Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Mažeikių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2013 m. liepos 7 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pas S. M. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., tarpusavio imtynių metu su R. V., paimdamas rankomis R. V. už sprando ir lenkdamas stuburą kaklinėje dalyje prie žemės viršijant fiziologinio lankstumo ribą, bei abiems nugriuvus ant žemės, padarė R. V. kaklinės dalies stuburo smegenų sumušimą, kaklinę mielopatiją su dešinės pusės galūnių paralyžiumi ir taip R. V. sunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo vasaros pavakarys, pas S. M. namie gėrė alkoholį, trise buvo išgėrę butelį degtinės, nebuvo labai girtas. Po to ėjo imtynių su R. V.. Abu ritosi, voliojosi ant žemės, kėlėsi, vėl krito ir pamatė, kad R. V. nejuda, pradėjo mėlynuoti, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaip buvo paėmęs R. V. – už kojų ar rankų – tiksliai nežino. Prisimena, kad už kaklo R. V. paėmęs nebuvo. Traumą R. V. galėjo patirti griūdamas, kai abu risdamiesi griuvo. Už kaklo paėmęs R. V. nevertė. Sveikatos sutrikimas R. V. buvo imtynių su juo metu, tą pastebėjo iš karto. Galynėtis pasiūlė R. V.. Sutinka, kad būtent nuo jo veiksmų imtynių metu buvo sutrikusi R. V. sveikata. R. V. griuvimo vietoje, ant žemės jokių daiktų nebuvo. Po įvykio nukentėjusiajam skambino vieną kartą, iki įvykio R. V. nepažinojo, buvo matęs gal vieną ar du kartus. Mano, kad civilinio ieškovo ieškinys yra per didelis, nesutinka tiek daug mokėti, nes neturi tiek pinigų.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2013 m. liepos 7 d. atvažiavo pas S. M. į namus, gėrė alkoholį, ėjo imtynių ir su kitais dalyviais. Vėliau kiti dalyviai išėjo ir liko keturiese – jis, S. M., R. P. ir A. B.. Gerdami sugalvojo „patikrinti sveikatą“ ir nuėjo pasigalynėti. Prisimena, kad A. B. kažkaip paėmė jį už sprando ar kaip ir metė per save, jis vertėsi per galvą, jam sukibirkščiavo akyse ir pajuto, kad nebegali pajudinti rankų ir kojų. Mano, kad A. B. imtynių metu buvo paėmęs jam už sprando ar už kaklo, tačiau tiksliai pasakyti, už kurios vietos A. B. jį buvo paėmęs, negali. Tik pajautė, kad lekia ore ir toks smūgis iš karto jį „atjungė“. Kas buvo imtynių iniciatorius, gerai nepamena, galėjo būti ir jis. Kitų imtynių metu su kitais vyrais traumų patyręs nebuvo. Būtent imtynių su A. B. metu ir pajuto smūgį, po kurio nebejuto rankų ir kojų. Pasekmes po įvykio jaučia iki šiol, po įvykio jam nustatytas I grupės neįgalumas, dėl sveikatos nebegali dirbti, tačiau gydytojai sako, kad per laiką sveikata turi pagerėti. Dėl įvykio pretenzijų A. B. neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas S. M. parodė, kad, tikslios datos nepamena, pas jį atvažiavo A. B., R. V., visi išgėrė alkoholio ir jis nuėjo miegoti. Jis nematė ir negirdėjo, kas kvietė eiti imtynių, pačių imtynių taip pat nematė. Kai po kurio laiko atsikėlęs išėjo į lauką, pamatė kieme ant pievos šonu gulintį R. V., jam buvo blogai, buvo pamėlęs, todėl iškvietė greitąją pagalbą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. dėl įvykio aplinkybių iš esmės parodė analogiškai, tik dėl imtynių iniciatoriaus parodė, kad begeriant alkoholį R. V. pasiūlė A. B. eiti su juo ristis – „bušido“ (b.l. 13, 14-16).

Liudytoja R. P. parodė, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2013 m. liepos 7 d., R. V. atvažiavo pas jos sugyventinį S. M., atsivežė alkoholio. Kompanijoje buvo ir A. B., visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Ji matė tik tiek, kad vyrai (R. V. ir A. B.) nuėjo imtynių, R. V. nukrito, pradėjo mėlti. Paties momento, kada nukentėjusysis krito, ji nematė, taip pat nematė, kuris kuriam paėmė už sprando ir kaip nugriuvo ant žemės. Kas ką kvietė imtynių, pasakyti negali.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. tvirtino, kad eiti imtynių A. B. pasiūlė R. V. (b.l. 17-18).

2013 m. liepos 7 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (b.l. 8-9).

Iš specialisto išvados Nr. G 2137/13(03) matyti, kad R. V. nustatytas kaklinės dalies stuburo smegenų sumušimas, kaklinė mielopatija (nugaros smegenų liga) su dešinės pusės galūnių paralyžiumi. Sužalojimą R. V. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, dėl stuburo persilenkimo kaklinėje dalyje, viršijančio fiziologinio lankstumo ribą, kurio metu ir buvo pakenktos nugaros smegenys, galimai 2013 m. liepos 7 d. paros antroje pusėje. Nugaros smegenų pažeidimą kaklinėje dalyje R. V. galėjo patirti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dėl nugaros smegenų pažeidimo R. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

Šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 137 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. B. pripažįsta, kad būtent dėl jo veiksmų imtynių metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata. Nors kaltinamasis teigia, kad imtynių metu už kaklo paėmęs R. V. nebuvo ir nevertė, tačiau šią aplinkybę paneigia iš dalies jo paties parodymai, kad jis tiksliai nežino, neprisimena, už kurios kūno vietos buvo paėmęs nukentėjusiajam, taip pat nukentėjusiojo parodymai, kad imtynių metu A. B. buvo paėmęs jam už sprando ar už kaklo ir jis vertėsi per galvą, būtent po ko ir pajuto, kad nebegali pajudinti rankų ir kojų. Kaltinamasis neigdamas, kad buvo paėmęs R. V. už sprando, iš esmės bando iš dalies pasiteisinti, be to, atsižvelgiant į tai, kad įvykio dieną buvo girtaujama, galėjo ir dėl girtumo neatsiminti šios aplinkybės. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta kaltinamojo tyčia. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad imtynės buvo inicijuotas paties nukentėjusiojo R. V., ką iš dalies patvirtino pats nukentėjusysis bei liudytojų S. M. bei R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusiojo sužalojimui įtakos turėjo ir paties R. V. rizikingas elgesys – būdamas sunkiai girtas (b.l. 19) pats inicijavo imtynes, norėjo pasigalynėti, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – veikai įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai neatleidžia kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi iš kitų teisme ištirtų įrodymų nustatyta, jog kaltinamasis sutiko eiti imtynių su nukentėjusiuoju, paimdamas rankomis R. V. už sprando ir lenkdamas stuburą kaklinėje dalyje, tinkamai neįvertinęs situacijos, kad, būdamas neblaivus, elgiasi rizikingai ir gali padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimus. Pagal įvykio situaciją ir A. B. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, 8 klasių išsilavinimo ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad atliekant imtynių veiksmus su nukentėjusiuoju, lenkiant stuburą kaklinėje dalyje ir pargriaunant R. V. ant žemės, dėl šio veiksmo gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Taigi A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamasis A. B. prisipažįsta, jog dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta R. V. sveikata ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, jis yra neteistas (b.l. 59), administracine tvarka nebaustas (b.l. 58), dirba (b.l. 57), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 56). Nukentėjusysis R. V. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis.

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, jog A. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, dėl ko šiuo atveju turi būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto bei 8 punkto nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam terminui, įpareigojant A. B. tęsti darbą toje pačioje ar įsidarbinant kitoje darbovietėje arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 76, 77) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 25922,08 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už apmokėtas R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 24-25). Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog R. V. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl A. B. veiksmų. Nors kaltinamasis nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 26) patvirtina, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 25922,08 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš A. B., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta (LR CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 25922,08 Lt už apmokėtas R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.