Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. (J. K.), mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2015 m. sausio 10 d., apie 18:00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatyta 1.63 %o etilo alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu su savo sugyventine D. U., ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant sofos, o jai bandant atsikelti, tampė D. U. už plaukų ir vėl pargriovė ją ant sofos, po to, D. U. vieną kartą koja įspyrė į kairį petį ir vieną kartą ranka sudavė į viršutinę lūpą, šiais savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. U. fizinį skausmą ir padarydamas jai odos nubrozdinimą pakaušio viršutinėje dalyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame – išoriniame paviršiuje, ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios D. U. sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. K. (J. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam J. K. (J. K.) grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. K. (J. K.) savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015 m. sausio 10 d. tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę D. U., ją stumdydamas, tampydamas už plaukų ir pargriaudamas ant sofos bei suduodamas jai vieną smūgį ranka į veidą, taip pat vieną kartą įspirdamas jai į petį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo sugyventinę D. U. kaltinamasis J. K. (J. K.) labai gailisi (b.l. 47; 51).

Kad būtent kaltinamasis J. K. (J. K.) nukentėjusiosios D. U. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji D. U. (b.l. 13).

Smurto nukentėjusiosios D. U. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 9-10) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat teismo medicinos eksperto išvada (b.l. 19-24), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai D. U. 2015-01-10 įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai pakaušio viršutinėje dalyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva kairio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame –išoriniame paviršiuje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsirandantiems griūnant.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo J. K. (J. K.) veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgius rankomis ir kojomis savo sugyventinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai D. U. į įvairias jos kūno vietas (ją mušdamas), bei kitaip smurtaudamas (stumdydamas, tampydamas ją už plaukų), nežymiai sužalojo nukentėjusiąją D. U. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis J. K. (J. K.) ir nukentėjusioji D. U. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji D. U., kaip kaltinamojo J. K. (J. K.) sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo J. K. (J. K.) atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 62-65), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokuroro pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l. 78), ir mano, kad kaltinamajam J. K. (J. K.) skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. (J. K.) paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį J. K. (J. K.) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į J. K. (J. K.) paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. sausio 10 d. 19 val. 24 min. iki 2015 m. sausio 12 d. 12 val. 25 min. (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę J. K. (J. K.) palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam J. K. (J. K.) vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.