Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, N. G., jo atstovui Petrui Žekiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2008-04-28 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda 3000 Lt bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2008-04-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad N. G. 2008 metų balandį pradėjo statybos (rekonstrukcijos) darbus (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio statybos leidimo, ir vykdo juos iki šiol, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, 18 dalies 2 punktą, 24 dalį.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2008-04-28 priėmė nutarimą, kuriuo N. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą 3000 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas išdėstęs tuos pačius skundo reikalavimą pagrindžiančius argumentus prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

N. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 12), savavališkos statybos akte (b.l. 9-10), statybos sustabdymo akte (b.l. 11), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte (b.l. 13), tarnybiniame pranešime (b.l. 14), fotonuotraukose (b.l. 16-18) užfiksuotais duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-20 sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-29 nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis (b.l. 29-38).

N. G. nubaustas už neteisėtą be statybos leidimo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą ( išbetonavimą perdengimo virš buvusių šiltnamio ir antžemio rūsio, sumūrijimą trečiojo aukšto sienos iš blokelių ir atlikimą kitų rekonstravimo darbų). Iš bylos duomenų matyti, jog Palangos miesto savivaldybė 2005-08-24 išdavė statybos leidimą Nr. 134, kuriuo N. G. leista rekonstruoti ūkinį pastatą ir oranžeriją, keičiant oranžerijos paskirtį į gyvenamąją (b.l. 36), tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-427-676/2007 statybos leidimas panaikintas (b.l. 34-38). Teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ir 2007-11-29 nutartimi palikus galioti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą (b.l. 29-33). Pažeidimas nustatytas 2008-04-17 (b.l. 15). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reikalavimą grindžia tuo, jog statybos darbus vykdė esant būtinajam reikalingumui, t.y. atliko nebaigto statyti pastato konservavimo darbus (pastatą uždengė stogu), nes priešingu atveju jis būtų sunaikintas ir netinkamas gyvenimui. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo pažeidimo kaltinimo matyti, jog N. G. vykdė ūkinio pastato rekonstravimo darbus, t.y. išbetonavo perdengimą virš buvusių šiltnamio ir antžeminio rūsio bei mūrijamos trečio aukšto sienos, sumūrijo trečiojo aukšto sienas ir atliko kitus statybos darbus (b.l. 12). Pagal darbų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes šie darbai nelaikytini pastato konservavimu. Statinio konservavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo 5 priedu patvirtintas Statinio konservavimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-09-03 įsakymo Nr. D1-452 redakcija) (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nurodyta, jog statinio konservavimo darbai atliekami sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos. Pagal šio bei 2 Aprašo punkto nuostatas konservavimo darbai atliekami sustabdžius statybos darbus. Iš bylos duomenų matyti, jog 2008-04-17 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 5 (b.l. 9-10), tą pačią dieną Statybos sustabdymo aktu Nr. 5 sustabdyti rekonstravimo darbai (b.l. 11). Neteisėti rekonstravimo darbai užfiksuoti 2008 m. balandžio mėnesį. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturėjo teisės vykdyti statybos darbus nuo Palangos miesto teismo sprendimo, kuriuo panaikintas statybos leidimas, įsiteisėjimo dienos 2007-11-29 (b.l. 12), todėl statybos (rekonstravimo) darbai, atlikti neturint statybos leidimo nelaikytini teisėtais statinio konservavimo darbais. Pažymėtina, jog statinio konservavimo darbams atlikti reikalingas statybą sustabdžiusio pareigūno leidimas (Aprašo 10.3 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12 punkte taip pat nurodyta, jog konservavimo darbams reikalingas statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto, surašiusio Statybos sustabdymo aktą, leidimas. Be to, šiame punkte imperatyviai nurodyta, jog savavališkos statybos atveju konservavimo darbai neatliekami ir šiems darbams atlikti leidimas neišduodamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. G. neturėjo leidimo statinio konservavimo darbams atlikti.

N. G. argumentas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, negali būti pripažintas pagrįstu. Būtinojo reikalingumo sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš apibrėžimo matyti, kad būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Be to, būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik padarant teisės pažeidimą. N. G. vykdė statinio rekonstrukcijos darbus neturėdamas galiojančio statybos leidimo, todėl turėjo suvokti, jog daro pažeidimą, todėl šioje situacijoje tai negali būti pripažinta būtinuoju reikalingumu. Pažeidėjo būtinojo reikalingumo argumentas vertintinas kaip jo gynybos nuo pareikšto kaltinimo versija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti taip pat argumentuoja tuo, jog Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatas galima aiškinti tik sistemiškai su statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, pagal kuriuos administracinio teisės pažeidimo protokolas gali būti surašytas patikrinimo dieną, po to kai statybos darbai tęsiami juos sustabdžius, o ne statybos darbų sustabdymo dieną. N. G. skundą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-16 nutarimo Nr. 370 Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (toliau – Nuostatai) 24.10 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 14 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, jog pirmiausia surašomas statybos sustabdymo aktas, o po to, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad statybos darbai tęsiami, aktą surašęs pareigūnas, patikrinimo dieną surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą statytojui. N. G. argumentai nepagrįsti. Konstatuota, jog N. G. veiksmai negali būti laikomi statinio konservavimu. Jis statinio rekonstravimo darbus vykdė neturėdamas galiojančio statybos leidimo ir už tai buvo nubaustas, t.y. nubaustas už neteisėtus statybos darbus, atliktus iki statybos darbų sustabdymo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat reikalavimą grindžia tuo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai viršijo kompetenciją sustabdydami statybos darbus. Teigia, kad pagal Nuostatų 24.10 punktą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prerogatyva tikrinti, kai statyba sustabdoma, ar nestatoma toliau; jeigu nurodymas statybą sustabdyti nevykdomas, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui) (Nuostatų 24.2 punktas), todėl šis negali turėti daugiau įgaliojimų nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pripažintinas nepagrįstu ir šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog apskrities lygiu statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija, o 6 dalies 1 ir 3 punktais apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai turi teisę sustabdyti statinio statybą bei surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Be to, ir Nuostatų, kuriais N. G. motyvuoja savo argumentą, 34.5 punktu apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnai turi teisę sustabdyti neteisėtą statinio statybą.

N. G. iškelia prielaidą, kad skundžiamą nutarimą priėmė nekompetentingas subjektas. Lietuvos Respublikos ATPK 246³ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) vadovas, vadovo pavaduotojas ir vadovo įgalioti pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir skundžiamą nutarimą priėmė bei administracinę nuobaudą paskyrė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Tubinas. Teismui pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės 2008-03-03 įgaliojimas, kuriuo statybos valstybinės priežiūros vyriausiasis specialistas Arūnas Tubinas įgaliojamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir skirti administracines nuobaudas ATPK 159 straipsnio trečioje dalyje ir kitų įgaliojime nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą priėmė pareigūnas, turintis įgalinimus spręsti tos kategorijos bylas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant perauklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

N. G. yra senatvės pensininkas, 84 metų amžiaus (b.l. 15). Nurodyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Teisės pažeidimu nepadaryta kitiems asmenims turtinė žala, byloje nėra duomenų, kad N. G. baustas administracine tvarka. Iš pažeidėjo paaiškinimų matyti, kad jis statybos darbus vykdė, siekdamas pagerinti šeimos narių gyvenimo sąlygas, nes kartu gyvenanti dukters šeima augina keturis mažamečius vaikus.

Įvertinus pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti administracinės nuobaudos dydį. Skundžiamas nutarimas keistinas ir N. G. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

pritaikyti Lietuvos Respublikos 30¹ straipsnio nuostatas, pakeisti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2008-04-28 nutarimą, kuriuo N. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda 3000 Lt bauda, ir N. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirti 300 litų baudą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui.