 14 d. sudarė santuoką, tačiau santuokos teisėtumas nėra nuginčytas.
2) Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012 m. liepos 25 d. akte konstatuojama, kad testamento surašymo dieną 2010 m. vasario 10 d. I. G. būklė buvo šiek tiek pagerėjusi. Tai yra faktiškai sudarant testamentą I. G. jautėsi patenkinamai ir pilnai buvo sąmoninga pasirašant testamentą. Teismas neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę. Esant tokioms aplinkybėms, tai yra aiškiam prieštaravimui tarp minėto fakto ir tolesnių ekspertizės akte dėstomų faktų, teismas privalėjo skirti papildomą, kompleksinę I. G. psichiatrinę ekspertizę, kad būtų pašalinti visi esami prieštaravimai. Tačiau teismas to nepadarė.
Atsiliepimas
Ieškovas Z. M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadose kategoriškai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad testamento sudarymo dieną I. G. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – ir ši liga I. G. buvo diagnozuota nuo 2003 m. vasario 4 d., todėl negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, jos būklę galėjo tik pabloginti vartoti stiprūs vaistai (morfijus, tramadolis). Ekspertizės akte yra padaryta kategoriška išvada, kad I. G. testamento sudarymo dieną dėl psichinio sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir esmės bei jų valdyti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad I. G. testamento sudarymo dieną buvo veiksni, nes jos būklė buvo pagerėjusi. Ši atsakovui iškilusi abejonė motyvuotai paneigta, remiantis ekspertizės akto turiniu. Ekspertė akte nurodė, kad net ir esant ligos pagerėjimui, asmuo turintis atitinkamą diagnozę, negali visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Šalies argumentai
Apeliacinio proceso metu atsakovas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Jo turtą, taigi ir procesines bei materialines teises ir pareigas nagrinėjamoje byloje, perėmė Lietuvos Respublika, kuriai 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodo, kad prašo bylą dėl P. G. apeliacinio skundo teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėti teismo nuožiūra, pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl mirusios I. G. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant 2010 m. vasario 10 d. testamentą, bei šio testamento galiojimo.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 10 d. testamentu I. G. jai nuosavybė teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius namų apyvokos daiktus bei baldus, o taip pat visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir besusidėtų, bei turtines ir neturtines teises, paliko P. J. (atsakovui) (b.l. 28), su kuriuo 2010 m. spalio 14 d. sudarė santuoką (b.l. 20). (duomenys neskelbtini) I. G. mirė (b.l. 7).
Byloje teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi buvo paskirta medicininė dokumentų ekspertizė mirusios I. G. psichinei būklei nustatyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-210/2012 buvo konstatuota, kad I. G., sudarydama 2010 m. vasario 10 d. testament, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta kraujagysline demencija ir negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. I. G. tuo metu naudoti vaistai (morfinas, tramadolis) galėjo tik pabloginti jos pažintinę (protinę) veiklą. Turimų medicininių dokumentų duomenimis, I. G. nuo 2003 m. vasario 4 d. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta kraujagyslinė demencija (b.l. 75-78).
Pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalis eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 219 straipsnio 1-2 dalis, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus konstatuoja, kad skundžiamame sprendime buvo detaliai aptartos visos byloje nustatytos aplinkybės, liudytojos V. R. parodymai bei eksperto išvadoje aprašyti faktai. Pirmos instancijos teismas gana išsamiai aiškinosi, kokia I. G. būklė buvo testamento surašymo metu, prieš tai bei po to. Teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės akte buvo nurodytas įrašas ligos istorijoje apie testatorės sveikatos pagerėjimą 2010 m. vasario 10 d., ir remdamasis tolesniu ekspertizės akto tekstu bei išvadomis, pagrįstai pažymėjo, jog ligonės būklė buvo tik šiek tiek pagerėjusi, tuo tarpu vėlesni gydytojų įrašai parodo tik tolesnį I. G. bendros ir psichinės būklės blogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad I. G. į VšĮ Marcinkevičiaus ligoninę buvo pristatyta dėl ūmaus širdies nepakankamumo ir plaučių edemos. Todėl 2010 m. vasario 10 d. įrašas medicininiuose dokumentuose, kad ligonė „jaučiasi geriau, išlieka vidinis dusulys“, yra skirtas pacientės bendrai fizinei būklei apibūdinti, o ne jos psichinei sveikatai bei gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę nustatyti. Tuo tarpu visa I. G. psichinės būklės istorija, aprašyta ekspertizės akte, rodo jos laipsnišką blogėjimą nuo 2003 metų, kai testatorei buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta kraujagysline demencija. Todėl atsakovo teiginys, kad ekspertizės akte išdėstyti faktai apie I. G. sveikatą yra prieštaringi, nepripažintinas pagrįstu. Pateikta eksperto išvada yra išsami ir aiški, jokių faktų, galinčių kelti abejones dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, byloje nėra. Jų nenurodė ir atsakovas apeliaciniame skunde. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia eksperto išvada, kaip pagrindiniu įrodymu byloje, ir jokių aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję skirti papildomą ekspertizę, byloje nėra nustatyta.
Teismas posėdžio, vykusio 2012 m. gruodžio 10 d., metu liudytoja V. R. parodė, kad I. G. pažinojo 15 metų, ji buvo pilno proto. Kai gaudavo pensiją, ji pati pasirašinėjo žiniaraštį asmeniškai, santuokos rūmuose pati pasirašė dokumentus (b.l.123-124). Trečiojo asmens, notarės J. S., atstovė paaiškino, jog I. G. buvo ne kartą atvykusi 2009 m. liepos mėnesį, buvo patvirtintas sandoris dėl dalies neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo. Jos atvykimas pas notarą, dokumentų pateikimas, pažymų užsakymas, sandorių sudarymas, pinigų sumokėjimas, rodė, kad ji tikrai suvokė savo veiksmus (b.l. 126).
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė, kodėl aukščiau nurodytos liudytojos parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų nelaikė įrodymais, paneigiančiais eksperto išvadą. Taigi, negalima pripažinti, kad teismas nesirėmė visa bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog vienos liudytojos parodymai yra visuomet subjektyvūs ir negali paneigti mokslinėmis žiniomis bei išsamiais medicininiais dokumentais pagrįstos ekspertizės. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje vertintini ir trečiojo asmens paaiškinimai, kadangi notarė testatorę matė tik epizodiškai, sandorių sudarymo metu, visada lydimą atsakovo (b.l. 126). Aplinkybė, jog po testamento sudarymo I. G. ir atsakovo 2010 m. spalio 14 d. sudaryta santuoka yra laikoma galiojančia, nepaneigia eksperto išvados, kadangi santuokos teisėtumas ir kitų mirusiosios sandorių sudarymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.