Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. P. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 9 d., apie 18 val. 42 min., kelio 0090, 162 14 kilometre, vairuodamas automobilį Audi S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 114 km/h greičiu (po galimos paklaidos), esant leistinam maksimaliam važiavimo 50 km/h greičiui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 135 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 9 d., apie 18 val. 42 min., vairuodamas automobilį Audi S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 114 km/h greičiu, esant leistinam maksimaliam važiavimo 50 km/h greičiui (b. l. 1).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, bylos teiseną M. P. atžvilgiu nutraukė, padaręs išvadą, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamo įvykio metu minėtą automobilį vairavo M. P..

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo M. P..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 10), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (b. l. 24-25, 27) neigė vairavęs automobilį Audi S8 įvykio vietoje. Institucija bylos tyrimo metu nustatė, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu minėto automobilio faktine savininke buvo V. K., teisėjų kolegija nekvestionuoja šios aplinkybės. V. K. tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 8), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė, kad automobilį vairavo pareiškėjas, bei pažymėjo, jog policija ją jau nubaudė už minėto automobilio perleidimą nepažįstamiems asmenims (b. l. 25). Bylos medžiagoje esantis Institucijos 2010 metų vasario 19 d. nutarimas patvirtina, jog V. K. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda už tai, jog ji, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. gruodžio 9 d., 18 val. 42 min., valdė jai priklausiantį automobilį Audi S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog E. V., iš kurio V. K., dalyvaujant M. P., įsigijo automobilį Audi S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog asmuo, užfiksuotas fotonuotraukoje, yra panašus į M. P.. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būtent M. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 1216081 744 (b. l. 3) užfiksuotoje nuotraukoje asmuo kažkiek panašus į M. P., bet dėl prastos nuotraukos kokybės tiksliai to pasakyti negali (b. l. 4). Pažymėtina, kad M. P. dalyvavo pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 kovo 22 d. posėdžiuose (b. l. 24-25, 28), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog bylos medžiagoje esanti fotonuotrauka yra labai nekokybiška ir iš jos negalima neginčijamai nustatyti, kas vairavo minėtą automobilį (b. l. 30). Teisėjų kolegija, įvertinusi fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas (b. l. 3), ir asmens tapatybės kortelėje esančią M. P. fotonuotrauką (b. l. 6), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš šių duomenų nėra galimybės teigti, jog automobilį vairavo ir nagrinėjamą pažeidimą padarė būtent M. P..

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių M. P. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinės bylos teiseną M. P. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.