- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- I1-7240-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01393-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir LAVL), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL yra kalinamas nuo 2019 m. kovo 27 d. iki šiol, t. y. skundo padavimo dienos. Nurodė, kad yra neįgalus, po traumos nevaldo dešinės rankos, nieko ja negali daryti. Pagal LAVL direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, nuteistieji (suimtieji) pacientai patalpas tvarko patys pagal grafiką, išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas. Bendro naudojimo patalpas tvarko ūkio būrio nuteistieji. Patalpų tvarkymui išduodamas įstaigos valymo inventorius. Pareiškėjo nuomone, nėra normalu, jog patalpas plauna patys ligoniai. Dėl nurodytų aplinkybių jam kyla daug nepatogumų, nes viena ranka neįmanoma išplauti palatos. LAVL 11-ame ir 12-ame korpusuose, kuriuose jis buvo laikomas, esantys tvarkiniai tvarko tik bendro naudojimo patalpas. Dėl fizinės negalios palatos jis negalėjo išsiplauti, todėl buvo priverstas gyventi šiukšlyne, dėl antisanitarinių sąlygų atsirado grybelis tiek ant rankų, tiek ant kojų nagų. Teigė, kad visą ginčo laikotarpį jis buvo kalinamas fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis sąlygomis, todėl patyrė moralinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumu, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepimu į skundą ir atsiliepimu į atsikirtimą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–27, 51, 52). Nurodė, kad LAVL direktoriaus patvirtintoje Ligoninės suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas (palatas) suimtieji ir nuteistieji tvarkosi patys pagal grafikus, išskyrus suimtuosius ir nuteistuosius, kuriems numatytas gulimas režimas ar kitos gydytojų rekomendacijos. Gyvenamųjų patalpų (palatų) tvarkymui išduodamas įstaigos valymo inventorius (po susitvarkymo inventorius grąžinamas administracijai). Nurodė, kad pareiškėjo gyvenamąsias patalpas tvarkė ir tvarko tvarkiniai, vykdydami pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pažymėjo, kad iš nuteistųjų, turinčių fizinę negalią, nėra reikalaujama atlikti pareigos tvarkytis gyvenamąsias patalpas, tai laikoma kaip geros iniciatyvos rodymas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog mokslinėje literatūroje nurodoma, kad grybeliu užsikrečiama nuo kontakto su juo sergančiaisiais žmonėmis, jų avalyne, daiktais, nesilaikant asmens higienos. Teigė, kad patikrinus gautų dokumentų registrą nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais / prašymais kreipėsi į administraciją dėl LAVL gyvenamųjų patalpų 11-ame ir 12-ame korpusuose tvarkymo. Nurodė, kad tvarkinys, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tik atlikęs pagrindinį / galutinį patalpų valymą, tai registruoja Pagrindinio patalpų ir aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos žurnale, o atlikto nuolatinio patalpų valymo jokiame žurnale neregistruoja. Ligoninės nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl patalpų tvarkymo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, kadangi pareiškėjo gyvenamąsias patalpas tvarko ir tvarkė tvarkiniai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2021 m. birželio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde iš esmės nurodė, kad būdamas neįgalus turėjo tvarkyti patalpas, kuriose atliko bausmę. Kadangi nevaldo dešinės rankos, tinkamai patalpų sutvarkyti negalėjo, todėl bausmę atliko antisanitarinėmis sąlygomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad LAVL pareiškėjas: 2019-05-27 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 209, 2019-06-15 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 202, 2019-10-21 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 209, 2019-12-12 perkeltas į 12 korpuso kamerą Nr. 107, 2020-01-01 perkeltas į 12 korpuso kamerą Nr. 107, 2020-01-17 perkeltas į 11 korpuso kamerą 206, 2020-10-22 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 304, 2020-10-12 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 207, 2020-10-29 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 204, 2020-11-12 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 203, 2020-12-22 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 203, 2020-12-26 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 301, 2020-12-31 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 303, 2021-01-15 perkeltas į 11 korpusą (kameros numeris nenurodytas), 2021-01-25 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 209, 2021-02-20 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 203, 2021-02-23 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 203, 2021-02-26 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 206, 2021-02-28 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 307, 2021-03-16 perkeltas į 11 korpuso kamerą Nr. 206 (b. l. 34–39, 71–81).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 20 d.), 73.5 ir 73.6 punktuose buvo nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 18.5 ir 18.6 punktuose nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.
LAVL direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintos Ligoninės suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės (galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d.) 5 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas (palatas) suimtieji ir nuteistieji tvarkosi patys pagal grafikus ir nurodymus, išskyrus suimtuosius ir nuteistuosius, kuriems numatytas gulimas režimas ar kitos gydytojų rekomendacijos. Gyvenamųjų patalpų (palatų) tvarkymui išduodamas įstaigos valymo inventorius (po susitvarkymo inventorius grąžinamas administracijai). LAVL direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtintos Ligoninės suimtųjų ir nuteistųjų esančių gydomuosiuose korpusuose dienotvarkės 4 punkte nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas (palatas) suimtieji ir nuteistieji tvarkosi patys, išskyrus suimtuosius ir nuteistuosius, kuriems numatytas gulimas režimas ar kitos gydytojų rekomendacijos. Gyvenamųjų patalpų (palatų) tvarkymui išduodamas įstaigos valymo inventorius (po susitvarkymo inventorius grąžinamas administracijai).
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo gyvenamąsias patalpas tvarkė ir tvarko tvarkiniai, vykdydami LAVL direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomojo skyriaus tvarkinio pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (b. l. 31–33). Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti atsakovės atstovės nurodyta informacija. Pareiškėjas atsikirtime kėlė klausimą, kodėl nėra žurnale fiksuojama, jog palatas tvarkė tvarkiniai. Pagal į bylą pateikto LAVL direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtinto Ligoninės aplinkos ir paviršių valymo ir dezinfekcijos aprašo (toliau – ir Aprašas) 31 punktą, atlikęs pagrindinį / galutinį patalpų valymą ir dezinfekciją, darbuotojas jį registruoja Pagrindinio patalpų ir aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos žurnale. Aprašo 23 punkte nurodyta, kad palatų – kamerų galutinis aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija atliekama pacientui išvykus. Jo metu neturi būti pacientų, jis atliekamas pacientą išvedus konvojavimui arba perkėlus į kitą palatą – kamerą. Kaip matyti iš Apraše nustatytos tvarkos, darbuotojas, tvarkinys, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tik atlikęs pagrindinį / galutinį patalpų valymą, tai registruoja Pagrindinio patalpų ir aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos žurnale (b. l. 82–90).
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundo ir atsikirtimo argumentus, atsakovės atstovės atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, neturi pagrindo konstatuoti, kad M. L. privestinai turėjo tvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog LAVL užtikrino nuteistojo gyvenamosiose patalpose švarą, o jeigu pareiškėjas pagal savo galimybes tvarkė gyvenamąsias patalpas, tai nėra pagrindo konstatuoti LAVL administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir tai vertintina kaip pareiškėjo savanoriška iniciatyva. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl patalpų tvarkymo būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, nepatogumą, dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą. Tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ant rankų ir kojų nagų atsirado grybelis. Pareiškėjo į bylą pateiktuose medicininiuose išrašuose fiksuojami rankos nago ir kojos nagų pakitimai, odos ligos (b. l. 12–14). Tačiau nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nekonstatavus, jog pareiškėjas bausmę atliko netinkamomis sąlygomis, šie sveikatos sutrikimai nesietini su kalinimo sąlygomis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, būtų kreipęsis į LAVL administraciją.
Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.